Liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorjos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga… Taigi žiupsnelis kontraversiškų Lietuvos istorijos nuotrupų…
Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų. Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų. Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia. Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.
Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi, ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas. Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.
Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.
Šventės atgarsiai dabar
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima neprikausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją. Praėjęs penkiasdešimtmetis, kai visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus, jos istorinę atmintį, buvo visokiais būdais persekiojama ir slopinama, Mindaugo karūnavimo prisiminimą išblukino. Atkūrę nepriklausomybę, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją. Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų” liepos 6 – ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.