Artėjančios Kalėdos ne vienam sunkmečio prispaustam lietuviui gresia skaudžiomis išlaidomis, neguodžia net artėjantis kalėdinių nuolaidų sezonas. O pamaloninti savo artimą praktiška dovana vis tiek norisi – Kalėdos. Todėl stengiamės ieškoti alternatyvų – galbūt virtualioje parduotuvėje kainos mažesnės? Juk dalis jos savininkų sąnaudų taip pat virtualios.
Internetas atveria galimybes pasirinkti iš didesnio asortimento – virtualios parduotuvės lentynose galima surasti ir tas prekes, kurių pardavėjo sandėliuose Lietuvoje dar nėra, bet prireikus – atsiras. Dažnai vilioja ir kaina, tačiau koją kiša žmogiškas nepatiklumas – tiek pirkėjų, tiek pardavėjų. Egzistuoja net vadinamieji internetiniai katalogai. Čia prekė išsirenkama ir užsakoma internetu, tačiau susimokėti teks grynaisiais, ją atvežus.
Pirkėjas ir internete teisus
Lietuviai po truputį pripranta prie internetinės bankininkystės, internetu deklaruoja pajamas ir pildo kitas oficialias formas, tačiau pirkti internetu vis dar sunku. Europos Komisijos ataskaitoje skelbiama, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų užsakymų internete atmetami. Europos vartotojų centras skelbia, kad skundų skaičius dėl elektroninės prekybos palyginus su pernai išaugęs bene dvigubai ir ragina vartotojus būti atidesniems prieš perkant prekę internetu. Šiandien kiekvienas ES pilietis, pirkdamas elektroninėje erdvėje, turi teisę prekę gražinti per 15 dienų ir jam nereikia mokėti už jos siuntimą atgal, tačiau perkant kitos ES šalies parduotuvėje – gali tekti ir apmokėti išlaidas, ir ilgiau palaukti.
Internetinę parduotuvę www.beautyforsale.eu įkūręs Domas Lygnugaris pasakoja, kad lietuviai nėra linkę skųstis įsigytomis prekėmis: „Kosmetika, kuria prekiaujame, grąžinimo atveju nebetenka savo vertės, tačiau stengiamės visais atvejais tenkinti kliento lūkesčius. Pasitaiko, kad žmogaus tiesiog netenkina prekės spalva, nes ji buvo ne taip perteikta jo vaizduoklio”, – pasakoja D. Lygnugaris. Pasak jo, kalėdinių dovanų medžioklė kasmet jaučiama ir internete. Paprastai pardavimai išauga apie 30 proc.
Minėta interneto parduotuvė neseniai atsinaujino ir tapo prieinama užsienio vartotojams, tačiau elektroninės prekybos rinką tyrinėjantys ekspertai sako, kad lietuviškų interneto parduotuvių kokybė – abejotina. Daugėja ir neveikiančių projektų, kur užsukęs vartotojas nežino, ar jo bandymas įsigyti prekę bus apskritai pastebėtas.
Bendros elektroninės prekybos rinkos – nėra
Praėjusiais metais statistinins interneto mažmenininkas tik penktadalį prekių galėjo pasiūlyti klientui iš kitos šalies. Vartotojai pastebi, kad suvaržymų neišvengia net tokie globalūs prekybos tinklai kaip, pavyzdžiui, „iTunes”, kurių didžiąją dalį prekių sudaro skaitmeniniai (virtualūs) kūriniai. Interneto revoliuciją išprovokavusi JAV taip pat yra ganėtinai uždara erdvė. Čia verslininkai dažnai orientuojasi į vidaus rinką, o europiečiai pasitinkami draudimo ženklais.
Pripažįstama, kad pagrindinė problema – bendros rinkos nebuvimas. Ir Lietuva čia nėra išimtis. Visose valstybėse internetinė prekyba sparčiai vystosi, tą lemia ir technologinis progresas, tačiau kitos šalies internetinėse parduotuvėse perkančiųjų skaičius siekia vos kelis procentus. Taip atsitinka tiek dėl skirtingos prekybos tvarkos – mokesčių, įstatymų, vartotojų teisių, tiek dėl kalbų barjerų.
Internetas šiuo metu yra sparčiausiai auganti mažmeninės prekybos rinka – praėjusiais metais intenete prekiavo jau daugiau nei pusė mažmenininkų. Tai leidžia efektyviai spręsti saugumo problemas ir daryti pirkimo procesą paprastesniu. Žinoma, kol kas pirkėją iš Lietuvos pasitinka daugiau kliūčių nei vakarietį – kai kurios užsienio parduotuvės Lietuvos tiesiog nelaiko patikima šalimi ir baiminasi būti apgautos.
Lietuvos pirkėjas internete pirmiausia turėtų žinoti, kad ES jam garantuoja didesnę apsaugą nei paprastoje parduotuvėje ir savo teises aktyviai ginti. Įsigydami kokybišką prekę pigiau, naudą gauname patys, dėl to plečiasi ir laisvoji Europos rinka. Internetas visų pirma suteikia žmonėms mobilumą ir greitį, todėl ir nepatenkintam pirkėjui jis neturėtų tapti siena.
Ar žinote, kad…
- Perkant elektroninėje erdvėje pardavėjas privalo nurodyti savo kontaktus, aiškų parduodamų prekių aprašymą, galutinę kainą, įskaitant visus mokesčius, apmokėjimo sąlygas, prekės pristatymo laiką ir kainą, informaciją apie vartotojo teises.
- Vartotojas turi teisę atsisakyti prekės, jei persigalvojo arba ji jam nepatiko. Tačiau šis principas negalioja maisto produktams ir gėrimams, bilietams į renginius, leidinių prenumeratoms, išpakuotai garso, vaizdo ir kompiuterinei įrangai, perkant interneto aukcionuose, taip pat kai daiktai gaminami išskirtinai pagal kliento poreikius.
- Jeigu pardavėjas nepkakankamai aiškiai informuoja apie prekę, atsisakyti jos galima praėjus ir 3 mėnesiams po pirkimo.
- Tokios pat vartotojo teisės, kaip perkant internetu, galioja ir perkant iš TV parduotuvės, katalogo arba užsisakant telefonu.