Antibiotikų išradimo XX-ojo amžiaus pradžioje džiaugsmas XXI-ajame amžiuje virto dideliu rūpesčiu. Daugelyje šalių didėjančio antimikrobinio atsparumo pagrindinė priežastis – pernelyg dažnas ir neracionalus antibiotikų vartojimas. Deja, Lietuvoje antibiotikai dažnai vartojami taip pat netinkamai: antibiotikų prašo ligoniai, įsitikinę, kad be jų nepasveiks, antibiotikų pacientams skiria ir medikai, norėdami išvengti komplikacijų rizikos.
Grėsmę kelia mutantės
Antibiotikų išradimas laikomas revoliucija medicinoje. Tačiau netinkamai vartojant antibiotikus, bakterijos prisitaiko prie šių vaistų ir tampa jiems atsparios. Todėl nebeįmanoma išgydyti ligų, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos – daugeliui šiuolaikinės medicinos pasiekimų iškilo grėsmė. Jei ši atsparumo antibiotikams banga mus įveiks, negalėsime atlikti organų transplantacijų, keisti klubo sąnario, atlikti piktybinių auglių chemoterapijos ir neišnešiotų kūdikių intensyvios terapijos. Visais šiais atvejais naudojami antibiotikai, tačiau vaistams atsparios bakterijos viso pasaulio ligoninėse kelia daugybę rūpesčių.
Anot Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovo Dominiko Monė, atsparumas antibiotikams gali tapti labai sunkia našta sveikatos apsaugos biudžetams visoje ES, jei šiai problemai nebus skiriama reikiamo dėmesio. Susirgusiųjų dėl vaistams atsparių bakterijų skaičius didėja visoje ES, o taip pat ir Lietuvoje.
Šešios labiausiai paplitusios vaistams atsparios bakterijos kasmet sukelia maždaug 400 tūkst. susirgimų, jiems gydyti per metus prireikia 2,5 mln. lovadienių, o tai kainuoja maždaug 3,1 mlrd. litų. Dar 2 mlrd. litų netenkama dėl ligonių nedarbingumo.
Turbūt tokie dideli ir grėsmingi skaičiai eiliniam Lietuvos piliečiui nieko nereiškia. Vis dar klaidingai manoma, kad antibiotikai gydo beveik visas ligas, todėl susirgus jų reikia gauti žūtbūtinai. Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, itin „uolūs” ligoniai lengvai suranda šių vaistų ir be jo. Pavyzdžiui, turguje. Tačiau kiekvienas medikas pasakytų, kad turguje reikia pirkti ne antibiotikus, o medų organizmui stiprinti.
Sunkiausia pakeisti supratimą
Renkamės medų, o ne antibiotikus. Būtent taip savo piešinyje skelbė jauniausi konkurso „Kaip mes padėsime išsaugoti antibiotikų efektyvumą” nugalėtojai – Šiaulių „Gegužių” vidurinės mokyklos penktos klasės mokiniai. Konkursu, kurį organizavo Higienos institutas ir Sveikatos apsaugos ministerija, siekta supažindinti Lietuvos moksleivius su Europos supratimo apie antibiotikus diena bei padėti suprasti teisingo antibiotikų vartojimo svarbą.
Galbūt šie vaikai susirgę įspės savo tėvus, kad antibiotikų negalima vartoti be reikalo. Tačiau supratimą apie antibiotikus pakeisti vien piešinių konkursais neįmanoma. Daugiau nei 80 proc. antibiotikų Lietuvoje išrašo bendrosios praktikos gydytojai. Tai įrodė Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Aušra Beržanskytė, apgynusi biomedicinos mokslų daktarės disertaciją „Antibiotikų vartojimo ypatumai 2003-2008 m. Lietuvoje”. Ji nustatė, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos, kaip tinkamai vartoti antibiotikus, pastebėjo, kad dauguma šiais vaistais gydosi patys.
Be to, antibiotikai dažnai neteisingai skiriami nebakterinės kilmės infekcijoms gydyti (virusų jie neįveikia!), kai remiamasi vien klinikiniais požymiais ir infekcijos kilmei nustatyti nenaudojami specialūs tyrimai. Atlikti šių tyrimų neleidžia aukšta jų kaina, kurios nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
Mokėsi išsiversti be antibiotikų
Galimybę atlikti tokius tyrimus, kurie per kelias minutes padeda nustatyti, ar žmogus serga virusine, ar bakterine infekcija, pasinaudojo 31 Klaipėdos krašto gydytojas, dalyvavęs Europos Sąjungos finansuotame projekte „Happy Audit”. Dvejus metus trukusio projekto tikslas – sumažinti bakterijų atsparumą, racionaliai skiriant antibakterinius preparatus kvėpavimo takų infekcijoms gydyti.
Pirmiausia šeimos gydytojai tris savaites registravo pacientus, kurie kreipėsi dėl kvėpavimo takų ligų, ir žymėjo, kokį jiems skyrė gydymą. Pirmųjų tyrimo metų rezultatas parodė, kad Lietuvoje antibiotikų kvėpavimo takų infekcijoms gydyti skiriama nepagrįstai daug – net 40 proc. visų kvėpavimo takų infekcijų gydoma antibiotikais. Tačiau daugiau nei 80 procentų visų susirgimų – virusinės infekcijos. Antraisiais tyrimo metais pastebėta, kad antibiotikų šioms ligoms gydyti gydytojai išrašė perpus mažiau.
Šeimos gydytojai antibiotikų išrašo pernelyg dažnai, nes jų skyrimas nėra reglamentuotas, taip pat jiems trūksta neutralios ir moksliškai pagrįstos informacijos apie antibiotikų vartojimą. Jos sunku gauti dėl farmacinių kompanijų spaudimo. Neretai antibiotikus gydytojai skiria nenorėdami rizikuoti ligonio sveikata – taip neva jį saugodami nuo bakterinių infekcijų komplikacijų.
Anot Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfrido Bumblio, jei Lietuvoje antibiotikų skyrimas būtų reglamentuotas, Valstybinė ligonių kasa įgytų teisę centralizuotai nupirkti infekcijos kilmę nustatančių tyrimų rinkinius. Šie tyrimai ne tik padėtų sutaupyti valstybės lėšų, bet ir sumažintų antibiotikų vartojimą, neskatintų bakterijų atsparumo. Tačiau, kol jų nėra, patys turime jausti saiką ir paklausti savęs bei gydytojo: ar tikrai mano ligą gali įveikti tik antibiotikai?
Ar žinote, kad:
– Antibiotikai jau yra netekę didelės dalies savo „kovinės galios”. Pavyzdžiui, kai iš paprasto pelėsio gautas penicilinas dar tik buvo pradėtas vartoti, veiksminga jo paros dozė buvo 4,5 tūkst. vienetų. Dabar pacientui priklausomai nuo ligos per parą penicilino skiriama nuo 250 tūkst. iki 60 mln. vienetų.
– 2001 metais Europos Komisija ėmėsi ryžtingų priemonių, siekiant sumažinti didėjantį antimikrobinio atsparumo pavojų žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai. Nuo 2006 metų ES buvo uždrausta naudoti antibiotikus su pašarais gyvulių augimui skatinti.
– 2006 m. Lietuva įsitraukė į tarptautinį Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos projektą.
Antibiotikai netinka:
– sergant ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui (antibiotikai nemažina temperatūros ir nepalengvina skausmų);
– sutrikus žarnyno veiklai (ne visos žarnyno infekcijos gydomos antibiotikais. Tokius negalavimus gali sukelti ir virusai, alergijos, apsinuodijimai, disbakteriozės, dirgliosios žarnos sindromas ir kt.);
– nevartokite to paties antibiotiko net ir tuo atveju, jei kartą jis jums jau padėjo (gali išsivystyti atsparumas vaistui ir tuomet prireiks agresyvesnio gydymo);
– niekada nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui (kaip dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju)