Lenkijoje prasidėjęs Europos vyrų krepšinio čempionatas daugelio tautiečių matyt būtų pripažintas svarbiausiu 2009 metų sporto įvykiu. Trys milijonai krepšinio ekspertų gerą mėnesį stebėjo draugiškas mūsų rinktinės rungtynes, o dabar seka žinias iš Lenkijos, gaudo kiekvieną rinktinės strategų ir žaidėjų žodį ir planuoja, kur stebės mūsų vyrų susirėmimus su kitomis komandomis. Kažkas pasakys – žaidimas yra žaidimas ir nieko daugiau. Tačiau, kai arenoje plevėsuojant trispalvėms ir Sėklos bičiuliams dusliai mušant į būgną, kamuolys paskutinę sekundę skrieja į krepšį – sukyla emocijos, kurių neišgyventum, jei nesi gimęs krepšinio šalyje.
Taip, esame bene vienintelė tikra krepšinio šalis Europoje. O kokių sporto šakų žvaigždėms lenkiasi kitose Europos šalyse gyvenantys žmonės?
Europos sporto karalius – futbolas
Visos Europos sporto karaliumi yra tituluojamas futbolas. D. Britanijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Vokietijoje ši 22 vyrų kova dėl kamuolio susilaukia ne mažiau dėmesio, nei Kšyštofo Lavrinovičiaus tritaškiai – Lietuvoje.
Statistika iškalbinga. Pavyzdžiui, Lenkijoje 2008 metų Europos futbolo čempionato rungtynes tarp šios šalies ir Vokietijos rinktinių stebėjo net 23,7 milijonai televizijos žiūrovų, o tai yra gerokai daugiau nei pusė visų šalies gyventojų. Portugalijoje saviškius per kovą prieš turkus prilipę prie televizoriaus palaikė virš 2,6 milijonų tautiečių.
Šių metų UEFA Čempionų lygos, svarbiausio Europoje klubinio futbolo turnyro, finalą, kuriame kovėsi Mančesterio „United” ir Barselona, per televiziją stebėjo daugiau nei 45 milijonai britų, ispanų, italų, vokiečių ir prancūzų.
Sportas ES šalyse – spalvingas kaip ir pats žemynas
Taigi, skirtingai nuo Lietuvos, Vakarų Europoje klesti futbolo kultūra – šių šalių gyventojai savo identitetą dažnai sieja su vietiniu futbolo klubu, o nacionalinės rinktinės dalyvavimas Europos ar pasaulio čempionatuose tampa svarbiausiu metų įvykiu. Netgi mažytis Liuksemburgas turi savo nacionalinę futbolo rinktinę, išdidžiai vadinamą „Liūtais”.
Tačiau net ir šiose valstybėse futbolas visiškai neužgožia kitų šakų – Prancūzijos firminiu ženklu yra tapusios dviračių lenktynės „Tour de France”, o Beneliukso šalyse labai populiarus žolės riedulys.
Krepšinio žinovai šių metų Europos krepšinio čempionato favoritais beveik vienbalsiai vadina ispanus. Juos, matyt, galima pavadinti ir sportiškiausi Europos tauta. Praėjusiais metais Ispanijos futbolo rinktinė triumfavo Europos futbolo čempionate, o jų superklubai – Madrido „Real” ir „Barcelona” – turi milijonines ištikimų sirgalių armijas visame pasaulyje.
Ispaniški vardai skamba ir teniso pasaulyje, o garsiausias iš jų neabejotinai yra Rafaelis Nadalis. Iš viso tarp 50-ies geriausių pasaulio tenisininkų šiuo metu galime rasti net 9 ispanus.
Ispanijos kaimynė Portugalija dažnai drąsiai vadinama Europos Brazilija, nes čia futbolas yra antroji religija, o nacionalinė rinktinė priskiriama prie visų turnyrų favoritų. Šiuo metu brangiausiu Europos futbolininku laikomas portugalas Christiano Ronaldo, už kurį Madrido „Real” nepagailėjo rekordinės sumos – 316 milijonų litų (93 milijonų eurų).
Britai – aistringi sirgaliai
Daugelis turbūt nustebo draugiškose rungtynėse išvydę prieš lietuvių krepšininkus stojusią D. Britanijos rinktinę. Išties krepšinis šioje futbolo imperijoje yra pakankamai egzotiška sporto šaka, tačiau ką mes galėtume pasakyti, pavyzdžiui, apie XVI amžių siekiančią angliško kriketo mokyklą? Šis žaidimas, kurį senovėje dievino Britanijos karaliai ir kilmingieji, šiandien yra milijonus žiūrovų sutraukiantis reginys.
Britai didžiuojasi ir savo regbio komandomis. Štai kiekvienas 2003 metų pasaulio čempionato varžybas per televiziją vidutiniškai stebėjo 5 milijonai britų.
Prarastas pozicijas atgauna čia ir tenisas – juk šiuo metu škotas Andy Murray yra antroji pasaulio raketė, o šioje šalyje vyksta pats pats garsiausias teniso turnyras pasaulyje – Vimbldonas.
Žodžiu, Jungtinėje karalystėje sportas užima ypatingą vietą. Prieš kelis metus buvo apskaičiuota, kad D. Britanijos sporto aistruoliai savo pomėgiui kasmet išleidžia apie 6500 litų (1600 svarų).
Šiaurės ir Rytų Europoje sporto šakas lemia ir klimatas
Kai ateina laikas žiemos Olimpinėms žaidynėms, lyderių pozicijose ima mirgėti Skandinavijos šalių pavadinimai. Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje nepaprastai populiarus slidinėjimas, biatlonas, ledo ritulys, kitos žiemos sporto šakos. Vieninteliai kaimynai danai, nuo Vokietijos užsikrėtę futbolo manija, dar yra pamėgę rankinį, golfą ir dviračių sportą.
Slidinėjimas yra neatsiejamas ir nuo estų gyvenimo būdo – tūkstančiai žmonių kasmet čiuožia Tartu maratoną, o Estijos slidininkės ir slidininkai yra ne kartą lipę ant nugalėtojų pakylos Olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose.
Likusiose šalyse, drauge su Lietuva 2004 metais prisijungusiose prie ES, taip pat domimasi labai skirtingomis sporto šakomis. Čekai yra neabejotini autoritetai ledo ritulyje, 1998 metais į tėvynę parvežę olimpinį auksą. Vengrai puikiai jaučiasi visose vandens sporto šakose – irklavime, plaukime, vandensvydyje.
Nesigiriant: tarp kaimynų mes rimčiausi
Kaimynai latviai, daugelio krepšinio mėgėjų vertinimu, į čempionatą Lenkijoje siunčia geriausią visų laikų Latvijos komandą. Tačiau kiekvienas Latvijos sporto mėgėjas jums atsakys, kad populiariausia sporto šaka ten – ledo ritulys.
Čempionato šeimininkai lenkai krepšinį žaidžia taip pat neblogai, tačiau labiausiai sporto aistruolius masina Lenkijos futbolo rinktinės susirėmimai su stipriausiomis pasaulio komandomis. Lenkai yra dukart tapę pasaulio čempionato prizininkais ir 2012 metais kartu su Ukraina organizuos Europos futbolo čempionatą. Beje, kaimynai turi kuo pasigirti ir mums gana egzotiškose sporto šakose – nuo 2006 metų Formulės-1 bolidą vairuoja lenkas Robertas Kubica.
Pasižvalgėme po sporto virusu užsikrėtusią Europą ir nusiraminome, kad į krepšinį didžiausias viltis deda ne visi ir mūsų ambicijoms vietos turėtų užtekti. Tokia jau žmogiška prigimtis – niekas nemėgsta pralaimėti, todėl populiariausios šalyje yra tos sporto šakos, kuriose šalies sportininkų pasiekimai yra didžiausi.
Susijęstraipsniai
