Spalio 26 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) ir parlamentarų Dangutės Mikutienės ir Juozo Oleko spaudos konferencijoje pranešta, kad surinkus reikiamą kiekį Seimo narių parašų, artimiausiu metu bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl medicinos darbuotojų darbo laiką ir atostogų trukmę suvienodinusių Vyriausybės nutarimų.
„Šie Vyriausybės nutarimai buvo priimti nesilaikant procedūrų ir nepaisant socialinio dialogo. Be to, jie pablogino darbo sąlygas 30-čiai proc. sveikatos priežiūros specialistų, kurie dirba didžiausios profesinės rizikos įtakoje, – spaudos konferencijos metu teigė LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas. – Minėti teisės aktai nebuvo suderinti su Trišale taryba, profesinėmis sąjungomis ir medikų draugijomis, nebuvo sudaryta jokia darbo grupė”. LGS prezidentas pabrėžė, kad tokie sprendimai pažeidžia Darbo kodekso nuostatas dėl socialinės partnerystės.
„Vyriausybės nutarimas pažeidžia gydytojų teisę į sveikas ir saugias darbo sąlygas, kurias garantuoja Konstitucija, todėl surinkome reikiamą kiekį parašų ir kreipsimės Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Toks medikų darbo sąlygų apsunkinimas yra didelė skriauda ne tik medikams, bet ir pacientams, bei visai sveikatos apsaugos sistemai”, – sakė parlamentaras socialdemokratas Juozas Olekas.
Gydytojų bendruomenei nerimą kelia ir vykdoma sveikatos apsaugos reforma – ligoninių jungimai, rajoninėms ligoninėms gresiantis išnykimas. „Lietuvos gydytojų sąjunga iki šiol tik neoficialiai gavo sveikatos sistemos reformos ekonominio efekto analizę, nors tai turėtų būti viešas dokumentas”, – teigė LGS vadovas. Pasak L. Labanausko, konstruktyvus dialogas nei su Sveikatos apsaugos ministerija, nei su sveikatos apsaugos sistemos funkcionieriais neįmanomas – LGS aktyviai teikia pasiūlymus įvairiais klausimais, tačiau į organizacijos nuomonę neatsižvelgiama.
LGS prezidentas pažymėjo, kad jo vadovaujama organizacija nepritaria tokiai reformos eigai, kokia ji vyksta šiandien ir teikia savo siūlymus. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos skiriamas lėšas teigiamai visuomenės nuomonei apie sveikatos reformą formuoti, skirti realiai visuomenės poreikių studijai finansuoti. Taip pat, sistemingai ir nuosekliai rengiantis reformai, bendromis pastangomis siekti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išsaugojimo; numatyti finansavimo šaltinius reformai įgyvendinti; paskelbti valstybės galimybes apmokėti sveikatos priežiūros paslaugas ir kt.
„Pertvarka siekiant kokybiškesnės sveikatos apsaugos – būtina, tačiau LGS nesutiks su politinės atsakomybės už neparengtų sprendimų pasekmes perkėlimu ant darbuotojų pečių. 2009 m. siekiant kompensuoti PSDF finansavimo trūkumą, medikų atlyginimai sumažinti 20 proc., o dar vienas algų karpymas jų laukia jau kitąmet, nes PSDF biudžetas, palyginti su šiais metais, bus mažesnis”, – sakė prof. L. Labanauskas. Pasak jo, sveikatos apsaugos sistemos finansavimo trūkumas yra dengiamas iš medikų atlyginimo fondo, todėl gydytojai nusiteikę ginti savo teises jau nebe socialinio dialogo būdu, bet streikais.
„Streiko motyvas – ne politinis, bet ekonominis, nes, mūsų manymu, atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai. Atlikome apklausą, kuri parodė, kad medikai yra pasipiktinę ir neketina taikstytis su esama situacija. Jau dabar yra gydymo įstaigų, kuriose gydytojai neatskaičius mokesčių uždirba 1500 – 2000 Lt, todėl daugiau mažinti nebėra ko. Jei finansavimo problemos bus sprendžiamos mažinant darbo užmokesčio fondą, 2010 m. gydytojų atlyginimų vidurkis grįš į 2005 m.”, – sakė LGS vadovas. Šiemet vykusiuose medikų protestuose LGS nedalyvavo. Streiko idėjai pritaria 90 proc. LGS narių.