Per antradienį sušauktą spaudos konferenciją bibliotekų atstovai tvirtino stipriai nerimaujantys dėl šalies bibliotekų ateities. Kritinė padėtis bibliotekose susidarė Kultūros ministerijai nurėžus 80 proc. – 7 mln. Lt – nuo bibliotekoms anksčiau žadėto finansavimo spaudiniams įsigyti.
Lietuvos bibliotekų atstovai tvirtino, kad diskusija su ministerija nevyksta, o jie buvę pastatyti prieš faktą vos prieš kelias dienas, ir tai pusiau oficialiu raštu, atsiųstu elektroniniu paštu. „Anksčiau pats ministras tikino, kad pinigų neatims, o balandžio pabaigojė Kėdainiuose ironizavo „galite eiti vogti, bet juk jūs ne tokie”, – kalbėjo susirinkusieji ir tvirtino norintys kaupti, saugoti knygas ir šviesti tautą, o ne tapti vagimis.
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Giedrė Bulgakovienė tikino, kad naujos knygos yra būtinos bibliotekai, ypač sunkmečiu, kai apytikslė vienos knygos kaina 30 Lt, o dauguma žmonių netekę darbo ar tiesiog nepajėgia tiek mokėti. „Jų reikia, kad vaikai galėtų papildomai mokytis savarankiškai, įstoti, kad suaugusieji galėtų tobulintis ir persikvalifikuoti”, – vardijo G.Bulgakovienė.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos primininkas Petras Zurlys sakė, kad iš viso per praėjusius metus šalies bibliotekose apsilankė 10,5 mln. lankytojų, maždaug 700 tūkst. skaitytojų. Jo tvirtinimu, bibliotekų atstovai nenurims ir neleis užgniaužti lietuviškosios knygos gyvavimo per Lietuvos tūkstantmetį.
Bibliotekų atstovai tvirtino neturintys kito šaltinio, kaip tik Kultūros ministerijos lėšas spaudiniams įsigyti. Jie sakė turintys skolų už šildymą, elektrą, todėl privalantys balansuoti ant išlikimo ribos. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė tikino, kad buvo sumažinta bibliotekų darbuotojų etatų, dalis išėjo nemokamų atostogų. „Aš atstovauju mokslinėms bibliotekoms, mes neperkame grožinės literatūros, tik mokymuisi reikalingus leidinius, kruopščiai renkamės, tačiau knygų mažai – kopijavimo aparatai įkaitę. Jei nupirktume 10 vienodų knygų, kurias būtų galima pasiimti į namus, negalėtume nupirkti dar 9 skirtingų pavadinimų knygų, tad perkame po vieną”, – aiškino E.Banionytė.
Jai antrino Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas Vytautas Gudaitis. Jis pasakojo, kad į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kuri dabar rekonstruojama, nuolat ateina daugiau lankytojų, nei gali tilpti, nes ši biblioteka yra bene vienintelė, turinti didelę leidinių bazę. „Nacionalinė biblioteka finansuojama atskira eilute iš valstybės biudžeto, bet finansavimą sumažino 21 proc. Prenumeruojame užsienio duomenų bazes, turime atnaujinti kompiuterius, programinę įrangą. Esamus leidinius žmonės kopijuoja 10 kartų per dieną, tokiais tempais neatnaujindami knygų po metų kitų jau neturėsime knygų fondo, jis bus suskaitytas”, – apgailestavo V.Gudaitis.
Atsisveikindamas Lietuvos bibliotekininkų draugijos primininkas P.Zurlys sakė, kad tokiu žingsniu – mažinant spaudinių įsigijimo lėšas – pažeminta visa Lietuvos kultūra. Buvo prisiminti ir legendiniai Valdovų rūmai, kuriems lėšų atsirado.
Papildyta (2009-05-27)
Vyriausybė šiandieninio posėdžio metu atkreipė dėmesį į žymų bibliotekų finansavimo sumažinimą. Artimiausiu metu šį klausimą Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atskirai aptars su Kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu. Bus ieškoma būdų nedidinant Kultūros ministerijos asignavimų taip žymiai nesumažinti bibliotekų finansavimo, kad jos ir toliau šiemet galėtų įsigyti naujų leidinių.
Redakcijos prierašas. Alytausgidas.lt komentarų skiltyje užvirusi diskusija rodo, kad ši problema aktuali ir alytiškiams. Džiugu, kad mūsų miesto atstovė G.Bulgakovienė aktyviai gynė ir gina tuos, kurie į biblioteką eina kaip į antrus namus… Tikėkimės, kad valdžios vyrams užteks sveikos nuovokos priimant svarbius sprendimus…
Susijęstraipsniai
