Alytaus apskrities viršininko administracija surengė gražų Lietuvos apskričių ir Alytaus apskrities įkūrimo 90 – mečio minėjimą bei pirmąją apskrities dainų šventę, kuri vyko Alytuje, Druskininkuose ir Veisiejuose (Lazdijų r.).
Dzūkų kraštą garsina jo žmonės ir gamta
Iškilmingas minėjimas įvyko Alytaus miesto teatro salėje, į jį susirinko viršininko administracijos tarnautojai bei daug svečių.
Alytaus apskrities viršininkas Algimantas Bražionis į renginio dalyvius kreipėsi su sveikinimo kalba, kurioje kalbėjo apie dzūkų kraštą, ir jo žmones. Viršininkas priminė, kad Alytaus apskritis, apimanti Dzūkijos etnografinį regioną, plyti Lietuvos pietuose ir užima 5424,8 kv. km plotą. Jotvingių pramintais takais vaikšto Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų bei Druskininkų savivaldybės gyventojai. Pasak viršininko, dzūkai pirmieji pasitinka gūsingus pavasario vėjus, ilgiausiai džiaugiasi vasaros teikiama šiluma, paskutinieji pamoja į svečias šalis žiemoti išlekiantiems paukščiams. O paukščiai sugrįžta. Sugrįžta, nes čia, žemyninėmis smėlio kopomis švelniai banguojančioje Dainavos lygumoje bei kalvotoje Dzūkų aukštumoje, jų laukia gražiausi pasaulyje kraštovaizdžiai ir gamtos turtai.
A. Bražionis pabrėžė, kad jis didžiuodamasis sako, jog iš kitų šalies apskričių Alytaus apskritis išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtra, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Lankytojus iš visos Lietuvos ir užsienio šalių vilioja Liškiavos architektūrinis ansamblis, Alytaus apskrities viršininko administracijos ir Vilkaviškio vyskupijos bendromis pastangomis ypač suklestėjęs per pastaruosius dešimtį metų, tapęs Alytaus apskrities ir vyskupijos kultūros centru. Puikiai tvarkomas Lazdijų r. Aštriosios Kirsnos dvaro kompleksas. Vykdant kultūros paveldo teritorijų apsaugą ir palaikymą, atsižvelgiama į apskričiai būdingiausias paveldo rūšis – etnografinio ir archeologinio kultūros paveldo objektus ir teritorijas, išryškinant objektų tradicinės architektūros bruožus.
Toliau apskrities viršininkas kalbėjo, kad mėgstantys aktyvų poilsį renkasi baidarių kelią srauniąja Ūla ir skaidriuoju Merkiu, aplankant etnografinius dzūkų kaimus: Zervynas, Mančiagirę, Žiūrus, Trakiškius, kur kunkuliuoja unikalus „Ūlos akies” ežerėlis. Alytaus apskrities teritorijoje plyti Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausia saugoma teritorija Lietuvoje. Lankantis jame galima giliau susipažinti su Dzūkijos gamtos vertybėmis, šilinių, panemunių ir gruntinių dzūkų buitimi, tradicijomis ir papročiais. Pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių grožį, gamtos ir kultūros vertybes saugo Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai. Pietiniame apskrities pakraštyje, Varėnos r., yra Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, saugantis vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius ežerus, natūralų hidrologinį pelkės režimą, vertingą ir retą gyvūniją bei augaliją; vakariniame pakraštyje plyti dalis Žuvinto biosferos rezervato, įkurto gamtininko Tado Ivanausko pastangomis, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius.
Apskrities viršininkas A. Bražionis paminėjo žymius žmones, kilusius iš dzūkų krašto ir garsinusius jį: tai dailininkas ir kompozitorius Konstantinas Mikalojus Čiurlionis, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, rašytojas Vincas Krėvė – Mickevičius, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas – Vanagas, operos solistė Marija Aleškevičiūtė, poetas Antanas Jonynas, kompozitoriai Vladas Švedas ir Juozas Karpavičius, gamtininkas, rašytojas, publicistas Vytautas Nedzinskas, rašytojas Jurgis Kunčinas, auksinių rankų meistrė audėja Julija Platūkienė, mokytojas, artistas, režisierius Domininkas Dabriška, režisierė Dalia Tamulevičiūtė.
Dzūkai didžiuojasi ir tais, kurie tebegarsina jų kraštą: tai lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė, biomedicinos mokslų daktaras Giedrius Uždavinys, viena žymiausių Lietuvos krepšininkių Jurgita Štreimikytė, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis ir daugybė kitų talentingų, darbščių, nuoširdžių žmonių, puoselėjančių unikalias krašto tradicijas, kiekvienam Alytaus apskrityje apsilankiusiam lauktuvių įdedančių gerumo, nuoširdumo ir noro grįžti vėl jausmą.
Pasiklausę apskrities viršininko kalbos minėjimo dalyviai išgirdo dar daug sveikinimų bei linkėjimų. Žemės ūkio ministerijos viceministras Mindaugas Kuklierius, Vidaus reiklų ministro patarėja Virgilija Bružaitė grupei apskrities viršininko administracijos tarnautojų įteikė ministrų Padėkos raštus. Padėkos raštai buvo perduoti ir iš Švietimo bei mokslo ministerijos. Alytaus apskrities viršininkas A. Bražionis savo Padėkos raštais taip pat apdovanojo būrį administracijos bei jai pavaldžių įstaigų darbuotojų.
Apskrities vadovus ir administracijos tarnautojus neeilinės sukakties proga pasveikino, dėkojo už bendradarbiavimą ir linkėjo sėkmės savivaldybių, įvairių įstaigų vadovai.
Minėjimo dalyviams koncertavo Alytaus styginių kvartetas (vadovė Daiva Martikonytė) ir šokių studijos ,,Alemana” (vadovai Lilija ir Kęstutis Bernatavičiai) sportinių šokių atlikėjai.
Nuskambėjo, nuaidėjo pirmoji apskrities dainų šventė
Alytaus apskrities 90 – čio šventė neužsidarė tarp teatro sienų, nes ta proga surengta dainų šventė, kuri vyko Alytuje, Druskininkuose ir Veisiejuose (Lazdijų r.). Apskrities vadovų sumanymui surengti tokį renginį pritarė Alytaus m. savivaldybės, Druskininkų sav. ir Lazdijų r. savivaldybės vadovai.
Šventė prasidėjo Ansamblių vakaru Rotušės a., Alytuje. Sveikindamas jo dalyvius ir svečius apskrities viršininkas A. Bražionis pasakė: ,,Netrukus suskambės pats gražiausias Lietuvos apskričių 90 – čiui skirtas akordas dzūkų krašte – apskrities dainų šventė. Ji tęsia reikšmingą mūsų krašto kultūros tradiciją, siejančią Baltijos pakrančių tautas ir iškeliančią jų meninę kūrybą į tarptautines aukštumas. Trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – dainų ir šokių švenčių tradicija, simbolika UNESCO pripažinta Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.”Alytuje kartu su apskrities savivaldybių meno kolektyvais koncertavo Vilniaus aukštųjų mokyklų dainų ir šokių ansambliai. Žiūrovus džiugino mėgstami alytiškių kolektyvai: ansamblis ,,Varsa” (vadovas Vidas Simanauskas), dainų ir šokių studija ,,Dainava” (vadovė Danutė Plytnikienė), mišrus choras,,Putinas” (vadovas Jonas Vytautas Pavilonis), vaikų šokių studija ,,Tarškutis” (vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkos). Beje, šie kolektyvai koncertavo per visas tris šventės dienas.
Druskininkuose surengta Folkloro daina, į kurią suvažiavo gausus būrys šio žanro ansamblių iš Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Druskininkų savivaldybės.
Paskutinis apskrities dainų šventės koncertas surengtas Veisiejuose, kur atnaujintame parke, gražiausioje Lietuvoje estradoje nuskambėjo Dainų diena, sukvietusi chorus iš Alytaus m., Druskininkų sav., Varėnos ir Lazdijų rajonų. Kartu su dzūkais dainavo ir Vilniaus universiteto Akademinis choras, vadovaujamas Rasos Gelgotienės.
Per tris dienas dainavo ir šoko net 33 meno mylėtojų kolektyvai.
Gintarės Kalendauskienės ir Deivydo Palačionio nuotraukos.
Susijęstraipsniai
