Šeštadienį, sausakimšoje kino teatro ,,Dainava” salėje, įvyko filmo ,,Alytaus Afganistano karo veteranų veikla 2005 – 2009 m.” premjera. Ilgiau nei tris valandas rodytame dokumentiniame filme – patys svarbiausi alytiškių afganų darbai. Nuo 1979 m. iki 1989 m. trukusiame kare, kurį prieš Afganistano liaudį kovojo į tą šalį įsiveržusi Sovietų Sąjungos armija, buvo išvežta per 5 tūkst. lietuvių, o tarp jų ir 200 jaunuolių iš Alytaus miesto bei rajono.
Salėje tikrai neužteko vietų, jaunimas stovėjo bei sėdėjo ant laiptelių. Premjeros organizatoriai, alytiškis, Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos pirmininkas Juozas Natulkevičius ir Alytaus Afganistano karo veteranų klubo pirmininkas Sigitas Kavaliauskas tik labai trumpai kreipėsi į žiūrovus, padėkojo rėmėjams ir žiniasklaidai ir pakvietė pažiūrėti filmą.
Iš S. Kavaliausko sukaupto filmuotos medžiagos ir nuotraukų archyvo fotografas ir videooperatorius Sigitas Dabulevičius sumontavo filmą, kuriame už kadro nėra jokių komentarų, skamba afganų sukurtos dainos, ir vienas po kito rodomos ištraukos iš svarbiausių alytiškių atliktų darbų. O jų jau nuveikta tikrai daug, nes šis klubas yra daugiausia dirbantis tarp Lietuvos afganistaniečių, taip pat Alytuje vertinamas, kaip viena aktyviausių miesto ir rajono visuomeninių organizacijų.
Filmas pradedamas vaizdais iš 2004 m. pavasarį parko ,,Kabulo ašara”, pasodinto šalia Švč. Mergelės Marijos Pagalbos bažnyčios. Tądien po iškilmingų valdžios vyrų kalbų, jautraus Lietuvos judėjimo ,,Černobylis” pirmininko Gedimino Jančiausko pasisakymo, skaudžių Afganistane žuvusio Vito Sabaičio sesers Danutės Nedzinskienės žodžių 96 ąžuoliukai pradėjo leisti šaknis. Vienas iš jų buvo skirtas V. Sabaičiui iš Alytus r., dar kitas alytiškiui Robertinui Sedleckui, kurie abu žuvo vos sulaukę 20 metų. R. Sedleckui medelį su savo seneliu Algimantu, kuris su močiute, jį išaugino, pasodino 20 – metis jo sūnus Mantas. Tėvelį jis mato tik iš nuotraukų, nes į Afganistaną Robertiną išvežė, kai sūnui tebuvo keli mėnesiai.
Filmas tęsiasi toliau, kaip ir likusių gyvųjų likimai. Alytiškiai afganistaniečiai pastato pirmąjį Lietuvoje paminklą karo, kuriame dalyvavo, aukoms atminti, o jame pavaizdas tulpės žiedas pervertas kulkos. ,,Juodąja tulpe” buvo vadinamas lėktuvas, kuris parskraidindavo cinkuotus karstus. Toliau įamžindami tą Lietuvai skaudų tarpsnį alytiškiai įkuria pirmąjį ir kol kas vienintelį Lietuvoje Afganistano karo muziejų.
Tik tai dar ne visi jų darbai, nes šiemet prie parko ,,Kabulo ašara” atidengti garbės vartai ,,Gyvieji – žuvusiems”, kuriems ąžuolus padovanojo vieno aktyviausių klubo narių Vytauto Buzo tėvelis. Afganai Ponkiškių giraitėje, netoli Kumečių k. ( Miroslavo sen., Alytaus r.), juos patys iškirto. Garbės vartus sukūrė du žinomi Alytaus tautodailininkai: medžio skulptorius Artūras Zienka ir kalvis Andrius Liaukus.
Tą pačią dieną ,,Kabulo ašaros” parke pasodinti du ąžuoliukai. Garsas apie čia įamžintą žuvusiųjų atminimą ir Alytuje veikiantį muziejų jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Alytiškius susirado vienas Rusijos pilietis ir papasakojo, kad jo dėdė, papulkininkis Viačeslavas Rasinas taip pat žuvo tame kare ir yra palaidotas Vilniuje, iš kur buvo išvežtas į Afganistaną. Jau seniai niekas iš jo artimųjų Lietuvoje negyvena. Vilniečiai afganai surado jo kapą ir prižiūri, o alytiškiai pasodino 97 – ąjį ąžuoliuką.
Deja, tai nebuvo parko kūrimo pabaiga, nes pernai Afganistane, Čagčarane, NATO bazėje atlikdamas taikos palaikymo misiją, žuvo Alytaus didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono seržantas, alytiškis Arūnas Jarmalavičius. Jam ąžuoliuką pasodino tame pačiame batalione tarnaujanti žmona Danguolė, dukrytė Greta, sūnelis Justas ir kiti artimieji. Istorijos ratas vėl įrodė, kad sukasi spirale, vėl į Alytų iš tolimos šalies parskraidintas karstas, o vaikams teko sodinti ąžuoliuką tėveliui atminti.
Alytaus afganai D. Jarmalavičienę pakvietė į savo klubą, ir ji aktyviai dalyvauja veikloje. Beje, kartu su abiem vaikučiais žiūrėjo ir filmo premjerą.
Taip pat pavasarį afganai ir jų bičiuliai rinkosi į Vaclovo Jankausko sodą, sodų bendrijoje ,,Nemunas”, kur Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga iškilo kryžius su rožiniu – šis paminklas, skirtas visiems Afganistane 1979-1989 m. tarnavusiems lietuviams. Akmenų muziejuje po atviru dangumi paminklą savo lėšomis pastatė sodo savininkas, o dekoratyvines metalo detales iškalė garsus kalvis Kęstutis Lukštas iš Miklusėnų k., Alytaus r.
Filme dar daug liūdnų epizodų apie žuvusiųjų kapų lankymą, vis gausėjančius muziejaus eksponatus, klubo narių pasakojimus muziejaus lankytojams. Bet yra ir linksmų akimirkų, nes likusių gyvų afganų gyvenimas, juk tęsiasi, jie turi šeimas, augina vaikus, todėl dažnai kartu keliauja, mielai kartu leidžia laisvalaikį.
Po filmo premjeros buvusio Alytaus m. mero, a. a. Vytauto Kirkliausko žmona Laima padėkojo J. Natulkevičiui ir S. Kavaliauskui, kad filme išsaugotas ir jos vyro, kuris rūpinosi klubo veikla ir daug bendravo su afganais atminimas. Ji padovanojo neseniai išleistą knygą ,,Vytautas Kirkliauskas. Kelias be sustojimų”.
Alytaus tautinių mažumų klubo narės atnešė didelę raudonų rožių puokštę ir padėkojo už taurią afganistaniečių veiklą.
Nors J. Natulkevičius padėkojo už paramą Alytaus m. savivaldybės merui Česlovui Daugėlai ir Alytaus r. savivaldybės merui Algirdui Vrubliauskui už paramą, bet nei savivaldybės vadovų, nei savivaldybių administracijų tarnautojų šis renginys nesudomino.
,,Alytaus gidui” J. Natulkevičius pakartojo tai, ką buvo sakęs ir filme, kad visi Lietuvos afganai, o ypač alytiškiai, yra labai dėkingi nuolat padedančiam ilgamečiam Lietuvos Seimo nariui Juliui Sabatauskui, buvusiam Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Juozuo Olekui, a.a. ilgamečiam Alytaus m. savivaldybės merui Vytautui Kirkliauskui.
S. Kavaliauskas sakė, kad klube yra 147 nariai, dar turi per 20 rėmėjų. Jis labai džiaugėsi savo pavaduotojo Arūno Kačkausko, muziejaus direktoriaus Petro Krutulio, klubo narių Vytauto Buzo, Gintauto Stasionio, Gintaro Gaidžio, žuvusiojo V. Sabaičio sesers D. Nedzinskienės ir kitų aktyvia veikla. Pasak klubo pirmininko, juk vienas argi tiek nuveiktų ir suorganizuotų?
Muziejaus direktorius P. Krutulys papaskojo, kad muziejuje ne tik eksponatų daugėja, o sulaukia ir vis daugiau lankytojų, ypač moksleivių, jaunimo. Tik pasiguodė, kad mažoje bendrabutyje turimoje patalpoje, jie jau vos vos telpa. Laukiant ekskursijų tenka stendus nešti į greta esančią fojė, o jas išleidus – vėl susinešti. Muziejaus direktoriui tuomet talkina kiti klubo nariai, nes vienam tą padaryti būtų sunku.
Visi filmo premjerą stebėję žiūrovai buvo pavaišinti meduoliu su šokoladiniais baravykais, reto skoniu tortu, arbata ir kava. Šias vaišes dovanojo draudimo bendrovė ,,PZU Lietuva”, o skanėstus iškepė šios bendrovės darbuotoja, alytiškė Daiva Klevinskienė. Dar klubo narys V. Buzas visus vaišino burnoje tirpstančiais saldžiais sūriais, kuriuos suslėgė jo draugė.
Alytaus afganų klubo nariai labai dėkojo kino teatro direktoriui Kęstučiui Repečkai, kad už simbolinį mokestį galėjo pasinaudoti sale.
Premjeros žiūrovai dovanų gavo po kompaktinį diską su filmu ,,Alytaus Afganistano karo veteranų klubo veikla. 2005 – 2009 m.”.
Laima Stankevičiūtė/ autorės nuotr.
Susijęstraipsniai
