Labai nesunku. Kaip ir būti apkaltintam seksualiniu priekabiavimu. Sakau šitai labai drąsiai, nes visai neseniai patyriau ir viena, ir kita.
Tik vergvaldžiu buvau išvadintas viešai, o seksualiniu priekabiavimu apkaltintas girdint vos keliems žmonėms. Išmoningiems kaltintojams iš pagarsėjusios televizijos laidos „Paskutinė instancija”, matyt, pritrūko drąsos paviešinti visus savo pramanus.
Šių metų rugsėjo 22 dieną per LNK televiziją transliuota „Paskutinė instancija” buvo skirta mano, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktoriaus Jurgio Krasnisko kaip korumpuoto šiuolaikinio vergvaldžio įvaizdžiui suformuoti. Sumaniai ir kryptingai sumontuotoje laidoje neliko nė vieno mano atsakymo bei paaiškinimo į laidos kūrėjų pateiktus klausimus. Besąlygiškai atmetus visus per du po keletą valandų trukusius pokalbius, kurie labiau panėšėjo į kaltinamojo apklausas, išdėstytus argumentus, liko tik emocijos. Karštos ir, deja, kartais net nesuvaldytos.
Dėl to labai apgailestauju ir atsiprašau tų, kuriuos kartu su pratrūkusiomis emocijomis prasiveržę mano žodžiai užgavo bei tų, kuriems buvo nesmagu ir net skaudu matyti mano karštakošiškumo pliūpsnį ekrane. Suprantu, kad to neturėjo būti. Suprantu, kad privalėjau susivaldyti.
Tačiau žvėriškai sunku susivaldyti, kai kelias dienas neatstojantys žurnalistai neva užduoda klausimus, bet nenori girdėti į juos jokių atsakymų – tik atvirai provokuoja, bando šantažuoti, galop apkaltina nebūtais, sunkiai įrodomais, bet ir sunkiai paneigiamais dalykais.
Kaip turėjau pasijausti, kai „Paskutinės instancijos” korespondentė Rasa Kalinauskaitė, kišdama mikrofoną prie veido ligoninės kieme, pareikalavo prisipažinti, jog prie jos priekabiavau? Iš netikėtumo net atsilošiau ir ne pačiais taktiškiausiais žodžiais pareiškiau, kad ji pernelyg geros nuomonės apie save kaip moterį.
Galbūt šis epizodas jau „išsitrynė” iš laidos kūrėjų filmavimo kameros, bet jis tikrai neišdilo iš jį mačiusių ir viską girdėjusių šalia buvusių žmonių atminties. Dabar sąmoningai nenurodau jų pavardžių, nes nenoriu, kad jie taptų būsimomis „Paskutinės instancijos” aukomis. Juk tai laida, kaip skelbiasi jos kūrėjai, po kurios lekia galvos. Nenoriu, kad jos pradėtų lėkti nuo niekuo dėtų žmonių pečių. Užtenka., kad manosios „nukirsdinimo” yra pakankamai daug laukiančių.
Nuo 2007 metų vidurio, kai pradėjau vadovauti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninei, beveik nuolat esu po padidinamuoju stiklu. Lietuvoje sunku būtų surasti instituciją,. kuri nebūtų tikrinusi mano asmeninės ar mano vadovaujamos įstaigos veiklos. Jokių pažeidimų, korupcijos apraiškų, kuriomis bandoma mane apkaltinti niekas nenustatė.
Supratę, kad įrodymų mano „apkaltai” surasti nepavyks, oponentai nuėjo lengviausiu keliu – kreipėsi į instanciją, kuriai jokių įrodymų nereikia. Kuriai užtenka nufilmuoti mano šeimos būstą ir stebėtis, kad sugebėjau jį pasistatyti. Argi ne keista, kad Lietuvoje nuodėmei prilyginamas žmogaus noras ir gebėjimas pasirūpinti stogu virš galvos, tegu ir lendant į skolas, tegu ir perkopus penkiasdešimtmetį vis dar galvojant – kaip jas grąžinti?
O galvoti apie tai tenka, nes kaip ir visos ligoninės darbuotojų, mano atlyginimas gerokai vėluoja. Kartu su visa administracija gaunu jį paskutinis. Daugybę kartų visiems ligoninėms žmonėms aiškinau, kodėl vėluoja atsiskaitymai. Anaipol ne dėl vykdomų statybų, kurios finansuojamos iš visai kitų šaltinių ir kurioms sikrtų pinigų, deja, niekaip negalime panaudoti atlyginimų išmokėjimui.
Žinoma, dėl šventos ramybės, mes galėjome nutraukti statybas ligoninėje – tokių patarimų ir net reikalavimų buvo ne vienas. Atlyginimams dėl to pinigų, žinoma, būtų neatsiradę – jie vėluoja daugelyje šalies gydymo įstaigų – tačiau žmonėms būtų ramiau. Juk mūsuose statybos – tai visuomet kažkas įtartino, o sunkmečiu – jau beveik nusikalstama. Bet esu įsitikinęs, kad sunkmetis – tai ne pasaulio pabaiga ir ne priežastis atsipūsti bei nieko neveikti. Jeigu mes šiandien turime galimybę tęsti investicijas, tai ir privalome tą daryti. Nors, žinoma, lengviau būtų nedaryti – tik sėdėti ir dejuoti.
Bet man tai nepriimtina. Todėl, matyt, ir iššaukiu ugnį į save. Puikiai suprantu, kad ją kursto ne tie mūsų ligoninės darbuotojai, kurie laiku negauna uždirbto atlygio, bet tie, kuriems rūpi milijoninis šios gydymo įstaigos biudžetas.
Mano vadovaujamos ligoninės medikų jau esu netgi viešai atsiprašęs už tai, kad kol kas nėra galimybės jiems laiku išmokėti atlyginimų. Kai, prasidėjus sunkumams, įstaigos susirinkime svarstėme, ar geriau sumažinti atlyginimus, ar palikti nemažintus ir susitaikyti su vėlavimu, daugelis pasisakė už pastarąjį variantą. Bet nepatenkintų būna visuomet. Ir garsiausiai visuomet piktinasi tie, kurie visko, taip pat ir vėluojančių atlyginimų, išsireikalauja anksčiau už kitus.
Bet tai nesumažina mano, kaip vadovo, pareigos ir atsakomybės stengtis, kad įstaigoje atlyginimai būtų mokami laiku. Tikiu ir kartu su ligoninės administracija darau viską, kad toks metas ateitų kuo greičiau. Gal būtent tos pastangos kažkam labiausia ir kliūna. Gal būtent dėl jų stengiamasi visais įmanomais būdais trikdyti ligoninės veiklą, pasitelkiant karingąją „Paskutinią instanciją”, kuri tikrai gali būti paskutinė žemiškoji instancija silpnesnių nervų žmogui.
Viešo žodžio galia Lietuvoje yra milžiniška. Todėl ji turėtų būti sutelkta profesionalių, atsakingų, klausančių ir girdinčių žmonių rankose. Ir labai pavojinga, kai ją įgauna tendencigi, argumentams kurti, užsakovams ištikimi asmenys.
Su žurnalistais iki šiol buvo tekę bendrauti daugybę kartų. Iš jų sulaukiau visko: ir kritikos, ir palaikymo, ginant savo kaip piliečio teises. Visuomet iki šiol bendraudavome faktų ir argumentų kalba. Tik „Paskutinei instancijai” toks dialogas buvo nepriimtinas. Kodėl?
Puikiai suprantu, kad būtų protingiau neuždavinėti tokių klausimų ir ramiai pralaukti, kol „Paskutinės instancijos” sukeltas cunamis mano gyvenime nurims. Bet neatsakyti klausimai niekur nedingsta. Anksčiau vėliau jie gali iškilti bet kam, į ką savo smaigalį nutaikys „Paskutinė instancija”. Laida, po kurios lekia galvos. Tad kam reikalinga „vergvaldžio daktaro„ galva?
Jurgis KRASNICKAS, Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės direktorius
Susijęstraipsniai
