Teisus ar ne būtų Seimas, jei pritartų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus? Daugelis žmonių, ypač tėvai ir pedagogai, dėl to karštai diskutuoja. Ar sugebėtų vaikai atskirti psichologinį, fizinį smurtą nuo paprasto pabarimo ar griežtesnio mosto?
Suteikta per daug teisių?
,,Mano Dzūkijos” žurnalistai kreipėsi į pedagogus, kitus specialistus, teiraudamiesi, ar tokių pataisų priėmimas netaptų vaikams dingstimi dėl nereikšmingų dalykų kreiptis į vaikų teisių tarnybą.
Parlamento svarstomame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte siūloma smurtą prieš vaiką apibrėžti kaip ir visas kitas prievartos, žeminimo bei išnaudojimo, priežiūros stokos arba aplaidumo formas, kurios sukelia žalą nepilnamečio sveikatai. Siūloma uždrausti bet kokį smurtą prieš vaiką, nes galiojančios nuostatos leidžia tėvams ir kitiems teisėtiems atstovams vaiką, kuris vengia atlikti savo pareigas, už pažeidimus drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį.
Alytus socialinė pedagogė Daiva Simanavičiūtė iš dalies pritartų tokiam sprendimui. ,,Reikia, kad vaikai žinotų savo teises. Tada galėtų kovoti ir apsiginti nuo tų, kurie juos skriaudžia. Tačiau derėtų apsvarstyti, kas tai yra smurtas: ar mušimas iki žaizdų, ar ir vieno karto sudavimas diržu”, -svarstė pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad yra vaikų, kurie prisilietimą pirštu ar paprastą pabarimą už netinkamą elgesį laiko smurtu. ,,Apmaudžiausia, kad vaikai dažniausiai puikiai žino tik savo teises, o apie pareigas užmiršta. Priėmus šį įstatymą, daugelis vaikų gali pradėti manipuliuoti suaugusiaisiais arba visiškai suįžūlėti ir peržengti visas ribas”, – svarstė D. Simanavičiūtė. Anot jos, daugiausia problemų gali kelti vaikai, kurie netinkamai auklėjami šeimoje. ,,Tokie vaikai dažnai būna nepaklusnūs, tyčiojasi iš mokytojų, piktybiškai nesimoko. Jie negerbia nei savęs, nei aplinkinių”, – tvirtino socialinė pedagogė. Ji įsitikinusi, kad vaikams reikia nuo mažens aiškinti, kas yra smurtas ir akcentuoti jų pareigas.
Bausmės už pareigų nevykdymą
Muzikos mokytoja Violeta Dumbliauskienė mano, kad turėtų būti nustatyti konkretūs atvejai, kada vaikai gali kreiptis į Vaikų teisių tarnybą. ,,Vaikai dažnai net nesupranta, kokios yra jų teisės ir pareigos, o apie atsakomybę išvis užmiršta. Žino tik institucijos pavadinimą ir tuo naudojasi, gąsdina tėvus, mokytojus, kad ten kreipsis, o šie išgyvena psichologinį spaudimą, nežino, ką daryti”, – teigė pašnekovė.
Anot jos, Vaikų teisių tarnyba turėtų dažniau rašyti į spaudą įvairiomis psichologinėmis temomis, duoti tinkamų patarimų tėvams ir vaikams. ,,Turėtų būti teikiama nuolatinė psichologinė, socialinė pagalba spaudoje. Tada visiems būtų aiškiau, kokios yra pareigos, kokia apsauga”, – sakė V. Dumbliauskienė.
Ji taip pat pastebi, kad vaikams suteikta per daug teisių, jie tampa vis įžūlesni, beveik nereaguoja į prašymus. Pasak pašnekovės, ypač tai juntama mokyklose. ,,Vaikai į mokyklą eina tiesiog praleisti laiką, dažnai neturi priemonių, neatlieka namų darbų . Kaip su tuo kovoti – nežinau”, – rankomis skėstelėjo pedagogė. Anot jos, mokiniai naudojasi sąvoka „mano teisės” – tik neaišku, ar jie suvokia šių žodžių tikrąją reikšmę.
V. Dumbliauskienė pastebi, kad daugėja vaikų, kurie rodo nepagarbą suaugusiems, provokuoja tėvus, mokytojus. ,,Tokie mokiniai turėtų būti kažkaip baudžiami. Tai turi būti ne fizinės, o galbūt piniginės bausmės tėvams ar globėjams. Miestuose turėtų veikti ne vienas dienos vaikų centras, kur dirbtų psichologai, kiti specialistai. Kiekvienoje mokykloje turėtų dirbti ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir psichologai, kurių kol kas nėra”, – aiškino pedagogė.
Jos teigimu, mokyklose psichologinės tarnybos turėtų dažniau organizuoti užsiėmimus su mokiniais, kur būtų galima kalbėti įvairiomis temomis. ,,Norint priimti tokį įstatymą, visų pirma derėtų gerai apsvarstyti, o po to aprašyti visus niuansus – kad ne tik mokiniai jaustųsi saugūs. Mokytojai bei tėvai taip pat turi būti apsaugoti nuo agresyvių, nekultūringų vaikų. Priimti įstatymą nėra sunku, bet po to jį įgyvendinti kur kas sudėtingiau”, – samprotavo V. Dumbliauskienė.
Tėvų atsakomybė
Istorijos mokytoja Birutė Grušauskienė įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas privalo turėti galimybę apsiginti nuo smurto. ,,Kiekvienas atvejis yra išskirtinis, reikalaujantis dėmesio ir tiesos”, – teigė ji. Kita vertus, greta šio įstatymo pataisos pašnekovė siūlo priimti dar vieną pataisą, kuri reglamentuotų tėvų atsakomybę už vaiko priežiūrą. ,,Kiek yra gatvėse be tėvų priežiūros paliktų vaikų? Jie jaučiasi niekam nereikalingi. Kodėl nepriėmus įstatymo, kad iki 10-12 metų vaiko negalima palikti vieno be suaugusiųjų priežiūros? Kodėl su smurtaujančiais tėvais nedirba įvairios tarnybos?” – klausė pašnekovė.
Ją stebina tai, kad dar neteko girdėti apie paskaitas problemiškiems tėvams. ,,Tokios paskaitos būtinos, o tėvai turi būti įpareigoti jas išklausyti”, – tvirtino pedagogė. Anot jos, apmaudžiausia, kad pasirenkamas lengviausias kelias: tėvams – pašalpos, vaikams – nesaugi aplinka.
B. Grušauskienė nesutinka su mintimi, kad vaikams suteikta per daug teisių. ,,Vaikams teisių nesuteikta per daug. Mes supainiojame vaiko teises su pataikavimu jam, kurį galime apibūdinti žodžiu ,,noriu”. Suaugusieji yra linkę dažniau pildyti vaiko norus negu daugiau laiko praleisti su juo. Tai didžiausia bėda”, – teigė pašnekovė.
Smurto atvejų daugiau
Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos (VTA) skyriaus vedėja Virginija Vaitkevičienė pripažino, jog smurto prieš vaikus problema yra aktuali visais laikais. Įstatymai reglamentuoja, kad bet koks smurtas prieš vaikus yra nusikaltimas, kaip ir kiekvienas nusikaltimas turi būti ištirtas ir įvertintas teisėsaugos institucijų. Dabar galiojantys įstatymai numato griežtą atsakomybę dėl smurto prieš vaikus. Praėjusiais metais dėl nuo suaugusiųjų patirto smurto į šio miesto VTA skyrių kreipėsi 9 vaikai (5 mergaitės ir 4 berniukai) arba jų įstatyminiai atstovai Tai dviem atvejais daugiau nei 2007 metais. Kaip teigė V. Vaitkevičienė, visiems vaikams buvo suteikta psichologo, socialinio pedagogo pagalba, socialiniai darbuotojai nuolat bendrauja su šiomis šeimomis. Apie įvykius iškart buvo informuotas policijos komisariatas ir prokuratūra, vykdomi ikiteisminiai tyrimai. Ne vienas, patyręs smurtą šeimoje, nesibaimina kreiptis tiesiai į policijos komisariatą.
„Vaikų teisių ir pareigų aiškinimas yra neatsiejama vaiko auklėjimo dalis – kuo anksčiau pradėsi apie tai kalbėti, tuo bus geriau. Tačiau pokalbių maža, juk vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Kaip elgsis tėvai, tokie bus ir vaikai”, – svarstė specialistė.
Tai, kad ši problema tikrai yra opi, rodo ir tai, jog kartą per mėnesį Alytuje organizuojami pasitarimai dėl smurto prieš vaikus šeimose atvejų. Šiuose pasitarimuose nutarta, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos, sužinojusios bet kokį smurto prieš vaikus atvejį skubiai apie tai informuoja Policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūrą dėl kontrolės vykdymo. V. Vaitkevičienė patikino, jog visada į skyrių gali kreiptis patys vaikai dėl bet kokio netinkamo elgesio jų atžvilgiu, – ne tik dėl smurto.