Dzūkijos senovinės technikos klubo nariai gegužės 9-ąją rinkosi į tradicinį susibūrimą – klubo sezono atidarymą.
Serga ta pačia „liga”
Klubo prezidentas Raimundas Žvinakevičius nuo vaikystės domėjosi senovine technika. Laikui bėgant sutiko daugiau žmonių, turinčių tą patį pomėgį, ,,sergančių ta pačia liga”.
,,Pirmasis automobilis, kuriuo susidomėjau būdamas trejų metų, buvo mūsų šeimos automobilis -,,Pobieda”. Dar ir dabar brolis juo važinėja. Ilgą laiką su bendraminčiais susitikinėdavome, diskutuodavome, kol galiausiai panorome susiburti”, – sakė pašnekovas.
Jis prisiminė, kad klubą įkurti paskatino vienas įvykis.
„Internete perskaičiau apie senovinės technikos sąskrydį Latvijoje. Nuvykome ten su broliu. Tai, ką išvydome, paliko neišdildomą įspūdį. Grįžę iš sąskrydžio, nusprendėme rengti reguliarius susirinkimus, kad galėtume daugiau dėmesio skirti bendram hobiui. Nė nepajutome, kaip ėmėme kalbėti apie klubo steigimą, svarstėme, kaip jį pavadinsime. Netrukus klubą oficialiai įregistravome ir pavadinome Dzūkijos senovinės technikos klubu. Ir štai jis jau gyvuoja septinti metai”, – pasakojo R. Žvinakevičius.
Turi savo simbolį
Pirmame klubo steigėjų sąraše 2003 m. balandžio mėn. 10 d. tebuvo 10 žmonių, bet kasmet jų skaičius augo. Šiuo metu yra 28 klubo nariai. Klubo vadovas pasidžiaugė, kad jie turi netgi savo simbolį, kuriame pavaizduotas ratas ąžuolo lapų fone.
,,Ąžuolo lapai simbolizuoja Dzūkiją, senovę, stiprybę. Tai mūsų istorija. O ratas – bet kokios technikos sudedamoji dalis. Mes gerbiame, puoselėjame viską, kas susiję su senąja technika”, -paaiškino klubo prezidentas.
Pasak jo, klubo nariu gali tapti kiekvienas senovinės technikos mylėtojas – netgi automobilį nebūtina turėti.
Veiklos netrūksta
Klube užsiimama įvairia veikla. Tačiau pagrindiniai metų renginiai yra 5-6 senosios technikos paradai savojo miesto gatvėse, išvažiavimai ir dalyvavimai kitų miestų šventėse.
Gegužės 9-ąją tradiciškai švenčiamas sezono atidarymas. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. ,,Kai gimė klubo idėja, keletą metų iš eilės per Pergalės dieną išvažiuodavome su 2-3 ,,Pobiedom” (,,Pobieda” išvertus iš rusų kalbos reiškia „pergalę” – red.past.)”, – paaiškino pašnekovas.
Klubo nariai taip pat dalyvauja Alytaus miesto dienų, baikerių, Jūros šventėse. Birželio pabaigoje su savo senoviniais „ratais” vyksta į Lenkiją ir ten dalyvauja senosios technikos mylėtojų renginyje, trunkančiame net tris dienas.
Rugsėjo paskutinį savaitgalį organizuojamas sezono uždarymas.
Daugiausia – sovietinės technikos
,,Mano Dzūkijai” ramybės nedavė klausimas, ar brangus šis malonumas? Anot R. Žvinakevičiaus, tai priklauso nuo to, kokios technikos pageidauji ir kaip tą techniką mėginsi atstatinėti. ,,Gali įsigyti senovinės technikos, kainuojančios keletą milijonų, bet yra ir tokios, kurią gali nusipirkti už keliasdešimt litų. Kiekvienas pasirenka pagal savo galimybes, norus ir poreikį. Jei įsigysi automobilį, kurių pasaulyje yra tik keli egzemplioriai – jais važinėjo karaliai, be abejo, kaina bus milžiniška”, – sakė R. Žvinakevičius. Jo teigimu, pigiausi tie automobiliai, kurių yra daugiausia. Tai ,,Zaporožiečiai”, „Moskvičiai”, „Žiguliai”. Jų kaina – nuo 100 litų.
Dzūkijos senovinės technikos klube daugiausia rusiškų automobilių. ,,Bet daugėja ir vakarietiškų, amerikietiškų automobilių”, – pastebėjo pašnekovas. Seniausias klubui priklausantis automobilis yra 1938 metų austriškas automobilis ,,Steyer Daimler Puch”.
„Ši mašina buvo skirta karininkams. Įdomiausia, kad šios markės automobilių buvo pagaminta daugiausiai, bet išliko mažiausiai”, – paaiškino klubo narys Mindaugas Tacionis. Vienas iš seniausių automobilių – ir klubo prezidento vaikystės automobilis ,,Pobieda”, pagamintas 1953 metais.
Susijęstraipsniai
