Ruduo – grybų metas. Nuo seniausių laikų žmonės vartoja grybus maistui. Rašytiniuose šaltiniuose išliko žinių, kad juos rinko ir valgė Babilonijos, Senovės Graikijos ir Senovės Romos gyventojai.
Šviežiuose grybuose yra gana daug vandens (88-92 %), taip pat azotinių medžiagų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Azotinėse medžiagose vyrauja baltymai, o angliavandeniuose – cukrūs bei glikogenas, būdingas mėsai. Iš mineralinių medžiagų gana daug kalio, fosforo, geležies. Grybuose yra nemažai B grupės ir C bei PP vitaminų. Eteriniai aliejai suteikia jiems savitą aromatą. 100 g šviežių baravykų energinė vertė – 23 kcal.
Grybai yra maistingas produktas. Įvairių rūšių grybuose, net ir to paties grybo skirtingose dalyse baltymų yra nevienodai. Jų daugiausia jaunų grybų kepurėlių vaisiniame sluoksnyje, o mažiausia kote. Taigi, apatinę nesukirmijusią kepurėlių dalį būtina suvartoti maistui. Riebalų grybuose yra labai mažai ir tuos pačius organizmas sunkiai įsisavina. Pagal angliavandenių kiekį ir sudėtį grybai panašūs į daržoves, nors nemažai turi tik jiems būdingų junginių. Juose yra glikogeno, inulino, dekstrinų. Ruošiant grybų valgius, ypač grybus apdorojant šiluma, didesnė dalis ląstelienos ir kitų angliavandenių suyra, virsta nesudėtingais, lengvai organizmo įsisavinamais junginiais.
Grybai nėra lengvai virškinamas ir įsisavinamas maisto produktas. Viskas priklauso nuo to, kaip jie pagaminti.
Grybai kaupia radiacines medžiagas. Lietuva nėra ypatinga radiacinė zona, dėl kurios reikėtų nerimauti ir atsisakyti grybauti.
Nuo seno sakoma: nepažįsti grybų – neik grybauti. Ne visi grybautojai laikosi šios nuostatos, kadangi rudenį, prasidėjus grybavimo sezonui, kasmet padažnėja ligonių, apsinuodijusių šia miško gėrybe.
Patartina rinkti tik jaunus ir sveikus grybus. O išvešėjusius ir peraugusius palikti. Bus geriau ir sveikiau. Nerinkti šalnų pakąstų grybų. Grybams ypač kenkia besikartojančios naktinės šalnos. Nuo jų gali atsirasti nuodų. Surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną, vėliausiai – kitą. Nespėjus grybų sutvarkyti, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nuvalytus ir ypač nuplautus grybus suvartoti tuoj pat. Nuo mirkymo genda grybų skonis ir kokybė. Apdorotus grybus valgyti tą pačią dieną, vėliausiai – kitą. Pašildytų grybų kokybė abejotina, todėl jų gaminti tiek, kiek reikia vienam kartui.
Daugiausia žmonių apsinuodija nuodingus grybus sumaišę su gerais. Tokią klaidą dažniausiai daro neprityrę, nepažįstantys grybų grybautojai. Neprityrę grybautojai dažnai supainioja jauną žalsvąją musmirę su ūmėde. Geriau nerinkti grybų, jeigu jų nepažįsti.
Galima išskirti du apsinuodijimų grybais atvejus.
Pirmas, kai suvalgęs grybų žmogus greitai, po pusvalandžio, sunegaluoja: vemia, atsiranda traukuliai.
Antras, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui.
Pirmu atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antru – daug sunkesnis ir sunkiai gydomas. Pastarasis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti. Statistika teigia, kad suvalgius žaliąją musmirę, jei laiku nesuteikiama medicinos pagalba, trečdalis atvejų yra mirtini. Kuo vėliau žmogus sunegaluoja, tuo didesnis pavojus kyla jo sveikatai. Nors būna ir išimčių.
Grybus reikia gerai išvirti, o jų nuovirą reikia išpilti. Dar geriau, jeigu nuoviras nupilamas kelis kartus, tada iš grybo pasišalina daug nuodingų medžiagų ir taip galima sumažinti apsinuodijimų riziką. Klystama pirmą grybų nuovirą panaudojant sriubai virti. Iškyla didelis pavojus apsinuodyti grybais.
Ką daryti, kai žmogus apsinuodija grybais?
Iš pradžių reikia bandyti išvemti maistą. Jokiu būdu iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną. Tik paskui bus galima išgerti kelias stiklines vandens ir vemti, kol skrandis išsivalys. Be to, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Didžiausia žmonių klaida, kai jie mano, kad negalavimas praeis savaime.
Kai prasideda traukuliai, apie vėmimą namuose negali būti nė kalbos. Žmogui reikalinga skubi medikų pagalba. Apsinuodijus musmirėmis, traukuliai gali pasireikšti netrukus.
Apsinuodijus nuodingaisiais grybais gali pasireikšti požymiai:
- Bendrasis silpnumas.
- Pykinimas.
- Vėmimas.
- Gali būti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas.
- Gali kisti odos ir gleivinės spalva.
- Gali kisti (dažnėja, retėja) pulsas, kvėpavimas.
- Nukentėjusysis praranda sąmonę, gali prasidėti traukuliai.
Pirmoji pagalba
- Nenaudokite maistui įtartinų grybų – nutraukite nuodų patekimą į organizmą.
- Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).
- Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, sukelkite vėmimą, iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną, po to duokite išgerti 1-2 litrus šilto vandens, kiškite pirštus į burną, dirginkite ryklę.
- Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą, vežkite į gydymo įstaigą.
- Visais atvejais, vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti.
Vėmimo negalima sukelti, jei:
- ištiko širdies priepuolis (arba įtariama, kad širdies infarktas);
- prasidėjo traukuliai;
- apsinuodijusysis yra nesąmoningas;
- apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn.;
- trys paskutiniai nėštumo mėnesiai.
Taigi, atidžiai rinkitės grybus ir mėgaukitės! Taip pat prisiminkite, kad MAXIMA prekybos centruose jūs galite įsigyti šviežių grybų!
