Šiemet į mokyklos suolą Lietuvoje sės daugiau kaip 30 tūkstančių pirmokų, tačiau dideli pasikeitimai laukia ne tik jų, bet ir visos švietimo sistemos. Ateities mokykla turėtų atrodyti taip: mažiau mokinių, mažiau mokytojų, tačiau mokomasi ilgiau ir rimčiau.
Europos Komisija neseniai paskelbė tiriamąją studiją, kurioje teigiama, kad netolimoje ateityje vidutinis europietis per savo gyvenimą mokysis apie 17 metų, nes į mokyklą vaikai bus leidžiami anksčiau, taip pat smarkiai mažės mokyklą metusių jaunuolių. Privalomas vidurinis išsilavinimas jau dabar įteisintas Nyderlanduose ir Italijoje. Nors Lietuvoje greitai studentų turėtų ženkliai sumažėti, Europoje vis didesnė dalis 20-22 metų jaunuolių studijuoja aukštosiose mokyklose.
Į mokyklą 4 metų amžiaus?
Studijos autoriai prognozuoja, kad pagrindinius mokslus savo gyvenime vidutinis europietis turėtų baigti kaip ir dabar – dvidešimt dvejų. Tačiau pradėti lankyti mokyklą turėtų jau 4-5 metų amžiaus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje specialios mokyklos mažiausiems moksleiviams jau veikia ir sparčiai populiarėja visuose šalies regionuose. Lietuvoje iš dalies šią funkciją atlieka ikimokyklinių įstaigų paruošiamosios grupės. Tai rodo, kad visos Europos švietimo sistemos netrukus subrandins naują, gerokai atjaunėjusią mokyklą.
„Dabartinis penkiametis yra žymiai protingesnis – platesnio pasaulėvaizdžio, sugebantis sklandžiau formuluoti mintis, dažnas jau įgudęs ir skaityti bei rašyti, nors tokio amžiaus vaikai dar yra labai skirtingi. Viskas priklauso nuo individualios vaiko raidos”, – sako Virginija Žvirblytė, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos humanitarinio ir menų ugdymo skyriaus vedėja. Jos nuomone, maždaug du trečdaliai vaikų mokyklas galėtų pradėti lankyti anksčiau ir puikiai susidorotų su užduotimis, likusiems – tai irgi įveikiama.
Ilgesnis ir nuoseklesnis mokymo kursas išaugintų visapusiškesnę ir tvirčiau apsisprendusią asmenybę, tačiau dažnas paprieštarautų – ar ne per žiaurias sąlygas penkiamečiam Europos piliečiui diktuoja skubančio pasaulio tempas? Galbūt taip iš vaikų atimama vaikystė su žaidimais ir kiemu, pilnu draugų? Atsakydami į šiuos klausimus mes ir turime kurti ateities mokyklą – tokią, kurioje netrūktų nei žaidimų, nei draugų. Juk mokykla – tai ne tik pastatas, kurio duris žmogus varsto 12 metų, tai ir mokymo programų turinys, ir santykiai tarp skirtingų kartų, ir neatsiejamas asmenybės formavimosi etapas, pagaliau – tai viena svarbiausių jauno žmogaus gyvenimo dalių.
Ateities mokykla – nedidelė ir savarankiška
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009 metais mokyklos duris pirmą kartą praverti turėtų apie 31 tūkstantis pirmokėlių. Tai 2 tūkstančiais daugiau nei pernai, tačiau panašiai kaip 2007 metais.
Demografinė situacija po truputį tuština mokyklų suolus visoje Europoje, todėl ateityje turėtų mažėti ir mokytojų. Pačios mokyklos taip pat taps mažesnėmis – tai turėtų būti tvirtos ir savarankiškos bendruomenės, kontroliuojamos ne hierarchiniu principu, o objektyviais išoriniais vertinimais. Kitaip tariant, mokyklos visada žinos, kokie yra pasiekimai ir trūkumai ir ko reikia siekti. Dalis Europos Sąjungos šalių jau turi vieningus standartus, kaip reikėtų vertinti mokyklas, tačiau kol kas tik nedidelė dalis mokyklas vertina viešai.
Moksleivių tėvų interesus atstovaujančio Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Šarūnas Bagdonas teigiamai vertina tokias prognozes: „Pastarųjų dešimtmečių Lietuvos švietimo raida nebuvo darni ir tvari. Švietimo sistemos kokybė krenta. Nemaža dalimi tai vyksta todėl, kad sistemos kaita vyksta centralizuotai ir nuolat, tačiau nebūna tinkamai paruošta. Tinkamas išorinis mokyklos vertinimas ir didesnis mokyklų savarankiškumas mokyklose leistų atsirasti įvairovei”.
Š.Bagdono nuomone, mokyklų bendruomenių, personalo ir mokyklos socialinių partnerių įgalinimas, stiprinimas ir motyvavimas kartu su švietimo valdininkijos ir konsultantų korpuso efektyvinimu leistų mokyklose sutelkti geriausias pajėgas užtikrinant švietimo kokybę konkrečiose įstaigose.
Liaudies išmintis byloja – mažai nereiškia blogai, todėl sveikinant naujai iškeptus pirmokėlius, verta jiems palinkėti ne tik būti stropiais ir protingais, bet ir baigti gerokai pasikeitusią, ateities mokyklą.
Susijęstraipsniai
