Lietuvoje užvirusios diskusijos dėl Vyriausybės ketinimų perpus sutrumpinti motinystės (tėvystės) atostogas, netyla iki šiol, nors politikai tvirtina kol kas neketinantys keisti esamų atostogų trukmės nuo 2 iki 1 metų.
Tiesa, Vyriausybė siūlo įvesti motinystės (tėvystės) pašalpų „lubas”, t.y. nustatyti, kad mėnesio pašalpos suma, atskaičius mokesčius, neviršytų 2,5 tūkst. litų. Tėvai tam priešinasi: birželio 25-ąją Vilniuje, prie Seimo rūmų buvo surengtas nesankcionuotas tėvų, auginančių mažamečius vaikus, piketas.
Lietuvoje trūksta lopšelių
Nepatenkintiems tėvams oponuojantys politikai siūlo pasižiūrėti į kitas šalis, kuriose motinystės (tėvystės) atostogos netrunka ilgiau nei kelis mėnesius. Net Lietuvos kaimynėje, Latvijoje, vaiko priežiūros atostogos nėra ilgos: motinystės (tėvystės) pašalpa 100 proc. mokama, kol mažyliui sukanka kiek daugiau nei 3 mėnesiai, t.y. 112 kalendorinių dienų. Belgijoje motinos pilną pašalpą gauna tik 15, Vokietijoje – 14, Austrijoje – 16 savaičių. Prancūzijoje už pirmą ir antrą vaiką taip pat suteikiamos 16 savaičių motinystės atostogos, kurių metų mokama 100 proc. pašalpa. Šeimoje gimus trečiam vaikui, jos pailgėja iki 26 savaičių.
2009 m. birželį, po pusmetį trukusių derybų, Europos socialiniai partneriai (jų sudėtyje yra Europos profesinių sąjungų konfederacija (CES), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (BUSINESSEUROPE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija (UEAPME) sutarė, kad motinystės (tėvystės) atostogos kiekvienam iš tėvų bus prailgintos nuo 3 iki 4 mėnesių. Šis susitarimas taikomas visiems samdomiems darbuotojams nepriklausomai nuo jų turimos sutarties pobūdžio, t.y. tiek dirbantiems pagal terminuotą, tiek nepilną darbo dieną ar kt. Kaip pabrėžė Europos Komisijos narys Vladimiras Špidla, atsakingas už socialinius reikalus ir lygias galimybes, socialiniai partneriai vaiko priežiūrai skirtas atostogas ilgina, nes nuo 1995-ųjų, kada buvo pasirašytas pirmasis partnerių susitarimas, stipriai pasikeitė visuomenė, taip pat darbo rinka. Parengtame susitarime taip pat pažymima, kad po atostogų į darbą grįžusiems tėvams turi būti sudaryta galimybė dirbti palankesnėmis sąlygomis, pvz., turėti lankstesnį darbo grafiką, kuris leistų dieną ar kelias dirbti iš namų. Tokiu atveju nė metų neturintį vaiką auginantys tėvai turi daugiau galimybių derinti vaiko priežiūrą ir darbą. Be to, kitose Europos šalyse geriau nei Lietuvoje išvystyta ikimokyklinio ugdymo sistema. Lietuvoje nėra lopšelių, kurie priimtų kelių mėnesių mažylius. O tie, kuriuos gali lankyti vaikai nuo 1,5 metų, dažniausiai perpildyti.
„Kiek žinau, Lietuvoje nuo nepriklausomybės laikų įkurti vos keli nauji lopšeliai – darželiai, o spaudžiami krizės tėvai neturi už ką samdyti auklės, seneliai taip pat dirba, kad išgyventų. Tai kur dėsiu savo sūnų, jei į darbą turėsiu grįžti, kol jam nebus nė dvejų metų?” – piktinosi 1 metų sūnų auginanti kaunietė Joana Talačkaitė. Moteris sakė pavasarį bandžiusi ieškoti vietos sūnui darželyje. Tačiau sužinojo, kad be rudens nėra ko tikėtis laisvų vietų. Be to, moterį gąsdina įtemptas jos darbo grafikas. „Nežinau, ką daryčiau, jei vaikas sirgtų: darbdaviai ne itin palankiai žiūrėdavo į koleges, kurios vis imdavo nedarbingumo lapelį, kai jų vaikai sunegaluodavo. Mano darbo pobūdis lyg ir leistų dieną ar keletą darbuotis iš namų. Tačiau tokios praktikos mūsų įmonėje nėra: jei dirbi, turi sėdėti darbo vietoje, keliauti į susitikimus”, – apgailestavo nekilnojamojo turto sferoje dirbusi jauna mama.
Išeitis – lankstesnė darbo sistema?
Palankesnio darbdavių ir valstybės požiūrio į vaikus auginančius ir dirbančius tėvus pasigenda ir šiuo metu Belgijoje gyvenanti edukologė bei keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė. Pasak jos, Belgijoje dauguma darbdavių vaikų turintiems tėvams sukuria patogesnes darbo sąlygas, todėl jie gali gana lengvai suderinti tėvystę ir darbą.
„Pvz., mūsų kaimynė trečiadieniais dirba tik pusę dienos, kad galėtų anksčiau pasiimti mergaitę iš darželio (nors jai jau 3 metai). Kai kurios darbovietės siūlo mamoms dar palankesnį darbo grafiką. Viena mama pasakojo, kad ji taip susidėliojo savo 40 valandų darbo savaitę, kad vieną dieną gali dirbti namuose. Tiesa, darbo dieną ji visada pradeda pusvalandžiu anksčiau, pietų pertrauką susitrumpino iki pusvalandžio. Tačiau kiekvieną dieną baigia darbą valanda anksčiau, todėl vakarais gali pabūti su vaikais, spėja juos nuvežti į būrelius”, – teigė keturių vaikų mama A.Landsbergienė. Moteris pabrėžė, kad motinystės (tėvystės) ir karjeros derinimui nemažiau svarbi ir psichologinė aplinka. Pasak pašnekovės, Lietuvoje kartais atrodo, kad besilaukiančios ir mažą vaiką turinčios mamos bijoma. Tuo metu Belgijoje su ja tariamasi, tačiau jokiu būdu nedaroma tragedijos, jei tėvai planuojasi savo gyvenimą atsižvelgdami į vaikų poreikius. Pvz., prieš nėštumą taupo atostogas, kad galėtų vėliau jas „prisidėti” prie oficialių motinystės (tėvystės) atostogų. Esant reikalui, savo atostogas išnaudoja ir tėčiai.
Darbdaviai tartis nelinkę
Prieš kelerius metus Lietuvoje bendrovės „RAIT” atliktas tyrimas parodė, kad darbdaviai palankiau vertina bevaikius darbuotojus. Tyrime dalyvavusių Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių tyrimų centro darbuotojų teigimu, Lietuvoje tiek vyrai, tiek moterys tikisi, kad darbdaviai supras šeimynines jų problemas, tačiau tėvams vis dar nepopuliaru siūlyti lankstaus darbo grafiko, remti vaikų laisvalaikio užsiėmimų, neužtikrinamos šeimai palankios atostogų galimybės. Teigiama, kad dėl to esą labiausiai kenčia moterys. Apklausos duomenimis, kas ketvirta dėl vaikų priežiūros turėjo atsisakyti karjeros, darbe patyrė padidėjusį fizinį ir psichologinį stresą, turėjo susimažinti darbo apimtis. Vyrai priešingai – teigė, kad gimus vaikui buvo priversti imtis papildomo darbo.
Prasidėjęs sunkmetis karjeros ir tėvystės derinimą padarė dar sudėtingesnį. Kalbintas vienos Kauno įmonės vadovas buvo atviras: šiuo metu labiau skatinami tie darbuotojai, kurie neturi mažamečių vaikų ir neplanuoja jų turėti artimiausiais metais. „Kai padėtis darbe tokia įtempta, man norisi, kad darbuotojai nesiblaškytų, o koncentruotųsi į darbą”, – sakė prisistatyti nepanoręs verslininkas. Be to, pabrėžė, kad iš savo darbuotojų nei anksčiau, nei dabar nebuvo sulaukęs prašymo leisti dirbti lankstesniu grafiku. „Kartu suderiname atostogų laiką, kad nenukentėtų nei darbuotojas, nei įmonės veikla. Bet dėl viršvalandžių, kartais – darbo savaitgaliais, dabar niekas per daug nesipiktina. Žmonės nori išlaikyti darbo vietą, todėl sutinka dirbti daugiau, nes supranta – įmonės gerovė yra ir jo paties gerovė”, – įsitikinęs bendrovės direktorius.
Faktai
Motinystės (tėvystės) atostogų laikotarpiai 27 ES valstybėse svyruoja nuo 14 savaičių iki 2 metų. Europos Parlamento Moterų teisių komitetas dabar numatytą minimalų ES įtvirtintą motinystės atostogų laikotarpį siūlo išplėsti nuo 14 iki 20 savaičių (nuo 3,5 mėnesių iki 5 mėnesių). Labiausiai atostogų laikotarpio ilginimui priešinasi valstybės, kuriose motinystės (tėvystės) atostogas apmoka darbdavys, pvz., Vokietijoje. Jos atstovai Europos Parlamente mano, kad atostogų laikotarpio pailginimas, pakenktų jaunų moterų įsidarbinimo galimybėms.
Ilgiausiai iš ES šalių kūdikių auginimą remiančioje Lietuvoje pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, antraisiais – 85 proc.
Susijęstraipsniai
