Nepakaltinamam žudikui alytiškiui Andriui Petrulioniui, kuris turi būti priverstinai gydomas, pasprukti iš Lietuvos padėjo jį saugojusi mylimoji. Gydomo nusikaltėlio ir apsaugos darbuotojos meilė įsiplieskė Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Lažybų punkto Alytuje darbuotoją nužudęs 27 metų A.Petrulionis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę turėjo būti sugrąžintas liepos 1-ąją.
Teismas suabejojo, kad nepakaltinamu pripažintas žudikas per 2 metus ir 8 mėnesius spėjo pasveikti ir nebekelia pavojaus aplinkiniams.
A.Petrulionis iš ligoninės buvo paleistas šių metų balandį. Netrukus Rokiškio psichiatrijos ligoninės apsaugininko darbo atsisakė ir 42 metų Jolanta U.
Moteris patraukė į Alytų, kur pas motiną apsigyveno jos mylimasis.
Atrodo tvarkinga ir darbšti
Rokiškio psichiatrijos ligoninės apsauga patikėta bendrovei Ekskomisarų biurui.
Šios bendrovės Rokiškio padalinyje Jolanta U. įsidarbino praėjusių metų vasarį. Išsiskyrusi, paauglį sūnų auginanti moteris bendradarbiams pasirodė esanti tvarkinga, darbšti, mokanti bendrauti.
Iš pradžių Jolanta U. dirbo apsaugininke „Senukų” prekybos centre, o po kelių mėnesių buvo pervesta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Šioje ligoninėje nuo 2005-ųjų gydytas žudikas A.Petrulionis.
Tuo metu jis buvo laikomas ne griežtojo stebėjimo, bet bendrojo stebėjimo sveikatos priežiūros skyriuje. Ten ligonių gyvenimas mažiau suvaržytas.
Slėpė meilės romaną
Niekas iš Jolantos U. bendradarbių nepastebėjo, kaip ji ir A.Petrulionis užmezgė meilės romaną.
Žinodama, kad apsaugos darbuotojams draudžiami asmeniniai kontaktai su ligoniais, moteris stengėsi neišsiduoti.
Kaip moteris, dirbanti išorinėje ligoninės apsaugoje, susidraugavo su pacientu, jos bendradarbiams paslaptis iki šiol.
„Į skyrių, kur gyvena ligoniai, ji įeiti negalėjo.
Net lauke, pasivaikščiojimų teritorijoje, apsaugininkai stovi kitapus tvoros.
Visur įrengtos kameros, tad kas nors būtų pastebėjęs, jeigu Jolanta būtų daugiau dėmesio skyrusi vienam ligoniui”, – pasakojo buvę jos bendradarbiai.
Pasivaikščioti – su kostiumu
Kaip 42 metų moteriai galvą apsuko 15 metų jaunesnis ligonis, įvykdęs žiaurų nusikaltimą? O gal atvirkščiai – iniciatyvą rodė apsaugininkė?
Buvę bendradarbiai mano, kad Jolanta U. iš pradžių galbūt nežinojo, už ką alytiškis atsidūrė ligoninėje, o kai jį įsimylėjo, praeitis tapo nebesvarbi.
A.Petrulionis išsiskirdavo iš kitų ligonių.
Jis rūpinosi savo išvaizda, pasivaikščioti kieme vienintelis eidavo vilkėdamas juodą išlygintą kostiumą, o ne sportinius rūbus kaip kiti likimo draugai.
Bendraujant A.Petrulionis palikdavo malonaus ir išsilavinusio žmogaus įspūdį.
Tiesa, viskas akimirksniu pasikeisdavo, kai jis supykdavo.
„Tuomet išlįsdavo jame slypintis žvėris”, – pasakojo šį alytiškį ligoninėje pažinojęs žmogus.
Patraukė paskui mylimąjį
Kai balandžio viduryje A.Petrulionis buvo išleistas į laisvę, Jolanta U. ligoninėje dirbo neilgai. Gegužės 15 dieną ji savo noru pasiprašė atleidžiama iš darbo.
Moteris savo vadovybei paaiškino išvažiuojanti gyventi ir dirbti į kitą miestą.
Buvę bendradarbiai tik vasaros pradžioje sužinojo, kad Jolanta U. susidraugavo su nepakaltinamu žudiku.
Per televiziją žiūrėdami laidą apie į laisvę paleistą A.Petrulionį, jie atpažino ligonio motinos sodyboje netoli Alytaus stovintį Jolantos U. automobilį „Opel Astra”.
Maždaug tuo pačiu metu žmonės tose apylinkėse yra matę A.Petrulionį, vaikštantį laukais rankomis susikabinusį su kažkokia moterimi.
Tai buvo pas mylimąjį atsikrausčiusi Jolanta U.
Išsiskyrė dėl neištikimybės
Jolanta U. buvo ištekėjusi, su vyru susilaukė dukters ir sūnaus. Vėliau pora išsiskyrė. Pilnametė duktė gyvena Vilniuje, o paauglys sūnus – Rokiškyje.
Anksčiau Jolanta U. gyveno su motina ir sūnumi.
Tačiau jai metus Rokiškyje darbą ir nusprendus išsikelti į Alytų, berniukas apsigyveno su tėvu.
Buvęs Jolantos U. vyras „Lietuvos rytui” sakė žinantis, kad žmona susirado alytiškį draugą.
„Daug ji tų draugų turėjo”, – numojo ranka vyriškis ir prisipažino, kad jų santuoka iširo dėl žmonos neištikimybės.
Rokiškėnas girdėjęs, kad buvusi sutuoktinė naujoje gyvenamojoje vietoje taip pat dirba apsaugininke.
Motina bandė išsisukinėti
Vasaros viduryje į ligoninę negrįžusio A.Petrulionio ėmę ieškoti policijos pareigūnai neabejoja, kad be kitų asmenų pagalbos bėglys nesugebėtų ilgai slapstytis.
Todėl buvo apklausta ir A.Petrulionio motina Roma Svidovskienė, ir jo mylimoji Jolanta U.
Iš pradžių R.Svidovskienė bandė išsisukinėti ir policijai nesakė, kur yra sūnus.
Bet po kelių dienų pati raštu pranešė, kad jis dingo, ir paprašė padėti surasti.
Motina tikino, jog liepos 6-osios vakarą A.Petrulionis nuėjo miegoti, o po to ji sūnaus daugiau nebematė.
Dar po kurio laiko R.Svidovskienė pareigūnams sakė išgirdusi iš Jolantos U., kad sūnus yra Ispanijoje. Apie šioje šalyje pastebėtą A.Petrulionį telefonu komisariato budėtojams beveik tuo pačiu laiku pranešė anonimas.
Pora iškeliavo į Ispaniją
Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate netrukus buvo apklausta ir Jolanta U.
Moteris teigė, jog liepos 7-osios rytą į jos namus atėjęs A.Petrulionis pasakė, jog Ispanijoje pusbrolis jam surado darbą, ir pasiūlė skubiai kartu važiuoti.
Pora iškeliavusi rokiškėnės automobiliu „Opel Astra”.
Moteris tikino, kad Barselonoje automobilis sugedo. Kai jie išlipo, A.Petrulionis kažkur nuėjo ir dingo. Bendrakeleivė esą daugiau jo nebematė.
Moteris guodėsi, kad stabdydama pakeleivingas mašinas vargais negalais grįžo į Lietuvą.
Jolanta U. aiškino dabar gyvenanti bute, kuris priklauso R.Svidovskienei ir kuriame paskutinę naktį prieš dingdamas nakvojo A.Petrulionis.
O R.Svidovskienė nurodė dabar gyvenanti Ūdrijos kaime (Alytaus r.), tėvų paliktoje sodyboje.
Ieško kaip pasislėpusio ligonio
Dingusio alytiškio ieškantys policijos pareigūnai iš pradžių buvo įsitikinę, kad nuo motinos itin priklausomas ir prie jos prisirišęs A.Petrulionis slapstosi Lietuvoje.
„Motina linkusi slėpti sūnų. Negalime tikėti kiekvienu jos žodžiu. Bet dabar įtikinamiau atrodo, jog bėglys yra kažkur užsienyje.
Lietuvoje daugiau kaip per du mėnesius jį vis tiek kas nors turėjo pastebėti, tačiau mes nesulaukėme jokių pranešimų.
Ieškome jo kaip nuo priverstinio gydymo pasislėpusio ligonio, o ne nusikaltėlio ar įtariamojo.
Tai pirmas toks atvejis mūsų praktikoje. Todėl ir Europos arešto orderis negali būti taikomas, nors paskelbta tarptautinė paieška”, – kalbėjo A.Petrulionio ieškantys Alytaus apskrities policijos komisariato pareigūnai.
Ir skaudu, ir neramu
Tai, kad A.Petrulionis iki šiol vaikšto laisvėje, ypač skaudu jo nužudytos merginos motinai Marijai Sakalauskienei.
„Sunku bus jį sugauti. Jis pats be motinos nieko nesugebėtų. O ta labai gudri – kaip lapė. A.Petrulionio taip lengvai kaip Henriko Daktaro Bulgarijoje nepagaus.
R.Svidovskienė net nebandė suprasti mano skausmo. Be sūnaus ir jos, pasaulyje šiai moteriai daugiau niekas neegzistuoja. Ji net nepabandė su manimi pakalbėti.
Aš – ne žvėris ir nenoriu jo sunaikinti. Jei jis tikrai serga, motina turėtų tikrai rūpintis sūnaus sveikata ir aplinkinių saugumu. O dabar ne tik man neramu”, – kalbėjo vienturtės dukters netekusi M.Sakalauskienė.
Aistringas lošėjas tapo žudiku
* 2005 metų gegužės 9 dieną Alytaus centre esančiame lažybų punkte „Orakulas” rasta žiauriai nužudyta jo darbuotoja 25 metų I. Sakalauskaitė (nuotr.). Jau kitą dieną buvo sulaikytas niekur nedirbantis ir nesimokantis 23 metų alytiškis A.Petrulionis.
* Aistringas lošėjas, dėl savo tvarkingos išvaizdos vadintas Inteligentu, lažybų punkte dažnai statydavo dideles sumas. I.Sakalauskaitė buvo motinai užsiminusi, kad šio vaikino elgesys jai atrodo keistas.
* Tyrimo metu paaiškėjo, kad A.Petrulionis žmogžudystės dieną lažybų punkte norėjo statyti 10 tūkstančių litų už vienas NBA krepšinio rungtynes. Kai to nepavyko padaryti, nes pradėjo strigti kasos aparatas, jis įniršo ir užpuolė darbuotoją.
* Ekspertai vėliau nustatė, kad merginai į galvą buvo suduota ne mažiau kaip aštuoni mirtini smūgiai.
* 2006 metais A.Petrulionį Kauno apygardos teismas pripažino nepakaltinamu ir skyrė priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo režimo sąlygomis.
* Tačiau 2007 metų vasarį Rokiškio apylinkės teismas alytiškiui skyrė lengvesnį – sustiprintą – režimą, o tų pačių metų rugsėjį jis buvo perkeltas į bendro stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių.
* A.Petrulionio ir jo motinos R.Svidovskienės prašymą išleisti ligonį į laisvę Rokiškio apylinkės teismas patenkino šių metų balandį.
* Teisėjas A.Dilys atsižvelgė į psichiatrijos ligoninės medikų išvadas apie pagerėjusią ligonio psichikos būklę.
* Rokiškio psichiatrijos ligoninėje A.Petrulionis tepraleido 2 metus ir 8 mėnesius.
* Alytaus miesto savivaldybės vienam skyrių vadovaujanti R.Svidovskienė teismui taip pat pateikė pažymą, kad viena savivaldybės įmonė A.Petrulionį priims dirbti pagalbiniu darbininku.
* Apie tai, kad A.Petrulionis jau laisvėje, jo nužudytos merginos motina M.Sakalauskienė išgirdo po mėnesio iš žurnalistų. Apie ketinimą svarstyti jo paleidimą iš ligoninės nukentėjusioji turėjo gauti raštišką pranešimą iš anksto, tačiau to nebuvo padaryta.
* Žiniasklaidai paviešinus šį atvejį, Panevėžio apygardos prokuratūra ėmėsi ginti M.Sakalauskienės interesus ir kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą. Liepos 1 dieną šis teismas panaikino ankstesnę nutartį ir nusprendė grąžinti A.Petrulionį į Rokiškio psichiatrijos ligoninę toliau gydyti.
Dėl gailesčio praranda kritiškumą
Jelena Marcinkevičienė
Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijos prezidentė
„Būna tokių atvejų, kai kalėjimo ar ligoninės apsaugos darbuotojas, prižiūrintis nusikaltimą padariusį asmenį, ima jausti jam pagarbą, nesąmoningai pereina į jo pusę, tampa bendrininku.
Toks žmogus nesugeba kritiškai vertinti nusikaltusio asmens motyvų, nesugeba nustatyti, kada jis meluoja, o kada sako tiesą. Ilgainiui jis tampa psichologiškai priklausomas, pasiduoda už grotų esančio žmogaus įtaigai.
Taip atsitinka, kai tarp šių žmonių užsimezga emociniai ryšiai. Toks reiškinys vadinamas indukcija.
Tada į nusikaltimą padariusį asmenį žiūrima ne kaip į nusikaltėlį, o kaip į artimą draugą ar giminaitį. Netgi užmirštama, ką jis padarė.
Būna, kad vyresnio amžiaus moteris įsimyli gerokai jaunesnį vyrą, kuriam teismo sprendimu yra skiriamas priverstinis gydymas ligoninėje. Ima jo gailėtis, rūpintis kaip savo sūnumi. Rizikuodama prarasti darbą, tokia moteris netgi tampa jo gelbėtoja.
Gyvenime būna visko, tačiau nedrįsčiau sakyti, kad taip atsitinka dažnai.
Kartais būna sunku atsispirti nusikaltėlio asmenybės žavesiui. Jis gali lengvai užkariauti pasitikėjimą. Nuo tokios pagundos nėra apsaugoti ir psichiatrai, atliekantys teismo medicinos ekspertizę.
Pavyzdžiui, bendraudami su nusikaltėliu, mes negalvojame apie tai, kaip žiauriai jis pasielgė, kokias kančias patyrė jo auka.
Jeigu gilintumės į nusikaltimo detales, negalėtume bendrauti su žiauriai pasielgusiu žmogumi. Dažniausiai kalbamės apie paprastus dalykus.
Todėl kartais kyla toks įspūdis, kad pašnekovas yra geras, nuoširdus. Jis šypsosi, atveria širdį, papasakoja intymių dalykų.
Specialistas tampa jo patikėtiniu, kuriam lyg kunigui išpažįstamos nuodėmės.
Taip dažniau atsitinka, kai žiaurų nusikaltimą padaręs asmuo neranda paramos tarp savo likimo brolių, kai jį pradeda slėgti vienatvė. Juk žmogus yra socialinė būtybė, jam reikia kito asmens dėmesio.
Vėliau toks apsaugos darbuotojas gali tapti nusikaltėlio norų vykdytoju. Jis net neįtaria, kokių iš tikrųjų tikslų siekia už grotų atsidūręs žmogus.
Susiklosčius palankiai situacijai, nusikaltėlis ima piktnaudžiauti prižiūrėtojo pasitikėjimu, net gali priversti jį nusižengti.”