Sakoma, kad šauliai – tautos kariuomenė. Taikos metu šauliai ruošiasi Tėvynės gynimui. Kam tai reikalinga, geriausiai 1928 metais atsakė vienas iš Šaulių sąjungos įkūrėjų Vladas Putvinskis – Pūtvis: „Pagrindinis tėvynės gynėjo ypatumas glūdi žmogaus sieloje. Jos negalima sudaryti ūmai, trumpu laiku. Jis auklėjamas iš pat mažens. Tėvynės gynimo dvasia reikalinga ne vien tiems, kurie su ginklu rankose ją gina. Tikrai nenugalimas kraštas bus tiktai tas, kurio visi gyventojai – ir dideli, ir maži, ir vyrai, ir moterys – brangins savo krašto laisvę ir kaip galėdami ją stiprins ir gins. Tebūnie visi mūsų darbai nušviesti tėvynės meilės, tėvynės gynimo dvasios, tada visi jie tėvynei bus naudingi, ją stiprins ir gins”.
Šaulių sąjungos įkūrimo iniciatyva kilo Kaune. Sukurti Šaulių sąjungą kaip piliečių kovinę organizaciją ėmėsi lietuviai inteligentai. Pradininku buvo Matas Šalčius, 1919 m. birželio 27 d. Kaune sušaukęs valstybinių įstaigų tarnautojų susirinkimą pasitarti dėl krašto gynimo reikalų. Tame susirinkime besikuriančios ginkluotos organizacijos nariai pirmą kartą buvo pavadinti šauliais. Ši data laikoma šaulių sąjungos įkūrimo data.
Birželio 27 d. šventėme visos Šaulių sąjungos 90-metį. Renginiai prasidėjo Šv. Mišiomis Kauno Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. Vidurdienį prasidėjo iškilminga rikiuotė Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio minėjimas pradėtas Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimu. Rikiuotėje stovėjo ir garbingo amžiaus sulaukę šauliai, ir jaunieji šauliai. Į šaulių organizacijos 90-ąjį gimtadienį susirinko daug garbingų svečių: Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos kariuomenės ir sukarintų struktūrų atstovai, išeivijos šauliai, panašių organizacijų atstovai iš Jungtinės Karalystės, Latvijos bei Estijos.
Po iškilmių ceremonijos greta Karo muziejaus esančioje Vienybės aikštėje vyko baigiamasis Šaulių sąjungos meno kolektyvų koncertas. Dar vėliau Kauno įgulos karininkų ramovėje labiausiai Šaulių sąjungai nusipelnusiems jos nariams, kitų organizacijų ir visuomenės atstovams buvo įteikti apdovanojimai.
Įvertinti ir Dainavos krašto šaulių bei kitų asmenų nuopelnai.
Šaulių žvaigždės ordinu buvo apdovanotas Alytaus apskr. A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės štabo viršininkas ats. mjr. Antanas Karalukas. Už tarnystę Tėvynei Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečio medaliais apdovanoti: Kauno Šv. Arkangelo Mykolo rektorato rektoriaus padėjėjas Juozas Gražulis, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Alytaus m. Šaltinių pagr. mokyklos istorijos vyr. mokytojas, Alytaus 8-os kuopos vadas Jonas Godliauskas, Lietuvos Karo akademijos III kurso kariūnas, Alytaus 1-os kuopos šaulys Tomas Šyvokas, Alytaus 1-os kuopos šaulė Jolita Mickevičiūtė, Varėnos kuopos šaulys Kęstutis Maksimavičius.
„Labai simboliška, kad prieš 70 metų – 1939 metais birželio mėn., pažymint Šaulių sąjungos 20-metį, Šaulių Žvaigždės ordino medaliu buvo apdovanotas mano senelio brolis šaulys Marijonas Godliauskas”, – džiaugdamasis švente sakė mokytojas J. Godliauskas.
Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga yra viena didžiausių (jai priklauso apie 9000 narių) nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje.