Pirmadienį Lietuvos didžiojoje politikoje virė aistros. Pasiūlęs palaukti pirmadienio, Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, kaip po susitikimo su juo teigė socialdemokratų atstovo Algirdo Butkevičiaus, ėmė ir pareiškė, kad neatsistatydinsiąs, bet palauksiąs Seimo verdikto. Koalicijos partneriai laukia Seimo Pirmininko apsisprendimo. Jei A.Valinskas neatsistatydins, rugsėjo 10 dieną prasidedančioje parlamento rudens sesijoje ketinama rengti balsavimą dėl jo pasitikėjimo. O ką apie šį sprendimą ir valdžios priiminėjamus sprendimus mano savivaldos atstovai. Žurnalistė Genovaitė Paulikaitė kalbina Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą, Druskininkų merą Ričardą Malinauską.
– Ponas Ričardai, kaip vertinate skandalą, kilusi dėl Arūnui Valinskui reiškiamų priekaištų apie jo ryšius su nuskalstamo pasaulio atstovais. Kaip manote, kokią įtaką tokie skandalai gali turėti šalies gyvenimui, šalies ekonomikai?
– Didžiąja politika užsiiminėja Seimo nariai, o aš tam per mažas žmogus, bet norėčiau, kad visi tie kaltinimai nesubliūkštų, nes mūsų šalyje įprasta labai greitai žmogų apkaltinti. Paaiškėjus, kad tie kaltinimai neturėjo jokio pagrindo, vieni atsiprašo, kiti nutyli, bet žmogus būna sužeistas visam gyvenimui. Todėl norėčiau, kad tiek mūsų žiniasklaida, tiek politikai, tiek politologai ir visi kiti pasvertų kiekvieną savo žodį.
O kiek tokie skandalai padaro žalos, man būtų sunku pasakyti. Pas gerbiamą Seimo Pirmininką Arūną Valinską priėmime buvau gal du ar tris kartus. Man jis pasirodė, kaip veiklus ir operatyviai dirbantis žmogus ir asmeniškai nieko negalėčiau prieš jį pasakyti. Netgi ne viename susitikime esu pasakęs, kad jo darbo metodai, kai pateikti dokumentai nenukišami į stalčių ar neįdedami į segtuvą, kuriame jau guli daugybė pasiūlymų, bet duodama eiga, man paliko įspūdį.
-Paminėjote, kad mūsų šalyje žmogus labai lengvai apkaltinamas. Išties, jei asmuo, dėl kurio Seimo Pirmininkui reiškiami priekaištai toks baisus nusikaltėlis, kodėl jis vis dar laisvėje?
– Ne sykį lygiai taip pat esu pasakęs. Gatvėje, priėmimuose, susitikimuose bendrauju su šimtais žmonių ir man vertinti, kuris yra gerietis, o kuris – blogietis, tikrai nėra reikalo. Yra tam tikros tarnybos, jos ir turi pasirūpinti, kad visuomenės dalis, kuri vaikšto gatvėmis, dalyvauja priėmimuose, banketuose būtų tie, su kuriais galima bendrauti.
– Tačiau patirtis rodo, kad kiekvienas skandalas dažniausiai yra kažkokių kitokių sprendimų, dažniausiai skaudžiai atsiliepiančių šalies ekonomikai. Ar už sprendimus, smukdančius ekonomiką, politikai turėtų atsakyti, bent jau moraliai, tik aiškiai nurodant jo negerus darbus, nes dabar viskas paliekama rinkimams: per kitus rinkimus išrinks, neišrinks, iki rinkimų rinkėjai visus darbelius užmirš?
-Visada pasisakau, kad už bet kokius priimamus sprendimus būtų asmeninė atsakomybė. Tačiau pirmiausia pasigendu laisvės sprendimų priėmime, o po to atsakomybės už priimtus sprendimus. Mūsų šalyje, pirmiausia inicijuojant politiniams pranešimams, tai pasireiškia žiniasklaidoje ir labai dažnai žmonių dėmesys nusukamas ne pačius svarbiausius ir spręstiniausius klausimus. Prieš savaitę man teko dalyvauti viename Vyriausybės pasitarime. Kol laukiau man rūpimo klausimo, atėjo viena televizija ir, nepaisant, kad tądien buvo svarstoma dešimt Lietuvai labai svarbių klausimų, niekas niekuo daugiau nesidomėjo, tik „Leo LT”, nors su šiuo dariniu ir taip viskas aišku.
Mes murkdomės po tą patį vandenį, visiškai užtušuodami svarbius dalykus.
-Kaip manote, kodėl taip nutinka: ar dėl prastos žurnalistų kvalifikacijos, ar dėl tam tikrų politikų noro, kad šalies gyventojų dėmesys nukryptų būtent į tuos, o ne į esminius dalykus?
– Manyčiau, kad žurnalistų neprofesionalumo tikrai nėra. Tik žurnalistams, kaip ir politikams, neretai yra naudinga eskaluoti vieną ar kitą temą, visiškai nematant kitų.
– Jei Druskininkų taryba taip priimtų sprendimus, kaip kartais priimamos įstatymų pataisos, ar kurortas būtų pakilęs iš tos situacijos, kurioje buvo atsidūręs prieš keliolika metų?
– Pirmiausia tokie sprendimai nebūtų net teikiami Tarybai. Klausimai Tarybai teikiami tik tada, kai prie jų su specialistais esame atsėdėję dešimt dienų ir dešimt naktų ir viską išanalizavę.
– Jau daugelį metų aktyviai dalyvaujate politikoje ir patirtis leidžia vertinti politikų veiklą. Jūsų manymu, kokie šios valdžios teigiamiausi ir abejotinos sėkmės sprendimai?
– Pirmiausia pasigendu dabartinės valdžios dialogo. Jei anksčiau būdavo įsiklausoma į savivaldybių nuomonę, su jos atstovais diskutuojama ir analizuojama, mums būdavo pateikiami rengiamų dokumentų projektai ir mes galėdavome pareikšti savo mintis bei pastabas, dabar tų projektų mes arba visiškai negauname, arba mūsų teikiami pasiūlymai ir mintys yra tik dėl pateikimo, nors vėliau paaiškėja, kad mes, būdami arčiausiai žmonių, buvome teisūs, bet jau laikas prarastas. Savivalda šiandien tikrai nėra nutolusi nuo žmonių. Apie savivaldos nutolimą nuo žmonių kalba tie, kurie patys nori užimti tas valdžias, bet to padaryti jiems niekaip nesiseka.
O labiausiai patinka taupymo iniciatyva. Tiesa, kartais jis būna toks smulkmeniškas, ir neduodantis biudžetui jokio rezultato, nes sudaro labai mažą jo dalį. Kad ir atlyginimų mažinimas. Visada buvau ir esu už tai, kad geriau normaliai apmokamas geras specialistas, negu žioplys, sėdintis už mažesnį atlyginimą. Pritariu, kad šiandien socialinė politika mūsų šalyje iškreipta. Be tų žmonių, kuriems yra būtina socialinė pagalba, tai žmonės su negale, žmonės atsidūrę tam tikroje situacijoje, labai didelė dalis mokamų socialinių pašalpų yra mokamos ne tiems, kuriems turėtų būti mokamos.
-Ar ne keistai atrodo, kad sumažinus mokesčius samdomiems žmonėms, labiau apmokestinami savarankiškai dirbantys šalies gyventojai? Juk taip gniuždoma žmogaus iniciatyva?
– Išties, šiandien žmogus visiškai neskatinamas ieškoti galimybių savarankiškai užsidirbti. Netgi priešingai. Šiandieninė socialinė politika skatina žmogų oficialiai nedirbti, gauti pašalpą ir kažkaip iš kažkur prisidurti. Du nedirbantys žmonės per pašalpas ir kompensacijas per mėnesį gauna iki 2300 litų. Tai pakankamai solidi suma, juo labiau, kad laisvu laiku dar kai ką gali prasimanyti. Tuo tarpu mūsų savivaldybėje daug žmonių, dirba pagal darbo sutartį ir gauna tik 1100 – 1200 litų. Kaip tokiems žmonėms žiūrėti į akis, jei jų atlyginimas – bedarbio pašalpos dydžio.
– Valdžioje esantieji beveik visi per rinkimus skelbė, kad didins savivaldą.
-Tačiau yra visiškai priešingai. Deklaracijos vienos, o realybėje visai kita politika vykdoma. Šiandien savivalda mažinama. Su ja nesitariama, o tik žiūrima, kaip dar sumažinti. Greitai būsime vykdomieji komitetai, bet ne savivaldybės.
– Prezidentė ponia Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad savivaldybės turės ir verslu užsiiminėti? O apskritai, kokias galimybes turi savivaldybė šiandien verslui skatinti?
-Kalbant apie finansines galimybes, jokių neturime. Kai nesurenkamas biudžetas ir kai savivaldybės darbuotojai, nepaisant, kad jau ir taip atlyginimai sumažinti, dar privalo naudotis neapmokamomis atostogomis, kalbėti apie verslo skatinimui skiriamus šimtus tūkstančių, yra tik fantazijos, o 20 -30 tūkstančių litų paramos ir rėmimu nepavadinsi. Tačiau, manau, Prezidentė galvoje labiau turėjo savivaldybių iniciatyvą ieškant kitų finansavimo šaltinių vieniems ar kitiems projektams įgyvendinti. Deja, šiandien, kai nekilnojamas turtas neperkamas, lėšų surasti yra pakankamai sunku, nors Druskininkai kai kurių projektų sugalvojome ir darome, ko nebūtume padarę, jei ne sunkmetis.
-O teisinė bazė verslumui savivaldybėje didinti?
– Ir vėl, jei kalbėti apie savivaldos savarankiškumą, tiek nuoma, tiek nekilnojamojo turto pardavimas yra griežtai reglamentuoti įstatymais ir jokios savivaldos nėra. Viskas nuleista iš viršaus: ir kaip mes galime privatizuoti, ir nuomoti, ir investuoti, o investuotojai mūsų šalyje nėra skatinami. Keletą kartų bandžiau inicijuoti teisinės bazės pakeitimus, projektus Seimo nariams buvau išvežiojęs, bet kol kas prie tų klausimų neprieita – svarstoma, ką iš kur pašalinti.
– Kokie valdžios žingsniai šiandien dar kelia rūpesčių?
– Pastaruoju metu pasigirdo siūlymų smulkinti savivaldybes. Tai būtų pati didžiausia klaida, kokią būtų galima padaryti. Ačiū Dievui, kad Prezidentė inauguracinėje kalboje užsiminusi apie tiesioginius mero ir seniūnų rinkimus, dabar apie tai nebekalba, bent jau man neteko girdėti. Galbūt Prezidentė gavo daugiau informacijos. Paanalizuokime, ką reiškia tiesiogiai renkami seniūnai. Tai reiškia, kad kiekviena seniūnija bus atskira savivaldybė. Kuo seniūnas skirsis nuo mero? Jis bus merui nepavaldus ir neatskaitingas, nes jis bus tiesiogiai išrinktas. Jis merą pasiųs toli toli už kelių jūrų ir tvarkysis taip, kaip jam išeina. Tiesioginių seniūno rinkimų įteisinimas reikštų, kad visa Lietuva bus suskaldyta į 500 savivaldybių. Latvijos pavyzdys rodo, kad sustambinti savivaldybes ir žymiai sunkiau negu susmulkinti.
Ir teiginiai, kad taip būtų priartinama valdžia prie žmogaus ir sumažinamas darbuotojų skaičius, neatitinka tiesos. Savivaldybės nėra nutolusios nuo žmogaus, o biurokratizmas dar labiau išaugtų. Konkretus pavyzdys. Savivaldybė, kurios teritorijoje gyvena apie 20 tūkstančių žmonių dirba tik perpus mažiau negu savivaldybėje, kurios teritorijoje gyvena apie 200 tūkstančius gyventojų. Smulkindami savivaldybes įkurtume dar kelis tūkstančius etatų biurokratams. Iš kur mokėsime jiems atlyginimus, jei negalime dabartiniams mokėti?