Gandus, kad Alytaus aerodromą, kaip neva nebeatitinkantį savo tikrosios paskirties, norima iškeldinti už miesto, jo šeimininkai kategoriškai neigia. Mat aerodromas veikia visu pajėgumu, o ateityje, tikimasi, teiks ir oro taksi paslaugas.
Idėją išsikelti atmeta
Sklando nuomonės, jog Alytaus mieste esantis aerodromas tikrosios savo paskirties beveik neatlieka. Abejojama, ar mūsų šaliai reikalingas dar vienas civilinės aviacijos aerodromas. Kai kurie suinteresuoti asmenys svarsto, jog būtų tikslinga daugiau nei 100 ha plotą skirti gyvenamųjų namų statybai, o sportinį aerodromą įkurti už miesto. Tačiau šią mintį atmeta jau daugelį metų aerodromą savo investicijomis išlaikantys Alytaus aeroklubo nariai.
„Mūsų aerodromas yra veikiantis, o jo iškėlimo klausimo net nekeliame. Kas kelia, tai jų galvos skausmas. Argumentus pateikia vienokius, kitokius. Bet iš kur tas noras sunaikinti aerodromą, jei daug metų į jį yra investuota, puoselėta ir tvarkyta?“ – pyktelėjęs svarstė Alytaus aeroklubo viršininkas Kęstutis Urbanavičius. Kol kas šis klubas yra pagrindinė organizacija, prižiūrinti ir atsakinga už aerodromą. Tačiau pastarojo ekploatacijai jau ne vienerius metus trūksta lėšų.
Alytaus aeroklubo tarybos pirmininkui Česlovui Galakvoščiui didžiausią nerimą šiandien kelia senstanti aviacijos sportininkų karta.
,,Mūsų karta sensta, o naujiems parengti trūksta lėšų. Turime išlaikytą techniką, mokytojus, mokomąją medžiagą. Trūksta tik finansinės paramos, kurios dėka klubas atliktų savo funkciją – paruoštų jaunąją aviatorių pamainą“, – aiškino pašnekovas.
Jo manymu, apskritai juntamas neigiamas valstybės požiūris į technines sporto šakas. Valdininkų teigimu, tai per brangus malonumas. „Taip, aviacija brangi sporto šaka, reikia ne tik turėti aviatechniką, bet ir ją paruošti, prižiūrėti. Dauguma klubo narių yra garsūs aviatoriai. Jie stengiasi kiek tik išgali perteikti savo patirtį jaunimui. Šiuo metu aerodromas išlaikomas, prižiūrimas tik jų entuziazmo ir rėmėjų dėka. Jei ne jie, klubo veikla merdėtų“, – skundėsi Č. Galakvoščius.
Aeroklubo šeimininkai tikino, jog rašomi įvairūs projektai, tačiau gauti pinigai dažniausiai skiriami tik tiksliniams jaunimo užimtumo ar sportiniams renginiams. O 102,5 ha aerodromo ploto priežiūrai jų nepakanka.
Tikisi teigiamo atsakymo
Kad ir kaip stigtų lėšų, Alytaus aeroklubo vadovai į paniką nepuola. Šiuo metu jų viltis – sulaukti projektinės paraiškos ,,Mažųjų aerodromų infrastruktūros plėtrą Lietuvos-Lenkijos pasienyje“ patvirtinimo. Šią paraišką inicijavo Alytaus apskrities viršininko administracija kartu su Palenkės vaivadija ir partneriais iš Druskininkų savivaldybės bei asociacija ,,Alytaus aerodromas“.
Alytaus bei Druskininkų miestuose esantys aerodromai priklauso mažosios aviacijos grupei ir ateityje gali būti panaudojami sportiniams, aviacinio turizmo tikslams bei keleivių susisiekimui nedideliais atstumais – gali būti teikiamos oro taksi paslaugos. Pasak Alytaus apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento teritorijų planavimo ir aplinkos skyriaus vyr. specialisto Žydrūno Sinkevičiaus, nedidelių civilinių ir sportinių aerodromų vystymas atitinka ir Lietuvos bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinius.
„Sėkmingo projektinės paraiškos patvirtinimo atveju bus vykdoma veikla, reikalinga Alytaus, Druskininkų ir Bialystoko civilinių aerodromų infrastruktūros plėtrai įgyvendinti. Viena esminių veiklų bus bendra Lietuvos-Lenkijos regiono galimybių studija, kuri numatys alternatyvas plėtojant aerodromus ar naujai parenkant jiems vietas“, – pasakojo Ž. Sinkevičius.
Aeroklubo vadovai tikisi, jog galimybė, kad šis projektas bus patvirtintas, yra gana reali. Paklausus, kiek reikia lėšų visiškai prikelti aerodromui, K. Urbanavičius tik šyptelėjo: „Čia kaip ir su buto remontu – gali investuoti mažai, gali daug. Bet minimaliai lėšų reikėtų takui, stovėjimo aikštelei, angarui atnaujinti. Tuomet aerodromas būtų patrauklus atvykstantiems užsieniečiams.“
Būtų nuostabu, aeroklubo viršininko manymu, jei aerodromas taptų aviaturizmo vartais į Europą. Tam turėtų būti sukurtas ir atliekamas orlaivių techninis aptarnavimo servisas. Planuojama aeroklubo patalpose įrengti aviacijos muziejų, kuris apimtų Dariaus ir Girėno ekspoziciją, eskadrilės ,,Normandija-Nemunas“ istoriją ir paties klubo istoriją. Tačiau apmaudžiausia, anot jo, jog šiuo metu nėra finansinių galimybių.
Galimybė išvengti Lenkijos kelių
Druskininkų valdininkai patikino, jog aerodromas miestui yra kaip niekad reikalingas. Kadangi miestas neturi nei geležinkelio, nei vandens transporto, alternatyva atvykti iš kitų Europos miestų – oro transportas.
Kaip „Mano Dzūkijai“ sakė Druskininkų savivaldybės atstovai, tokie šalia miesto esantys objektai, kaip vandens parkas bei šiemet atsirasiantis golfo aikštynas, traukia užsieniečius, tad lėktuvai, manoma, būtų patogi susisiekimo priemonė. Kadangi pati savivaldybė investuoti į aerodromą neišgali, kreipėsi į Lenkijos-Lietuvos bendradarbiavimo programą kartu su Alytaus apskritimi bei Bialystoko vaivadija teikdama minėtą paraišką ,,Mažųjų aerodromų infrastruktūros plėtra Lietuvos -Lenkijos pasienyje“. „Mes parengėme pačios aerodromo dangos ir apšvietimo techninius dokumentus. Jei juos patvirtins, yra didelė viltis, jog duos pinigų ir tęsti veiklą – vystyti aerodromo infrastruktūrą“, – sakė Druskininkų savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Algirdas Svirskas.
Teikiamoje paraiškoje nurodytas vienas svarbiausių prašymų – Druskininkų aerodrome leisti tūpti iki 30 tonų turbopropeleriniams lėktuvams, turintiems iki 70 keleivinių vietų. Šie lėktuvai galėtų skristi iki 1000 km atstumu, pavyzdžiui, skrendant į Rytus galėtų pasiekti Maskvą arba Vakaruose – Vokietiją. Anot pašnekovo, tai būtų puiki galimybė išvengti Lenkijos kelių.
Reikia veikti, o ne dejuoti
Kiek reikėtų investicijų? Vien kietai aerodromo dangai įrengti, preliminariais paskaičiavimais, reikėtų 10-12 mln. litų. Tai, pasak A. Svirsko, būtų kol kas svarbiausias dalykas, o vėliau bus galvojama apie privažiavimo kelių apšvietimą. Planuojama, jog aerodrome leistųsi užsakomųjų reisų lėktuvai, – keletą kartų per dieną, o ne reguliariųjų skrydžių. „Yra nuomonių, kad mūsų aerodromui užtektų ir iki 20 vietų lėktuvėlių. Kiek čia to skridimo – 2-3 valandos iš Europos miestų į Lietuvą. Mano kaimynas darbo reikalais nuolat skrenda į Kauno Aleksoto aerodromą, tai jam užtrunka pusę valandos ir dar 5 minutes automobiliu iki darbo. Koks patogumas!“ – entuziastingai pasakojo ponas Algirdas.
Paklaustas, ar aerodromai turėtų būti pačių lakūnų reikalas, valdininkas net neabejojo, jog prie jų priežiūros ir vystymo turėtų prisidėti ir valstybė: „Mūsų savivaldybė ieško įvairių būdų kaip įrengti aerodromo kietos dangos taką. Jei finansavimas bus gautas, vėliau planuojama įrengti ir angarus lėktuvams laikyti, nedidelius kotedžus apsistoti keleiviams. Reikia tiesiog veikti ir kažką daryti, o ne žiūrėti į tuščią aerodromo lauką ir dejuoti, kad nėra pinigų.“
Turtinga istorija
Ten, kur dabar yra Alytaus aerodromas, prieškariu buvo ulonų kareivinės. 1939 metais pradėtas įrenginėti aerodromo laukas. Lietuvos kariai kartu su vietiniais gyventojais ruošė aerodromą Lietuvos karo aviacijai. Deja, pradėtą darbą baigti nebuvo lemta. 1940 metais aerodromą rengti baigė sovietinė okupacinė valdžia. Tų pačių metų pabaigoje aerodrome jau bazavosi sovietinė eskadrilė. 1944 metais šiame aerodrome buvo dislokuotas ir kovų veiksmus vykdė naikintuvų pulkas ,,Normandija-Nemunas“. Iš čia prancūzų lakūnai beveik 2 mėnesius vykdė karines operacijas prieš fašistinę Vokietiją. Sovietmečiu Alytaus aerodromu naudojosi civilinė aviacija. Buvo reisai į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Palangą. Druskininkus. Keleivius skraidinančiais lėktuvais keliaudavo ir paštas. Ir šiandien aerodromo teritorijoje yra išlikęs senas aerouosto pastatas.
Po nepriklausomybės paskelbimo aerodrome galima buvo išvysti akrobatinį lėktuvą, sklandytuvą, skraidyklę, parasparnį, savadarbį lėktuvą, radijo bangomis valdomus aviamodelius. Daug Lietuvos lakūnų čia gavo pirmuosius skridimo įgūdžius, tobulėjo, garsino Lietuvos vardą įvairiose varžybose, tapo galingų avialainerių ar karo lakūnais, pilotais-instruktoriais. Šiandien aerodromas nedaug tepakitęs. Ribos išlikusios tokios pat, tik dėl užaugusių medžių šiaurinėje pusėje kiek sumažėjusios prieigos lėktuvams kilti ir leistis.
