Daugiau nei 2200 Lietuvos žmonių jau pasirašė internetu platinamą peticiją, raginančią išsaugoti Lietuvą laisvą nuo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
Daugėja priešininkų
Genetiškai modifikuoti augalai ir produktai, pradėti kurti skelbiant, kad jie išgelbės nuo bado skurdžiausias šalis, šiandien užkariauja viso pasaulio rinkas, nors jų poveikis aplinkai ir žmogui nėra iki galo ištirtas.
Pernai Austrijos Vyriausybės užsakymu atlikti tyrimai su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kompanijos „Monsanto” genetiškai modifikuotais kukurūzais, tiriant jų ilgalaikio vartojimo įtaką žiurkėms. Gauti pirminiai rezultatai parodė gyvūnų vaisingumo mažėjimą ketvirtoje vadoje. Austrija paprašė „Monsanto” kompanijos pateikti turimus panašių tyrimų duomenis, tačiau jų nesulaukė. Todėl uždraudė šios rūšies kukurūzus auginti savo šalyje. Austrijos pavyzdžiu pasekė ir Vengrija.
Š.m. kovo pradžioje ES šalių aplinkos apsaugos ministrai 22 balsais prieš 5 šį draudimą palaikė. Lietuva taip pat balsavo prieš draudimo panaikinimą.
Pagal dabartinę Europos Sąjungos (ES) teisę valstybės narės negali pačios spręsti, ar jos nori visą valstybę ar jos dalį paskelbti zona be GMO. Suomijos Vyriausybė š.m. balandžio pradžioje pasiūlė, kad ES valstybės galėtų turėti tokią teisę.
Neseniai Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dailis Barakauskas įregistravo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo pataisą. Ja siūloma skelbti moratoriumą GMO išleidimui į aplinką visoje Lietuvos teritorijoje, kol bus nustatytas ilgalaikis tokių organizmų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
D.Barakausko teigimu, paskelbus tokį moratoriumą, būtų apsaugota žmonių sveikata, aplinka, ekologiniai ūkiai, sustiprėtų patrauklus Lietuvos, kaip nesugadintos gamtos, sveiką gyvenseną propaguojančios šalies, įvaizdis.
Kaip rašoma D.Barakausko iniciatyvą palaikančioje peticijoje, geriau pernelyg didelis saugumas nei skaudžios pasekmės. Juolab kad nesame badaujanti tauta, turime pakankamai normalaus maisto, kurio saugumas įrodytas.
Įtaka sveikatai
Šįmet atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos gyventojų neperka maisto, kuriame yra genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių. Tačiau net 51 proc. apklaustųjų nėra dėl to tikri. Mat vos ne kas trečias teigė tik namie pastebėjęs nusipirktų produktų etiketėse, kad juose esama genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių.
Pasaulyje netyla diskusijos dėl tokių produktų įtakos žmonių sveikatai.
„Nors nenustatyta, kad jie sukelia žmonėms sveikatos sutrikimų, kol kas neįmanoma įvertinti, ar jų nesukels ilgalaikis tokių produktų vartojimas. O tokių prielaidų esama”, – sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Ji nurodo tris galimas grėsmes, susijusias su genetiškai modifikuotų produktų vartojimu. Pirmoji jų – alergizacija.
„Genetiškai modifikuotas organizmas turi papildomo baltymo DNR dalelių. Būtent šis naujasis baltymas gali būti žmogaus alergijos priežastis. Ši prielaida keliama, nes pastaruoju metu alerginės ligos labai smarkiai plinta. Deja, tiriant šiuo metu registruotus genetiškai modifikuotus produktus, kol kas neįrodyta, kad kuris nors iš jų būtų susijęs su žmogaus alergija”, – aiškino E.Gavelienė.
Dar viena grėsmė – galimas genų persikėlimas iš genetiškai modifikuoto maisto į žmogaus organizmo ląsteles, ir dėl to šis, pavyzdžiui, gali tapti atsparus kai kuriems antibiotikams.
Įtakos žmogaus sveikatai gali turėti ir persikryžminimas tarp genetiškai modifikuotų organizmų ir jų laukinių gentainių, jo metu galimas įgytų genų perdavimas.
„Nors griežtai reglamentuojama, genetiškai modifikuotų organizmų paskirtis ir tokie produktai, skirti gyvūnų pašarams, negali būti vartojami žmonių mitybai, galimi nenumatyti įvykiai, pavyzdžiui, skandalingas atvejis JAV, kai žmonės vartojo pašarams skirtus genetiškai modifikuotus kukurūzus”, – nuogąstauja gydytoja.
Ženklinti privaloma ne visada
Pagal Europos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus informacija vartotojams apie GMO ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai šių GMO produkte yra daugiau kaip 0,9 proc. Higienos norma reglamentuoja, kad GMO neturi būti tik produktuose, patiekiamuose vaikų darželiuose.
Tačiau ženklinti mėsos, paukštienos ar kiaušinių, jei gyvuliai ar paukščiai buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, šiuo metu Europoje nereikalaujama. Tad net ir labai norėdami nepirkti ir nevartoti genetiškai modifikuotų maisto produktų, kol kas negalime jų išvengti ir tapti iš tiesų laisva nuo GMO zona.
Komentaras:
Vida Jarošienė – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė:
Prekyba GMO turinčiais produktais tarp ES valstybių vyksta be apribojimų, bet galima prekiauti tik tais produktais, kurie įteisinti ES. Tikrinamos visos iš trečiųjų šalių atvežamos pašarų ir maisto produktų siuntos, o dabar dar ir maisto papildai, kurių sudėtyje gali būti genetiškai modifikuotų dalių.
Vartotojai turėtų atidžiai skaityti ženklinimo etiketes, kuriose privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų arba kad produkto sudėtyje yra GMO.
Šiandien pateikiamas genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtas, jis nuolat kinta, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos žaliavos ar produktai su GMO.
Alia ZINKUVIENĖ