Lietuva tragiškai pralaimėjo Ispanijai 70:84 ir faktiškai baigė blogiausią visų laikų pasirodymą šalies krepšinio istorijoje. Liko paskutinės rungtynės prieš Serbiją.
Pirmą kėlinį su Kalniečiu ir Mačiuliu lietuviai sužaidė užtikrintai ir pirmavo 24:15. Antrame kėlinyje keitimo pasiprašė traumą gavęs Kalnietis ir viskas žlugo. Iš pradžių Javtokas gavo bloką, po to presingavo varžovus ir gavo Gasolio dėjimą, prametė tritaškį ir gavo dar vieną Gasolio metimą su pražanga. Ispanai pasivijo, o netrukus Fernandezas išvedė ispanus į priekį. Prie ispano buvo net trys lietuviai, bet nei vienas net nebandė jo dengti. O toliau sekė vien ispanų taškai, atkarpa 0:23 ir viskas tapo aišku. Antroje rungtynių pusėje mūsiškiai sumažino skirtumą iki 8, bet netrukus jis vėl buvo virš 20.
Pirmasis rungtynių kėlinys parodė, kad tie trys milijonai šalies bokalinių trenerių nėra visiški žiopliai. Kol aikštėje buvo jų reikalaujamas profesionalus įžaidėjas, ispanai buvo tvarkomi. Kai aikštėje būdavo trenerių numylėtiniai, ispanai tvarkė lietuvius.
Čempionatas sugriovė dar vieną mitą. Apie labai gerą Jomanto ir Mažučio gynybą. Čempionate nebuvo leidžiama grubiai žaisti gynyboje, teisėjams, priešingai nei LKL, nebuvo ko bijoti, todėl stipriai sumažėjus nelegalių ir nešvarių ginklų arsenalui iš Jomanto gynybos nieko neliko, gal tik išskyrus porą epizodų šios dienos rungtynėse, kai jų lemtis jau buvo aiški. Mažutis savo agresyvia gynyba taip pat neblizgėjo.
Vykdami į čempionatą rinktinės treneriai neaiškių interesų vedami pasiėmė ne tuos žaidėjus, kurie buvo geriausi, o žaisti leisdavo taip pat ne geriausiems iš esamų. Jau dabar 100 proc. aišku, kad abu vienodą krepšinį žaidžiantys broliai visiškai nenusipelnė žaisti rinktinėje, o tikrai neblogai Eurolygoje žaidęs P.Jankūnas buvo nurašytas, realiai jo net neišbandžius. Vienintelis geras trenerių veiksmas – neatsisakyti Jasaičio po prastai sužaisto treniruočių ciklo.
Šaltiniai tvirtina, kad dar pasiruošimo metu rinktinės treniruotės vykdavo taip nerimtai, kaip niekada nėra buvę. Šaltiniai mini abu brolius, per treniruotes nuolat pokštaujančius, patinginiaujančius. Dažniausiai girdima frazė čempionato metu iš TV komentatoriaus lūpų: Lavrinovičius – ties tritaškio linija arba Kleizai – pražanga puolime.
Abejonių kėlė ir rinktinės fizinis pasiruošimas. Sportalas.com du buvę sportininkai teigė pastebėje, kad su fizine Lietuvos žaidėjų būkle yra prastai. Jie nuolat griuvinėjo, vėluodavo dengti, puolime nespėdavo atsidengti, nesugraibydavo kamuolių, vengdavo grumtis baudos aikštelėje, negrįždavo į gynybą.
Nors 2011 metų Europos čempionatas jau greitai, rinktinėje taip pat nebuvo nei vieno naujos kartos žaidėjo, kurie 2011 metais galėtų atstovauti šalį. Tačiau panašu, kad rinktinę reikia iš pagrindų atjauninti, atsisakant aibės gliancinių žurnalų panegirikos išpopintų ir motyvacijos stengtis nebeturinčių vyrukų. Jie jau yra persisotinę viskuo tiek, kad net kontraktus su klubais pasirašinėja ne pagal tai, kokiame lygyje klubas žais, o tik pagal siūlomų pinigų sumas. Štai vienas iš brolių jau tikriausiai neatsimena kada žaidė Eurolygoje ir geriausius metus praleido Rusijos klubuose.
Prie fiasko prisidėjo ir LKF, kuri taiko dvigubus standartus Sireikai ir Butautui. Kai į Sireikos rinktinę neatvažiavo žaidėjai, buvo teigiama, kad tai trenerio kaltė. Lygiai taip pat į rinktinę šiemet taip pat neatvažiavo 3 žaidėjai, bet trenerių dėl to LKF nekaltina. Kai Sireika į treniruočių stovyklas Palangoje leisdavo atvykti krepšininkų antroms pusėms jis taip pat buvo apkaltintas balaganu. Kai tą patį padarė Butautas, tai buvo įvertintas kaip puikus trenerio veiksmas, siekiant pagerinti emocinę sportininkų būseną.
2005 metais Europos čempionate Lietuva be pagrindinių žaidėjų demonstravo labai gražų žaidimą, triuškino varžovus ir pralaimėjo tik vieną kartą prancūzams. Prieš pasaulio čempionatą Šiškauskas atsisakė žaisti rinktinėje taip pavesdamas ir trenerius ir komandos draugus. Rinktinė nors ir pralaimėjo keletą rungtynių, tačiau iki tokio fiasko kaip šiemet, jai buvo labai toli.
Šių metų čempionate pagyrimų nusipelnė tik Jasaitis ir Petravičius, šiek tiek Mačiulis ir Kalnietis bei Delininkaitis už vienas rungtynes, po kurių lietuviai dar nevažiavo namo. Likę žaidėjai grybavo. Visi. Kaip ir treneriai.
Susijęstraipsniai
