Vilniaus valdininkų sumanytas planas net žemės reformai baigiantis Žemėtvarkos institutą aprūpinti darbu Alytaus apskrities savivaldybių merams sukėlė ir pasibaisėjimą, ir pasipiktinimą .
Neeilinis Alytaus regiono plėtros tarybos posėdis vyko naujojo Varėnos r. kulūros centro konferencijų salėje, o jame svarstyta, kam, panaikinus apskritis, bus perduotos dabar jos vykdomos funkcijos. Didžiausia, net dvi valandas trukusi diskusija, kilo, kas tęs vis dar nebaigtą žemės reformą, toliau disponuos žeme bei tvarkys kitus su ja susijusius reikalus. Kaip tik dėl šių klausimų Žemės ūkio ministerijos viceministro Edvardo Raugalo ir Nacionalininės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjo Algio Bagdono išsakytai nuomonei nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Druskininkų m. sav. meras Ričardas Malinauskas, LSA viceprezidentas, Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, buvęs ilgametis LSA viceprezidentas, Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas bei jų kolegos Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas, Alytaus m. savivaldybės meras Česlovas Daugėla ir Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis. Merai kategoriškai nesutiko, kad savivaldybės yra nepajėgios bei nekompetentingos disponuoti žeme, jiems pritarė Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras. Neeilinio Alytaus regiono plėtros tarybos posėdžio dalyviai po karštų diskusijų išsiskirstč nesuradę sąlyčio taškų, bet sutarė, kad ir toliau tarsis dėl šių klausimų.
Siūloma, kad savivaldybės visus žemės reikalus tvarkytų tik urbanizuotose teritorijose
Pirmasis apie būsimuosius pakeitimus baiginėjant vykdyti žemės reformą bei tolesnį disponavimą žeme ir jos tvarkymą kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Krupovesas, kuris posėdžio dalyvius informavo, kad politinius sprendimus tikrai numatoma daryti bei numatyti, kaip juos vykdyti. Bet kol kas nei komitete, nei Seime dar neįvyko politinė diskusija, kokios funkcijos ir kam bus perduotos, kai kitų metų viduryje bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Vis tik V. Krupovesas iš karto pastebėjo, kad naikinti šią valdymo grandį politinis apsisprendimas jau yra, teks priimti teisinius aktus, vykdyti vadybinius klausimus.
Toliau diskusiją tęsė žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas, kuris kalbėjo apie būsimuosius pakeitimus, kurie įvyks, kai bus panaikintos apskričių viršininkų administracijos. Pasak viceministro, šiuo metu žemės reikalais rūpinasi Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie ŽŪM, apskričių ir savivaldybių administracijos, o numatoma naujovė – atsiranda Valstybės žemės fondas, dalį funkcijų yra pasiruošusi perimti valstybės įmonė Registrų centras. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos funkcijos lieka beveik tokios pačios, – tai metodinis vadovavimas, kuris taps sudėtingesniu, nes jo darbuotojams teks rūpintis kaimo žemės reikalais bei metodiškai vadovauti urbanizuotų teritorijų tvarkymui. Savivaldybės ir toliau vykdys valstybinės žemės patikėtinių funkcijas, bet tik miesto teritorijose, kur priims sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės nuomos, panaudos suteikimo, perdavimo neatlygintinai. Pagal antrąjį funkcijų paketą savivaldybėse ir toliau bus tvirtinami žemėtvarkos planavimo dokumentai, žemėtvarkos schemos, žemės paėmimas valstybės reikmėms, konsolidacijos dokumentai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, keičiama žemės paskirtis pagal naudojimo pobūdį, nustatomi servitutai, vykdoma žemės naudojimo kontrolė.
Ilgamečiam Druskininkų merui Ričardui Malinauskui neaišku, kaip žemė bus atimama
Numatoma, kad Valstybinis žemės fondas bus steigiamas Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu, jis kurį laiką dar funkcionuos kaip institutas, nes kol kas nėra lėšų naujai struktūrai steigti, reikia pertvarkyti turimą. E. Raugalas išvardijo šio fondo funkcijas, kurios būtų tokios: organizuoti priemones, kurios kaime gerintų žemėvaldos struktūras, mažintų apleistus plotus, mažintų žemės bendrasavininkiškumą, o taip pat rengtų žemės konsolidacijos parojektus ir juos įgyvendintų, organizuotų nuomos aukcionus bei atliktų tolesnį tikslinį žemės grąžinimą.
Viceminstras pastebėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinio žemės fondo funkcijos dubliuojasi, bet pabrėžė, kad ruošiamasi priimti būtent tokį politinį sprendimą.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų m savivaldybės meras R. Malinauskas iš karto pastebėjo, jog yra partijų programos, Vyriausybės programa, bet logiškai mąstant ir Konstitucija būna keičiama, ir net šventi raštai kinta. Jis sakė, kad LAS, neturėdama kitų siūlymų, iš dalies pritarė, kad urbanizuotų teritorijų žemę tvarkytų savivaldybės, o kaimo – Valstybinis žemės fondas. Vis tik R. Malinauskas viceministro klausė, ar yra nors koks tai pateisinantis argumentas, juk savivaldybė atsako už savo teritoriją ir politiškai, ir teisiškai, ir už esamą tvarką, progresą, todėl neįmanoma įžvelgti nė vieno pliuso, kodėl bus geriau?
Viceministras E. Raugalas atsakydamas teigė, kad ikišiolinės reformos didžiausias minusas: dešimt apskričių, kurios sąlygiškai nepriklausomos. Taip pat sąlygiškai nepriklausomos savivaldybės tvarkėsi savarankiškai, nors jas kuravo apskritys, bet niuansų buvo labai daug ir labai įvairių. Pasak viceministro, kalbėti reikia labai paprastai ir žmoniškai: po rinkimų įvyksta vietos savivaldos ir verslo grupių interesų suartėjimas. Iki 1993 m. pabaigos savivaldybės vykdė reformą ir po to, buvo nustatyta labai daug pažeidimų, netgi įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Taip pat E. Raugalas sakė, kad domėtasi posovietinės erdvės ir kitose šalyse, kas disponuoja valstybine žeme? Ten savivaldybės tokių funkcijų neatlieka, nes žemės valdymas visur yra valstybės, Seimo, Vyriausybės funkcija. Pasak viceministro, tokios funkcijos negalima patikėti savivaldai, kuri bet kada gali priimti visiškai nesuderintą su nacionaliniais interesais sprendimą ir niekas negalės jo panaikinti. Juk savivaldybė gali skųstis aukščiau, į Starsbūrą ir kitur. Baigdamas savo paaiškinimą E. Raugalas retoriškai klausė, kas gali sukoordinuoti visus savivaldybių veiksmus? Dar viceministras pastebėjo, kad Valstybinis žemės fondas ypač rūpinsis apleistomis žemėmis, kurios matyti važiuojant nuo Vilniaus iki Lazdijų. Tai jam bus pirmoji užduotis, nes, vykdant reformą, padaryta klaidų, todėl dabar reikės suformuoti ūkius ir juos parduoti arba išnuomoti.
Tuonet Druskininkų meras R. Malinauskas paklausė, kaip žemė bus nacionalizuojama? Viceministras E. Raugalas teigė, kad dalis žemės yra valstybinė, jos Lietuvoje – apie 400 tūkst. ha, dar dalies žemių savininkai ja nesirūpina, todėl taip pat galima siūlyti ją paimti į fondo globą.
Meras Algirdas Algirdas Vrubliauskas pasibaisėjo išgirdęs, jog STT įkurta, nes blogai dirbo savivaldybės
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus r. savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas pirmiausia prisipažino, kad po tokių viceministro pasisakymų jis net nežino, kaip ir ką komentuoti, todėl mėgins paklausti. Meras pirmiausia pastebėjo, kad žemės reikalus jau seniai tvarko apskričių viršininkų administracijos ir mėginti bėdą suversti savivaldybėms ir dar su tokiais teiginiais, kaip verslo grupių įtaka, STT įkūrimas dėl savivaldybių blogo darbo? A. Vrubliauskas teigė, kad niekur neapibrėžiama, kas yra toji urbanizuota teritorija, kiek miestelis turi turėti gyventojų, kad žemė pereitų savivaldybės žinion?
Viceministras E. Raugalas pirmiausia patvirtino, kad savivaldybės ir toliau vykdys žemės valdymą ir naudojimą, bet ne disponavimą. Kol kas yra du skaičiai, kiek gyventojų turintį miestelį priskirti urbanizuotai teritorijai: 3 tūkst. arba 6 tūkstančiai. Bet tai patvirtinančio dokumento kol kas – nėra.
A. Vrubliausko toks atsakymas netenkino, ir jis paprašė teiginius pagrįsti argumentais. Tuomet viceministras tik prisipažino, kad ne jis yra tokių sprendimų iniciatorius ir tokios schemos nekūrė.
Alytaus apskrities viršininką, Alytaus apskrities regiono plėtros tarybos pirmininką A. Bražionį domino, kas bus, jeigu nustatyta teritorija norės plėstis, kokie tuomet bus dviejų žemėtvarkų santykiai? Viceministras sutiko, kad problemų kils, nes toje pačioje savivaldybėje privalės dirbti du žemėtvarkininkai: vienas atsakingas už miesto, o kitas – už kaimo žemes. E. Raugalas pastebėjo, kad kaime žemės reforma, kaip ir baigta, nes jos jau sugrąžinti 97 proc., o mieste – tokia problema dar yra aktuali. Pasak viceministro, taip iki šiol yra todėl, kad savivaldybės daug mieliau vykdo privatizavimą, nes tai leidžia spręsti infrastruktūros problemas, o žemės grąžinimą vykdo vangiai. Tą įrodo ir žemės grąžinimo miestuose rezultatai.
Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė pateikė tokį pavyzdį, kad šios savivaldybės abejose – Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijose – valstybinės žemės yra tik kapinėse. Seniūnijose isisteigė kaimo bendruomenės, dabar jos dalyvauja VVG veikloje, vykdo LEADER programą, savivaldybė nori, kad jos turėtų būstines, nes tik taip galės rašyti projektus ir gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų. Bet įsteigti būstinę galima tik pastatą su žeme išperkant iš privataus asmens. Pasak vicemerės, tikrai neaišku, ką tokiose teritorijose, kur nėra valstybinės žemės, veiktų tie paskirti žemėtvarkininkai?
Viceministras pastebėjo, kad iki šiol buvo vykdomas žemės grąžinimas ir privatizavimas, o dabar Valstybinis žemės fondas pradės tikrąją žemės reformą, o žemėtvarka tarnaus žemėvaldai. Jau yra padaryti pilotiniai projektai, bus vykdoma žemės sklypų konsolidacija. Valstybinis žemės fondas, disponuodamas žeme, galės dalyvauti projektuose, galės žemės skirti ir visuomenės reikmėms, taip pat ir VVG grupėms, parkams ar keliams, nes vienoje savivaldybėje laisvos žemės yra, o kitoje – nėra.
E. Raugalas sakė suprantąs savivaldybių vadovus, jog jie nori būti savo teritorijos visiški šeimininkai, tačiau bet kuri reforma yra valstybės užduotis, kuriai reikalinga vieninga duomenų bazė, o jeigu jos nėra, nėra ir tvarkos, atsiranda įvairios pagundos. Pasak viceminstro, dabar kiekviena savivaldybė nori užsidaryti į savo kamarėlę ir tvarkytis.
Druskininkų r. savivaldybės meras R. Malinauskas pastebėjo, kad tai, jog vienoje savivaldybėje yra laisvos žemės, o kitoje – nėra, problemos neišsprendžia. Nebent tektų kaimo bendruomenes kelti iš vienos teritorijo sį kitą? Druskininkų meras priminė, kad Lietuvoje yra 60 savivaldybių, argi galima teigti, kad jos visos naujas funkcijas atliks blogai, paskęs korupcijoje? Jis taip pat prisipažino, jog yra labai nustebęs, kad STT įsteigta dėl savivaldybių veiklos, nes šios žemę blogai tvarkė? Pasak R. Malinausko, negi visi gerai šią funkciją vykdys, tik savivaldybės blogai? Jis netgi pyktelėjęs teigė, kad merai dirba vietose ir savo sprandais už viską atsako, o Vilniuje valstybinio žemės fondo darbuotojų mūsų močiutės net nepamatys.
Vilniuje sėdintys specialistai pradės nurodinėti kokiai savivaldybei, kur ir ką projektuoti, steigti ir įrengti
Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas, Alytaus m. savivaldybės meras Česlovas Daugėla kalbėjo, kad jis negali suprasti Žemės ūkio ministerijos siekinių. Iki šiol valstybės funkciją tvarkyti valstybinę žemę vykdo apskričių viršininkų administracijos. Savivaldybėms Vyriausybė deleguoja tiek funkcijų, kad net sunku nusakyti, jų savivaldai visai nereikia, bet paskirtos ir viskas, net krašto apsaugos mobilizaciją vykdo savivaldybės, nors tai yra valstybės funkcija. Alytaus m. mero nuomone, jis ir jo kolegos gali tikrai teigti, kad žemę tvarkyti, šią funkciją vykdyti gali savivaldybės, kurių administracijos yra kompetentingos, jose dirba geri specialistai. Č. Daugėla tvirtino, kad jį labai nustebino teiginiai, jog kita institucija savivaldybių teritorijose žada kažką projektuoti. Meras patikino nesuprantąs, ką toji nauja institucija projektuos, nes kiekvienoje savivaldybėje yra bendrieji planai ir pagal juos viskas projektuojama? Toliau kalbėdamas Č. Daugėla stebėjosi, kad Vilniuje sėdėdami specialistai pradės dėlioti ir nurodinėti, kur ir kokioje savivaldybėje turi būti rekreacinė zona, kur kiti objektai? Štai kodėl jam ir kyląs klausimas, kas čia per reforma?
A. Vrubliauskas pasiūlė, kad, esant tokiems sumanymams, jau geriau būtų, panaikinus apskritis, palikti dirbti apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo padalinius. Taip tikrai būtų geriau. Pasak LAS viceprezidento, kol kas dėl šios reformos niekas neaišku, o atvirai kalbant – baisu, nes viceministras pats nežino, ką kalba arba kalba miglotai. Jis prisipažino, kad planai iš Žemėtvarkos instituto kurti Valstybinį žemės fondą jam sukėlė pasibaisėjimą, nes su žemės grąžinimu tąsomasi tiek metų ir dar nežinia kiek teks tąsytis. Pasak jo, Vyriausybės ar partijų programos nėra šventa karvė, jas galima ir pataisyti.
Viceministras į tai atsakė, kad niekas iš savivaldybių neatima teisės< valdyti ir naudoti žemę, bet jos negalės žeme disponuoti – t. y. pirkti ir parduoti.
Č. Daugėla informavo, kad Alytaus m. savivaldybė yra nusipirkusi žemės, negi ji bus atimta? E. Raugalas paaiškino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, galioja šventa nuosavybės teisė – kiek savivaldybė žemės nusipirko, tiek jos ir turės. Pasak jo, tik Seimo nariai, Vyriausybės ministrai prisiekia dėl valstybės žemių vientisumo, o merai šito nedaro, bet nori disponuoti valstybine žeme. Č. Daugėla replikavo, kad ministerija žemę gali turėti, tik funkcijas tegul perduoda, kad savivaldybės galėtų dirbti.
Viceministras Edvardas Raugalas atkakliai laikėsi nuomonės, kad savivaldybės yra nepajėgios tvarkyti žemę
K. Miškinienė sakė, kad žemė savivaldybei reikalinga, nes pirmiausia žmonės kreipiasi į šią instituciją ir nenori važinėti į vieną, kitą ar trečią. Žemės klausimai turėtų būti sprendžiami vietose. Dabar, norėdamas, kad ir sklypą padalinti, žmogus praeina tikras kančias, derina su ,,n” žinybų, todėl ši funkcija reikalinga ne merams, o žmonėms. Pasak K. Miškinienės, gyventojai labai skundžiasi, kad mūsų, Lietuvos žemelėje, ką nors įteisinti, pradėti yra labai sunku, nes trukdo biurokratiniai barjerai. Žmonės tiesiog keikia mūsų valstybę, ir visus politikus ir šalies, ir savivaldybių. Druskininkų m. savivaldybės vicemerė teigė, jog yra įsitikinusi, kad žemės reikalai nuo pradžios iki galo turi būti tvarkomi vienoje institucijoje – savivaldybėje, kurios vadovai ir tarnautojai taptų už tai atsakingi. O jeigu kas netvarkinga, tuomet tegul atvažiuoja STT ar kiti tikrintojai.
Viceministras pastebėjo, kad savivaldybės nėra pajėgios sužvejoti visų žmonių, kurie pasklidę po visą Lietuvą ar kokias nors airijas, o jų žemė – apleista. Č. Daugėla paklausė, ar Valstybinis žemės fondas tuos savininkus žvejos? Išgirdus atsakymą, jog taip ir bus, Alytaus regioninės plėtros tarybos nariai pradėjo juoktis, o Alytaus m. meras būsimiesiems ,,žvejams” palinkėjo sveikatos, jeigu jie tai atliks geriau nei savivaldybių tarnautojai.
Vėl panoręs pasisakyti A. Vrubliauskas teigė, kad jis pasiūlymuose neišgirdo jokių rimtų argumentų, kad žmonėms bus geriau. Č. Daugėla viceministrui pasiūlė pervažiuoti visas 60 savivaldybių, pasikalbėti su vadovais bei surengti gyventojų priėmimus žemės klausimais, kad taptų aišku, jog Vilniaus tarnautojai šių reikalų nesutvarkys. Alytaus m. meras tvirtino esąs įsitikinęs, kad savivalda pajėgi žemės reikalus sutvarkyti, o kuriant naujas struktūras viskas nepavyks net tik 100, o ir 110 procentų. Pasak Č Daugėlos, tai Vilniuje, o ne vietose, nežino, nuo ko pradėti ir daro dideles klaidas.
R. Malinauskas pastebėjo, kad savivaldybės yra skirtingo dydžio, ir tik perėmus funkcijas būtų sprendžiama, kur vieną žmogų skirti, kur du ar tris žemės reikalams tavrkyti. Jeigu jiems reiks pagalbos, tai padės savivaldybės Teisės skyriaus tarnautojai. Niekas nelėks į Airiją ir stvėręs už sprando žemės savininko neveš namo, bet savivaldybių pranašuami, kad jose dirba komandos. Dabar numatoma, kad savivaldybę iš Vilniaus kuruos vienas ar du žmonės, argi jie bus pajėgesni, skaidresni, atviresni? R. Malinauskas pateikė pavyzdį, kad dabar savivaldybė, tvarkydama dokumentus didesniam objektui, sugaišta nuo dvejų iki trejų metų, ir taip yra dėl biurokratinio aparato. Štai kodėl užsieniečiai, atvykę ir sužinoję kiek teks laiko sugaišti vien sklypą formuojant, susiima už galvos ir bėga iš Lietuvos. Meras klausė, apie kokį progresą tuomet galima kalbėti? R. Malinauskas priminė, kad Druskininkų savivaldybei vadovauja jau 9 m., LAS – 6 m., ir parodė pluoštą kreipimųsi, kad būtų naikinamos apskritys, o funkcijos perduodamos savivaldybėms. Pasak LAS prezidento, taip prašyta daryti ne todėl, kad jam ar kitiems merams nepatinka apskrities viršininkas A. Bražionis ar anksčiau dirbę viršininkai, o todėl, kad būtų sumažinta biurokratijos. Dabar norima padaryti dar blogiau, nes dėl žemės teks kreiptis ne į vietinius tarnautojus, kuriuos žmonės pažįsta, o į vilniečius. Kas pajėgs patekti pas tą fondo vadą, kuris žmonių net nepriiminės?
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjas Algis Bagdonas sakė, kad sprendimą dėl žemės tvarkymo priims Seimas, o valdininkai gali tik siūlyti sprendimo būdus. Jis sutiko su A. Vrubliausko replika, kad žemės ūkio ministras ir viceministras, kurie siūlo galimą sprendimo variantą, yra ne valdininkai, o politinio pasitikėjimo tarnautojai, bet vis tiek gynė nuomonę, kad disponuoti kaimo žeme privalo Valstybinis žemės fondas.
Penktąją kadenciją Varėnos r. savivaldybei vadovaujantis Vidas Mikalauskas: ,,Dėl žemės toliau traukiama sena dainelė…”
Diskusijos pabaigoje prabilo ir Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, kuris iš karto pasakė, kad vėl traukiama sena dainelė, nes nesiūloma nieko naujo. Jis pastebėjo, kad pats savivaldybei vadovauja jau penktą kadenciją, o jo kolegos – A. Vrubliauskas, A. Margelis, R. Malinauskas merais irgi yra išrinkti ne mažiau kaip tris kartus, taigi turi ilgą darbo politikoje patirtį. Pasak A. Mikalausko, viceministrui, vos pradėjus politinę karjerą, derėtų labiau įsiklausyti į patirtį tų, kurie politikoje dirba ne pirmą dešimtmetį. E. Raugalas įsiterpė, kad jis nenorėjo nieko įžeisti, bet teigė manąs, jog savivaldybių vadovai kadencijos pabaigoje galį išparduoti pelningus sklypus ir už tai neatsakyti.
Toks pasakymas vėl šliūkštelėjo alyvos į ugnį, nes V. Mikalauskas kategoriškai su tuo nesutiko, ir prisiminė, kad dirbo meru Alytaus apskričiai vadovaujant visiems viršininkams. Kaip vykdoma žemės reforma, kuri Varėnos r. vyko labai skausmingai, savivaldybės vadovas teigė žinąs labai gerai, apskrities viršininkai keitėsi kas 4 m. arba dar dažniau, ir visi išėjo už rezultatus neatsakydami. Meras pastebėjo, kad jam ar kolegoms taip dirbant, kadencijai pasibaigus už juos niekas nebalsuotų. V. Mikalauskas apgailestavo, kad žemei tvarkyti ir vėl siūlomas senas variantas, o funkcijos nepatikimos tiems, kurie yra atskaitingi gyventojams.
Pasipiktinęs E. Raugalo žodžiais, kad prieš baigdami kadenciją merai gali išparduoti žemės sklypus Č. Daugėla replikavo, kad Alytaus m. vadovų veiklą tegul ir tiria tam įkurta STT, jeigu mieste kas neteisėtai parduota. Pasak, Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojo, ŽŪM vadovaujasi Mao Dzeduno principu: kuo blogiau, tuo geriau, o nesistengia dirbti žmonių labui. Jam pritaręs A. Vrubliauskas sakė, kad jis yra dirbęs Seimo nariu, žinantis, kaip priimami politiniai sprendimai, todėl jis tikrai nenuleisiąs rankų, dėl žemės tvarkymo funkcijų perdavimo važiuosiąs į Seimą ir kalbėsis su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. R. Malinauskas irgi kategoriškai nesutiko, kad savivaldybės gali kada panorėjusios išparduoti pelningiausius sklypus, juk, kai kaina viršija 100 tūkst. Lt, skelbiami tarptautiniai konkursai? Lazdijų r. savivaldybės meras Artūras Margelis irgi pritarė savo kolegoms.
Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje Algimantas Pipiras, kuris šiose pareigose dirba jau trečią kadenciją, šį kartą taip pat buvo merų pusėje. Jis priminė, kad, prieš ateidamas į šias pareigas, dirbo Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus pavaduotoju, todėl žemės reikalus tikrai gerai žino. Pasak A. Pipiro, jokių pažeidimų, kuriais domėjosi STT nebuvo, o toliau vykdyti reformą ir tvarkyti visus kitus žemės reikalus reikia savivaldybėse.
Alytaus apskrities viršininkas A. Bražionis išsakė nuomonę, kad ne vien apskričių viršininkai ar administracijose dirbantys tarnautojai kalti, kad žemės reforma vyko taip sunkiai ir yra nebaigta. Didžiausias kliūtis buvo ir liko, kad Seimas nusprendė, kad nekilnojamsis turtas – žemė – pavirto kilnojamuoju turtu. Viršininkas pasiūlė, kad ŽŪM vadovai galėtų žemės tvarkymo funkcijų perdavimo klausimą dar aptarti LAS bei kitų apskričių regionų plėtros tarybose.