Kaip žinia, Lietuvos ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas buvo vedęs Barborą – moterį iš vadinamojo „žemesnio” luomo. Tai vienintelė lietuvė, tapusi karaliene, kilusia ne iš valdovų giminės. Gruodžio 6-ąją – Barboros gimimo, o 7-ąją – karūnavimo diena. Šia proga Alytaus miesto teatras pristato naujausią pastatymą, originalų spektaklį „Barbora Radvilaitė” ir kviečia į išskirtines jo premjeras.
Barboros Radvilaitės (1520 m. gruodžio 6 d. – 1551 m. gegužės 8 d.) ir Žygimanto Augusto (Zigmanto Augusto) santuoką lėmė ne politiniai ar dinastiniai išskaičiavimai, o jausmai. Trisdešimtmetė moteris, Trakų vaivados Stanislovo Goštauto našlė, karaliene tapo ištekėjusi ne iš „išskaičiavimo”, o meilės vedina, ko to karalių santykiuose nebūdavo.
„Aš norėčiau, kad visi žmonės galėtų nevaržomai mylėti”, – to meto seimūnams pareiškė karalius. Bet Lietuvos ir Lenkijos seimas ir toliau neigė neturtinę Barboros ir Žygimanto širdžių sąjungą.
„Negaliu sulaužyti savo santuokos įžadų nenusižengdamas savo sąžinei”, – tarė karalius ir pagrasino, kad geriau atsisakys sosto negu žmonos Barboros. Tik toks pareiškimas suminkštino tuomečių politikų širdis.
Prieš 560 metų (1549 m.) Žygimantas ir jo žmona pagaliau buvo pripažinti – iškilmingai sutikti visų luomų pavaldinių. Nors dar nekarūnuota, Barbora tapo didike. Vyras jai užrašė 8 pilis ir miestus, tarp jų – ir Alytaus. Nemažai karalystės valdų buvo dovanotos Barboros karūnavimo priešininkams – senatoriams ir ministrams.
Barboros karūnavimas Vavelio pilyje įvyko 1550 metų gruodžio 7 dieną, praėjus trejiems metams po slaptų jos ir Žygimanto santuokos Vilniaus pilyje. Deja, laimė truko akimirksnį – nuo karūnacijos prabėjus vos trims mėnesiams karalienė prabilo apie savo mirtį (vėžys) ir karalių paprašė ją palaidoti judviejų meilės mieste Vilniuje.
1551 m. gegužės 8 d. Barbora atliko išpažintį ir mirė ant Žygimanto rankų. Daugiau nei mėnesį, visą kelią iš Krokuvos į Vilnių, mylimosios karstą lydėjo gedulo drabužiais apsirengęs karalius. Visose vietovėse, kur pora buvo apsistojusi, už mirusios vėlę buvo laikomos gedulingos pamaldos.
Kaip teigia istorikai, nors Alytus priklausė Barborai, į karalienės paskutinės kelionės maršrutą nepateko. Artimiausia vieta, iš kurios kortežas galėjo pasukti Vilniaus pusėn, turėjusi būti Merkinė. 1551 m. birželio 24 d. suskambo visų Vilniaus bažnyčių varpai – Barboros palaikai amžiams atgulė Katedros kriptose.
Išlikusios žinios, kad po mylimosios mirties karalius rengėsi tik juodai, tokia pat spalva pakeitė savo menes. Visą gyvenimą Žygimantas Augustas gedėjo Barboros. Sakoma, kad nuo Alytaus per 100 kilometrų nutolusio Augustavo (Lenkija) miesto įkūrimas, Magdeburgo teisių įteikimas 1557 m. gegužės 17 d. susiję su karaliaus žmonos atminimu. Ir tai ne vienintelis meilės jėgos ženklas. Po Barboros mirties prabėgus aštuoneriems metams Žygimantas rymojo prie karsto ir klausėsi jai skirtos, paties užsakymu sukurtos giesmės.
Tiesa, karalius turėjo ir kitų antrųjų pusių, tačiau jas atradęs, vis tiek ieškojo Barboros. Karaliaus prašymu magas netgi buvo iššaukęs Barboros Radvilaitės vėlę. Paskutine valdovo moterimi tapo, kaip ir B. Radvilaitė – „nekilmingoji” Barbora (Gižanka).
Istorikų, literatūrologų įsitikinimu, nėra kitos lietuvės, sulaukusios tiek daug mūsų menininkų, kūrėjų dėmesio. Tuomečių politikų aistros ir intrigos pasimiršo, o apie Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmonos Barboros Radvilaitės gyvenimą sklando legendos, rašomi moksliniai traktatai, kuriama muzika ir… statomi spektakliai. Naujausias – Alytaus miesto teatre.
Gruodžio 6 d. (sekmadienį) 18 val. – spektaklio „Barbora Radvilaitė” premjera (skirta karalienės gimimo dienai). Gruodžio 7 d. (pirmadienį) 19 val. – spektaklio „Barbora Radvilaitė” premjera (skirta karalienės karūnavimo dienai). Pastatymo pjesės autorius ir režisierius – Alytaus miesto teatro meno vadovas Arvydas Kinderis. Bilietai (12-15 Lt) – teatro kasoje (Rotušės a. 2, tel. 8-315 51709). Tikimės, kad pamatyti šį spektaklį jums nesutrukdys nei epidemija, nei kitos priežastys… Daugiau: www.alytausteatras.lt
Darius Babijonas,
Susijęstraipsniai
