Alytaus alkoholio gamykla netrukus vyksiančiame akcininkų susirinkime siūlys išskaidyti verslą į dvi bendroves. Vadovai dievagojasi siekiantys daugiau aiškumo.
Pagal pasiūlytą planą, naujajai „Alitai” atiteks nesėkmingiausia alytiškių investicija – Serbijos alaus darykla „Beogradska Industrija Piva” su didžiule skolų kupra.
Naujosios įmonės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sieks beveik 115 milijonų litų, turtas – 154 mln. litų.
Tuo tarpu kitai bendrovei, pavadintai įmonių grupe „Alita”, atiteks tik ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių vertė – jau tik 62 mln. litų.
Tai iškart sukėlė įtarimų, kad grupės vadovai gali pasinaudoti šiais laikais populiaria schema: įsipareigojimus perkelti naujai įsteigtai bendrovei, o nepavykus verslui ją palikti bankrutuoti.
Vadina spekuliacijomis
„Nesąmonė. Tai – tik spekuliacijos. Taip elgtis mums neleistų bankai, iškart pagriebtų už gerklės”, – išgirdęs tokius svarstymus nusijuokė „Alitos” generalinis direktorius Vytautas Junevičius.
Anot jo, pertvarkant visos grupės veiklą siekiama priešingo tikslo – didesnio skaidrumo.
„Paprasčiausiai bus atskirtas verslas svetur ir Lietuvoje. Kai viskas susipynę, labai sunku nustatyti tikrą vienos ar kitos įmonės vertę, įvertinti jos veiklos efektyvumą”, – tvirtino „Alitos” vadovas.
Be įmonės Serbijoje, „Alita” valdo „Anykščių vyną”, alaus daryklą „Vilkmergės alus” ir didmeninės prekybos bendrovę „Alita Distribution”.
Laukia akcininkų susirinkimo
„Įdomi naujiena. Rinkoje sklando įvairiausių gandų ir versijų, tačiau kol kas ką nors nuspręsti sunku.
Teks palaukti akcininkų susirinkimo”, – apie planuojamą „Alitos” skaidymą užsiminė finansų maklerio įmonės „SnorasJūsų tarpininkas” atstovas Marius Dubnikovas.
Investicinio banko „Finasta” finansų analitikas Andrius Medelinskas neįžvelgė didelių tokių planų pavojų.
Anot jo, abi įmonės bus listinguojamos biržoje, abi išlaikys įsipareigojimus kreditoriams, todėl ką nors įtartina tokiuose veiksmuose rasti sunku.
Pats įmonės vadovas V.Junevičius pripažįsta, kad skaidyti įmonių galbūt ir nebūtų prireikę, jei ne investicinis projektas Serbijoje.
Jis jau dabar vadinamas labai problemišku arba net visiškai nepavykusiu.
Planus sujaukė krizė
„Alita” daugiau nei 41 procentą alaus daryklos, esančios pačiame Belgrado centre, įsigijo prieš dvejus metus, sumokėjusi per 70 mln. litų. Putojančio vyno gamintojai net neslėpė, kad aludarystė juos mažai domina.Su Serbijos vyriausybe buvo sutarta iškelti daryklą už sostinės ribų, o pardavus sklypą mieste tikėtasi gerokai pasipelnyti. Bet visus planus sujaukė krizė.
„Jau buvo ir pirkėjas, tačiau jis nebegavo paskolos iš bankų. Serbijoje, kaip ir Lietuvoje, sunkmečiu gerokai sumažėjo nekilnojamojo turto kainos. Tačiau tai – dar ne didžiausia bėda. Įstrigus finansavimui, šioje sferoje viskas apmirė”, – apgailestavo V.Junevičius.
Jis neslėpė, kad teks dar gerokai palaukti, kol planas bus įgyvendintas.
Teko derėtis su bankais
Slegiama serbiško akmens po kaklu, „Alita” ne ką džiugiau gyvuoja ir Lietuvoje.
Per pirmąjį pusmetį jos apyvarta nusmuko beveik 30 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, – iki 66,3 mln. litų. Nuostoliai išaugo nuo 5,1 iki 14,2 mln. litų.
Bendrovės valdomas „Anykščių vynas” per šešis šių metų mėnesius patyrė beveik 2 mln. litų nuostolių.
Tuo tarpu konkurentai „Vilniaus degtinė” ir „Stumbras” net ir sunkmečiu gavo pelno – atitinkamai 278,3 tūkst. ir 12,9 mln. litų.
Alkoholio gamintojus spaudžia bankininkai. Tiesa, kol kas nestipriai: pavyzdžiui, dėl 8,6 mln. litų paskolos „Anykščių vynui”, kuri turėjo būti grąžinti iki rugsėjo, su „Swedbank” pavyko susitarti ir mokėjimą atidėti iki spalio pabaigos.
„Lietuvoje mums dabar labai sunku. Nepajėgiame nustelbti nelegalios produkcijos ir importuojamų gėrimų.
Gamintojų parduotos produkcijos kiekis per porą metų sumažėjo 50 proc., bet ar tiek smuko vartojimas?
Vargu ar kas nors išdrįstų tai patvirtinti. Labiausiai paveikė nelogiški mokesčiai”, – skundėsi V.Junevičius.
Tiesa, grupės valdomai alaus daryklai „Vilkmergės alus” kol kas sekasi neblogai: anot „Alitos” vadovo, šios bendrovės, kuri yra nišinė ir nekonkuruoja su didžiaisiais aludariais, nuostoliai neslegia.
Privatizavimo ylos dar lenda iš maišo
* Šiuo metu „Alitą” valdo įmonės vadovai, įsigiję kontrolinį akcijų paketą dar 2004 metų pradžioje.
* Ši privatizavimo epopėja nebaigta iki šiol. Mat dabartinių savininkų pasiūlymas pagal dydį tebuvo ketvirtas ir daugiau nei 33 milijonais litų skyrėsi nuo daugiausia pasiūliusio Italijos verslininko Luigiterzo Boscos.
* Tačiau pastarasis iš konkurso buvo pašalintas, o vėliau nuspręsta derėtis su „Alitos” vadovų V.Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Dariaus Vėželio ir Arvydo Stankevičiaus konsorciumu.
* Pastarieji ir įsigijo 83,77 proc. įmonės akcijų už 58,05 mln. litų.
* 2007 metais Konstitucinis teismas nusprendė, kad Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos” privatizavimą, buvo neteisėtas.
* Šią vasarą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas nusprendė iš tuomečio Valstybės turto fondo vadovo Povilo Milašausko priteisti daugiau nei 1,7 mln. litų fondo naudai.
* Lietuvos Vyriausybė turėjo sumokėti 1,755 mln. litų iš konkurso neteisėtai pašalintam L.Boscai.
* 2004-aisiais „Alita” už 25,61 mln. litų įsigijo ir kontrolinį „Anykščių vyno” akcijų paketą.
Bankrotas degtindariams dar negresia
* Duomenis apie įsiskolinimus kaupianti bendrovė „Creditinfo Lietuva” didžiausioms šalies alkoholio gamybos įmonėms bankroto kol kas neprognozuoja.
* Pagal sukurtą vertinimo modelį, tikimybė, kad per artimiausius metus bankrutuotų „Stumbras”, tėra 0,52 proc., „Vilniaus degtinė” – 0,4 proc., „Alita” – 1,36 proc. Šios trys įmonės patenka į mažos rizikos grupę.
* Tačiau pagal atsiskaitymų sutrikimus jos vertinamos kaip rizikingos.
* Tikimybė, kad atsiskaitymai su klientais per artimiausius dvylika mėnesių vėluos 90 ir daugiau dienų, „Vilniaus degtinės” atveju yra 5,36 proc., „Stumbro” – 6,25 proc., „Alitos” – net 11,28 proc.
Vakaris DEKSNYS („Lietuvos rytas”)
Susijęstraipsniai
