Alytuje gyvenanti devyniolikmetė Kristina Aksionova niekaip negali gauti paso, nesLietuvos ir Rusijos institucijos nesutaria, kokia yra merginos pilietybė. Popierių siuntinėjimas vyksta jau kelis metus, o visą tą laiką mergina negali nueiti net pas gydytoją ar aplankyti Italijoje gyvenančios mamos su broliu. Žlugo ir merginos svajonė studijuoti universitete. Neturėdama paso ji negalėjo laikyti valstybinių abitūros egzaminų ir studijuoti.
„Dėl paso kryžiaus kelius einu jau trejus metus. Bet niekas negali nustatyti mano pilietybės”, – atsidūsta K.Aksionova. Kristina gimė 1990 metų rugsėjo 30 dieną Kaune. Jos tėvai – Rusijos piliečiai. 1991 metų sausį tėvai kartu su mergaite išvažiavo į Rusiją, tačiau 1993 metais šeima iširo, o Kristina su motina grįžo gyventi atgal į Lietuvą.
„Lietuvoje pradėjau lankyti pradinę mokyklą, vėliau vidurinę, kurią baigiau šiais metais. 2002 metais mama atsisakė Rusijos pilietybės ir tapo Lietuvos piliete, tačiau į jos pasą mano duomenys (kaip dukters) perrašyti nebuvo, todėl šiuo metu ir yra keblumų gaunant asmens dokumentą”, – pasakoja Kristina.
Pateko į užburtą ratą
Visi nesklandumai prasidėjo prieš trejus metus, kai merginai sukako 16 metų. Kristina kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių norėdama gauti pasą.
„Tačiau šio skyriaus darbuotojai nukreipė mane į Rusijos ambasadą, kad gaučiau Rusijos pasą ir iškart atsisakyčiau pilietybės. Rusijos ambasadoje man pasakė, kad rusai negali nustatyti pilietybės ir pasiūlė važiuoti į Rusiją ir atvežti dokumentą, patvirtinantį, kad esu šios šalies pilietė. Tačiau be paso juk aš negaliu niekur išvykti iš Lietuvos”, – gūžčioja pečiais devyniolikmetė.
Kai į Rusijos ambasadą ji kreipėsi antrą kartą, jai darbuotojai paaiškino, kad jaudintis neverta, mat sulaukusi 18 metų ir tapusi pilnamete, ji pati galės pasirinkti pilietybę ir gauti pasą.
Negali mokytis
„Sulaukusi 18 metų, aš vėl nuvykau į Rusijos ambasadą, tačiau ir vėl atsakymas buvo aiškus – pilietybės nustatyti jie negali, tam reikalinga užklausa Rusijos atitinkamoms institucijoms.
Mes su seneliu užklausą pateikėme, atsakymą gavome praėjus 2 mėnesiams, tačiau jame nebuvo reikiamos informacijos, reikalingos pilietybės nustatymui. Iš Rusijos man vis praneša, kad nebuvau niekur registruota. Tėvas, gyvenantis Rusijoje, irgi negali padėti, su juo beveik nebendraujame.
Noriu gyventi ir mokytis Lietuvoje, bet neturėdama paso negaliu niekur įstoti. Baigdama mokyklą negalėjau laikyti valstybinių egzaminų, tik mokyklinius. Laikiau vieną valstybinį egzaminą, bet tik dėl to, kad man labai padėjo mokyklos direktorius”, – pasakoja Kristina.
Kreipėsi į prezidentę ir žurnalistus
Mergina labai norėtų studijuoti ekonomiką, turizmą arba vadybą, tačiau be paso negali mokytis aukštojoje mokykloje. Neturėdama dokumento, ji negali kreiptis net į gydytoją.
Su seneliais Alytuje gyvenanti Kristina labai norėtų aplankyti jau kurį laiką Italijoje gyvenančius mamą ir brolį. Tačiau neturėdama paso ji negali ir keliauti.
Netekusi vilties susikalbėti su Lietuvos ir Rusijos institucijomis, Kristina parašė pagalbos prašymą prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kreipėsi į žurnalistus.
Iš ambasados – neaiškūs atsakymai
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Migracijos skyriaus vadovas Vytautas Devyžis lrytas.lt aiškino, kad problemų kilo dėl to, kad Kristinos motina keisdama pilietybę nepasirūpino jos pakeisti ir dukteriai. Kai mama buvo Rusijos pilietė, jos pase buvo įrašyta ir Kristina, tačiau, kai mama rusišką pasą pakeitė į lietuvišką, dukters duomenų į jį neįrašė.
„Pagal motiną, Kristina yra Rusijos pilietė. O Rusijos piliečių klausimus sprendžia Rusijos ambasada. Aš kreipiausi į Rusijos atstovybę ir gavau atsakymą, tačiau nuo to situacija aiškesnė netapo. Ambasados rašte buvo parašyta, kad iki tam tikro laiko Kristina ir jos mama Rusijoje buvo registruotos, kaip asmenys be pilietybės, o tą patį mėnesį joms buvo išduotas dokumentas patvirtinantis Rusijos pilietybę.
Tai koks čia atsakymas? Kur čia logika? Aš suprantu taip, kad jei jos abi buvo Rusijos pilietės, o motina paskui pilietybę pakeitė, duktė vis tiek liko Rusijos piliete. Tačiau ambasados rašte tai nebuvo nurodyta”, – aiškino V.Devyžis.
Ambasada siunčia užklausas
Paskambinus į Rusijos ambasados Konsulinį skyrių, atsiliepė prisistatyti nenorėjusi moteris. Ji gerai žinojo Kristinos istoriją.
„Bėda ta, kad merginos senelis vienus dokumentus pateikia Rusijos ambasadai, Lietuvos institucijoms – jau visai kitus. Todėl labai sunku nustatyti, kokia Kristinos pilietybė. Mes į Rusiją išsiuntėme penktą ar šeštą užklausą, tačiau atsakymo kol kas negavome. Ar Lietuva suteiktų pilietybę žmogui, prieš tai visko neišsiaiškinusi? Tikriausiai ne, todėl nereikia rašyti, kokia Rusija bloga. Mergina į ambasadą kreipėsi pernai balandžio mėnesį. O žurnalistams ji skambino tikriausiai todėl, kad tikisi greičiau gauti dokumentą”, – sakė Rusijos ambasados darbuotoja.
Susijęstraipsniai
