Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kasdien bent 30 minučių būti fiziškai aktyviam ir judėti šį laiką bent po 10 minučių be pertraukos. Taigi, jei visas jūsų fizinis aktyvumas yra keletas žingsnių nuo darbo stalo iki pašto dėžutės – į rekomendaciją būtina atsižvelgti rimčiau. Visai kas kita, jei į darbą keliautumėte pėsčiomis arba dviračiu. Juk Lietuvoje didesnių miestų, kur kelionė automobiliu išties būtina, suskaičiuotume ant vienos rankos pirštų.
Jei jau suklusote – rugsėjo 22-oji yra pati tinkamiausia diena pabandyti savo mieste keliauti kitaip. 1998 m. pirmąją dieną be automobilio surengę prancūzai, šią tradiciją žaibiškai perdavė visam pasauliui. Po poros metų akcija „Mieste – be savo automobilio” buvo surengta 760 miestų. Dar po metų Berlyno aplinkosaugos akademijoje Europos šalių aplinkos ministrai pasirašė deklaraciją, rugsėjo 22-ąją skelbiančią Tarptautine diena be automobilio.
Europos Sąjunga yra išsakiusi aiškią nuomonę šiuo klausimu: transportas Europoje turi būti pigesnis, ekologiškas ir funkcionalus. Europos Komisija siūlo orientuotis į transporto kainų ir žalos aplinkai mažinimą, bei ekologiškesnių transporto priemonių skatinimą šalyse narėse. Kiekvieną rugsėjį visose ES šalyse organizuojama „Europos mobilumo savaitė„. Šiais metais nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos savaitės renginiai vyks daugiau nei 2000 Europos miestų. „Europos mobilumo savaite” siekiama paskatinti europiečius rinktis alternatyvias transporto priemones, mažinti taršą ir gyventi mieste be transporto spūsčių.
Šiais metais mūsų sostinė dieną automobilio pažymės šiek tiek anksčiau – rugsėjo 19 dieną, šeštadienį. Tarp įvairių renginių, daugiausia dėmesio sulauks dviračių žygis, kuriame pedalus mins ir aukščiausi šalies vadovai. Vilniaus savivaldybė tikisi pajėgsianti tądien pateikti ir dar vieną siurprizą – nemokamą viešąjį transportą.
Eurostato duomenimis, automobilis ES tenka kas antram piliečiui, o didžiausia automobilių koncentracija fiksuojama Italijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge. Pastarajame 1000 gyventojų jų priskaičiuojama 659 – tai ES rekordas.
Lietuvis ir automobilis: meilės istorija
Nuo 1990 iki 2004 metų Lietuvoje buvo užfiksuotas didžiausias automobilių skaičiaus augimas visoje Europoje – 67 proc., visoje ES per tą patį laikotarpį automobilių padaugėjo 40 proc. Didžiąją dalį mūsų šalyje įregistruotų transporto priemonių sudarė ne pirmos jaunystės automobiliai iš Vakarų Europos, dar menantys tuos laikus, kai apie ekologiją kalbėti buvo ne madinga, o tiesiog bergždžia. Mūsų ekonomikai ėmus sparčiai augti, didieji šalies miestai pirmą kartą susidūrė su transporto spūstimis. Lietuviai didžiąją dalį kilometrų nukeliauja automobiliais – apie 90 proc., viešajam miesto transportui tenka 8 proc., o traukinių dalis nesiekia ir procento. Tai didžiausias skirtumas visame regione – pavyzdžiui, kaimynai latviai automobiliais nukeliauja 79 proc. atstumų, o visa ES – 83 proc.
Per krizę žmonės netenka darbo, garantuotų pajamų šaltinių. Todėl automobilis lyg ir neturėtų būti pirmos būtinybės daiktu. Tačiau, pasirodo, egzistuoja priklausomybė nuo automobilio. Vienas taikliausių šiuolaikinės visuomenės žinovų ir ateities prognozuotojų filosofas Maršalas Makluhanas automobilį vadino agresyviu kiautu, aprangos dalimi, be kurios mieste jaučiamės lyg nuogi. Kai žmogus pėstute greičiau įveikiamą atstumą važiuoja per transporto spūstis arba darydamas didelį lanką, negali su filosofu nesutikti.
O kaip alternatyvios transporto priemonės? Nors daugelis dar prisimena nepavykusią mero Artūro Zuoko iniciatyvą aprūpinti vilniečius oranžiniais dviračiais, ši transporto priemonė sostinėje ilgainiui tapo viena svarbiausių, ir savivaldybė vėl planuoja įrengti jų nuomos punktus. Žinoma, Vilniui dar toli iki Kopenhagos ar Amsterdamo dviračių kultūros ir infrastruktūros, bet vilniečiai įvertino šios transporto priemonės patogumą ir pigumą – dviratis Vilniuje jau madingas. Sunkiai kelią skinasi riedžiai (angl. – Segway), veikiausiai dėl palyginus aukštos nuomos kainos – už valandą tenka pakloti 80 litų.
Transporto ateitis – ne vizija, ji neišvengiama
Kovo mėnesį įvairių šalių mokslininkai Europos Komisijai pateikė dokumentą „Transvisions” – savo prognozes, kokias transporto rūšis Europa turės po 20 ar net po 40 metų. Ypatingų pokyčių artimiausiu metu nematyti – europiečiai ir toliau transporto priemonėje vidutiniškai praleis po valandą per dieną, dominuos kelių transportas, nors didės ir besirenkančių traukinius. Studijoje taip pat teigiama, kad po 40 metų naujos technologijos taip stipriai pakeis pasaulį, kad išsipildys vienas iš 4 scenarijų: važinėsime drauge, važinėsime visi atskirai, važinėsime mažiau arba važinėti mums beveik nebereikės.
Akivaizdu, kad tikėtis didelių pokyčių be asmeninių pastangų nereikėtų. Tačiau signalų keisti savo kasdieninius transporto įpročius apstu: kuro kainos, ribojamas ir apmokestinamas judėjimas mieste, nusibostanti rutina, parkavimo vietų trūkumas, solidus pilvukas ir kasmet Europos miestuose rengiama diena be automobilio. O gal iš tiesų reikėtų vieną rytą į ratuotą draugą pažvelgti šiek tiek kitaip: ne tu jo vergas, o jis – jei prireikė – tavo pagalbininkas.
„Judriosios savaitės“ renginiai Alytuje
RUGSĖJO 16-22 DIENOMIS
17 d.
9- 12 val.
Automobilių išmetamųjų dujų matavimas, netaikant administracinės atsakomybės S. Dariaus ir S.Girėno gatvėje, šalia Alytaus miesto savivaldybės administracijos pastato
17d.
16.30-19 val.
Orientacinės varžybos „Žaliaisiais Dzūkijos takeliais” Alytaus šile prie aeroklubo
19 d. Respublikinis grafičių konkursas „Judėkime sportuodami” ant VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro laikinosios statybų aikštelės tvoros
22 d.
15-17 val.
S. Dariaus ir S.Girėno gatvė ir prekybos centro „Nemunas” aikštė
Gražiausios ir įdomiausios ekologiškos transporto priemonės rinkimai
Greičiausio triratuko varžybos
Vaikų piešinių ant asfalto konkursas
Greitojo judėjimo varžybos
Dviračių slalomas
Gatvės krepšinis 3×3
Lovų ir kitų netradicinių judėjimo priemonių slalomas
Jaunų mamyčių ir mažylių varžytuvės
Gatvės muzikos ir dailės pamokos
Policijos bičiulio Amsiaus draugiški patarimai
Dviračių prevencinis žymėjimas
Dviračių prekyba ir remontas
Pagyvenusių žmonių kolektyvų ir jaunimo grupių koncertas
Kareiviška košė
Susijęstraipsniai
