Nuo rugsėjo 1-osios padidėjus tabako gaminiams taikomam akcizui, cigarečių kainos dar kartą šoktelėjo. Šį pavasarį į pakilusias rūkalų kainas lietuviai reagavo gana ramiai – pardavėjai pastebėjo tik nežymų pirkėjų suaktyvėjimą prieš kovo 1-ąją, tačiau dabar, kai įsisenėjęs įprotis kiekvieną mėnesį kainuos nebe dešimtimis, o šimtais litų, ne vienas rūkalius susimąsto apie priverstinį sveikatos tausojimą.
2008 m. „Eurobarometro” duomenimis, Lietuvoje rūko 36 proc. gyventojų. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjungoje Lietuvą lenkia tik Graikija (42 proc.), Bulgarija (39 proc.) ir Latvija (37 proc.). Europos Komisijai pasiryžus iki 2012 metų gerokai išvėdinti senąjį žemyną nuo tabako dūmų, mūsų šaliai teks dar aktyviau užsiimti prevencija, o galbūt kaip kaimynams latviams rūkalius bauginti ne itin estetiškais paveikslėliais ant cigarečių pakelių. Juolab kad draudimus rūkyti teigiamai vertina didžioji dalis Europos Sąjungos piliečių. Pavyzdžiui, 9 iš 10 pasisakė už draudimą rūkyti darbe ir viešose vietose.
Kitas mažai įvertintas faktorius yra pasyvus rūkymas, nes tabako dūmais yra priversti kvėpuoti visi aplinkiniai. Tai sveikatos sistemos „naštą” gerokai pasunkina visiems mokesčių mokėtojams. Deja, „Eurobarometro” tyrime pabrėžiama, kad Lietuvoje palyginus daug žmonių – 8 proc. – mano pasyvų rūkymą nesant žalingu, nors visoje ES tokių optimistų tėra 3 proc.
Paskatinimui – literatūra ir konkursai
Tikram rūkaliui atsisakyti cigaretės nėra lengva, tačiau apsisprendusiajam ištiestų pagalbos rankų netrūksta: nuo mažinti skatinančių pleistrų iki specializuotos literatūros, kaip teigiama, įtikinančios net ir labiausiai užkietėjusį rūkalių. Apie Allen Carr veikalą „Lengvas būdas mesti rūkyti” tenka išgirsti įvairiausių atsiliepimų. Knygą perskaičiusi Aurelija Urbelionienė sakė, kad parodyti tvirtą ryžtą vis dėlto turi pats žmogus. „Žinau, kad daug žmonių, perskaičiusių tą knygą metė, tačiau asmeniškai man pakili nuotaika laikėsi tik kol ją skaičiau”.
Ko nepadaro įtaigus autoriaus dėstymas, tą sugeba pažadėtas 7000 eurų vertės čekis. Tokį prizą rūkaliams siūlo konkurso „Nerūkantis Europietis 2009″ organizatoriai. Antrą kartą Europos šalys renka savo atstovus dalyvauti finaliniame etape – mūsų šalį praėjusiais metais atstovavo 24 metus rūkęs ir per vieną dieną metęs Gintas Bliuvas, o „Nerūkančiu europiečiu 2008″ buvo pripažintas Čekijos atstovas, rūkęs 48 metus ir atsisakęs 25 cigarečių per dieną.
Veiksmingiausia paskata – suplonėjusi piniginė?
Akcizai Lietuvoje yra didinami, nes esame įsipareigoję Europos Sąjungai iki metų pabaigos pasiekti minimalų akcizo cigaretėms reikalavimą, t.y. akcizas turi sudaryti ne mažiau 57 proc. populiariausių cigarečių mažmeninės kainos ir ne mažiau kaip 22,1 centų už kiekvieną cigaretę. Dabar mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakilo 1,24 lito arba 21 proc.
Lyginant Lietuvos dirbančio žmogaus ir Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos piliečio vidutines pajamas, tampa aišku, kad sąlyginai suvienodinus akcizus, didesnė našta tenka Lietuvos rūkaliui. Dabar pakelį surūkantis žmogus vidutiniškai cigaretėms turės išleisti iki 20 proc. savo algos, todėl ši rūkymo problema jam tampa daugiau nei žalingu įpročiu.
2002 metais Europos Sąjunga šalims narėms rekomendavo uždrausti rūkyti viešose patalpose. Vyriausybei pristačius šiuos siūlymus Lietuvos visuomenei, buvo sulaukta didelio nepasitenkinimo – nuo kaltinimų restoranų verslo žlugdymu iki pažeidinėjamų žmogaus teisių. Tačiau daugeliui ES narių, tarp jų ir Lietuvai, apgynus žmogaus teisę į aplinką be rūkymo, kavinės ir barai stebėtinai greitai iš prirūkytų tapo malonesnėmis ir žymiai jaukesnėmis vietomis. Kai Lietuva viena pirmųjų uždraudė rūkyti maitinimo įstaigose, į Daniją nuvykę lietuvaičiai ėmė stebėtis baruose akis graužiančiais dūmais. Užsienio šalių patirtis dar labiau įkvepianti – uždraudus rūkyti Škotijos baruose, per mėnesį 33 proc. sumažėjo į gydytojus besikreipiančių barmenų ir padavėjų, o po mėnesio draudimo rūkyti JAV Helenos miesto viešose vietose, infarktų skaičius sumažėjo 60 proc.
Metantis rūkyti žmogus labai panašus į su rūkymu kovojančią jo valstybę. Daugybė kliūčių, argumentų ir pretekstų, kodėl to nevertėtų daryti. Tačiau įkvepia tiek visos ES bendrijos ryžtas, tiek Lietuvoje sėkmingai prigijusios taisyklės.
Dar viena efektyvi ir ne iki galo išnaudota priemonė kovai su rūkymu – reklamos draudimai. ES 2003 metų direktyvoje uždrausta tabako reklamą žiniasklaidoje, o tabako kompanijos neteko galimybės remti tokius renginius kaip „Formulės-1″ varžybos ar Olimpinės žaidynės. Šie draudimai itin svarbūs siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius nuo pagundos griebtis cigaretės.
Kita problema susijusi su reklamos poveikiu – nuolat rūkyti skatinamam žmogui žymiai sunkiau adekvačiai įvertinti savo sveikatą ir mesti. Šiam tikslui jau ne vienerius metus Lietuvos rūkaliai bauginami užrašais ant pakelių. Kitos gausiai rūkančios šalys – Latvija, Bulgarija, Didžioji Britanija – jau nusprendė pakelius papuošti paveiksliukais, vaizduojančiais baisius rūkymo padarinius. Pavyzdžiui, 20 metų rūkiusio žmogaus plaučiai arba plaučiu vėžiu sergančio rūkaliaus nuotrauka. Apskaičiuota, kad 1 pakelį per dieną surūkantis europietis, šiuos vaizdus išvys 7000 kartų per metus.
Žinoma, atkalbėti užkietėjusį rūkalių nuo eilinės cigaretės – nelengva, todėl kiekvieno piliečio ir valstybės pareiga yra prisidėti prie prevencijos. Kovos su rūkymu kampanijos dažniausiai orientuojamos į jaunus žmones iki 30 metų. Vienas iš sėkmingų pavyzdžių yra Europos Komisijos visose 27 ES valstybėse suorganizuota „HELP” kampanija. Nuo 2005 metų beveik trečdalį europiečių, kurių didžioji dalis – jaunesni nei 34 metų, nuolat pasiekia informacija apie šaunumą nerūkyti, pagalbą nepradėti rūkyti, taip pat kaip atsispirti bendraamžių spaudimui ir saugotis pasyviojo rūkymo.
Kovoje su žalingais įpročiais absoliučios pergalės nebūna. Todėl dabar atėjo metas kartu sudaryti sąlygas nerūkantiesiems apsisaugoti nuo pragaištingos tabako dūmų įtakos.
Susijęstraipsniai
