Pastaruoju metu atskiruose leidiniuose pasirodė publikacijų, raginančių išsaugoti senuosius Alytaus medžius.
Jų autoriams ir visiems alytiškiams pateikiame Alytaus miesto savivaldybės specialistų, Alytaus miškų urėdijos urėdo Rimanto Prūsaičio mintis dėl miesto žaliųjų plotų ir želdynų, kurie išskiria Alytų iš kitų šalies miestų, situaciją.
Vertiname gyventojų nuomonę dėl susirūpinimo želdynais, tačiau norime atkreipti dėmesį į taisykles ir įstatymus, reglamentuojančius bet kokią veiklą.
Ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus reglamentuoja 2008 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas bei su juo susiję apie 25 poįstatyminiai teisės aktai.
Alytus – miestas parke
Miestą žiedu juosiantys parkai ir miškai užima beveik trečdalį miesto teritorijos, tai yra apie 1 268,2 ha. Mieste kiekybiniu požiūriu nėra žaliųjų plotų trūkumo – miškams ir bendro naudojimo želdynams tenka 32,1 % ir 3,6 % teritorijos ploto; vienam gyventojui atitinkamai 175 m2 ir 20 m2.
Žalieji plotai yra gyvybiškai svarbi miesto sudedamoji dalis. Nuo žaliųjų plotų kiekio, pasiskirstymo bei sutvarkymo priklauso miesto aplinkos ekologinė kokybė, gyvenimo sąlygos, miesto patrauklumas investicijoms ir turizmui.
Lyginant su kitomis Vakarų šalimis, Alytaus mieste dar nesusiklostė želdynų tvarkymo tradicijos. Tad dalis labai vertingų želdynų tiek kraštovaizdžio architektūros, tiek dendrologiniu požiūriu yra apleisti. Želdynai kenčia dėl miesto transporto taršos. Neigiamą įtaką daro suplūktas dirvožemis, užterštas gruntas, dulkės, dūmai, oro tarša bei savavališkas želdynų žalojimas.
Teisinė bazė
Kad miestas ir ateityje galėtų pasinaudoti gamtinės aplinkos privalumais ir būtų saugojama ekologiškai stabili aplinka, Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007-01-25 sprendimu Nr. T-5 patvirtino Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą (kuris nustatyta tvarka buvo viešintas ir suderintas), 2008-05-29 sprendimu Nr. T-108 – Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, 2008-05-22 sprendimu Nr. T-92 – Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2008-2012 metų programą.
Informacija apie 2008 metais įgyvendintas minėtos programos priemones bei apie programos efektyvumą skelbiama Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus interneto svetainėje (www.ams.lt/aplinkosauga)
Tikslinės lėšos
Tikslinės lėšos, gautos kompensavus atkuriamąją želdinių vertę, naudojamos naujiems želdiniams veisti ir kurti. Praėjusiais metais, kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, buvo gauta 79,5 tūkst. Lt.
2009 metais Alytaus miesto savivaldybės taryba skyrė 140,0 tūkst. Lt želdynams kurti, želdiniams veisti miesto bendrojo naudojimo teritorijose, miesto parkuose; želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programai parengti ir vykdyti. Šiomis lėšomis, įgyvendinant urbanizuotos aplinkos ekosistemų apsaugą, numatoma plėsti žaliųjų plotų tinklą miesto gyvenamuosiuose rajonuose, švietimo įstaigų teritorijose, miesto parkuose, miesto gatvėse (Rūtų ir Sudvajų).
Atsižvelgiant į aplinkos ministro 2007-12-14 įsakymu Nr. D1-674 patvirtintus minimalius sodmenų, skirtų urbanizuotų teritorijų želdinimui, kokybės reikalavimus, miesto gatvėse žadama pasodinti stambius medžius neapželdintose gatvių dalyse. Vietoje iškirsto avarinės būklės uosialapio klevo (menkaverčio medžio) Birutės gatvėje bus pasodintas ąžuolas. Taip yra numatyta ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2006 m. parengtame Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane.
Kai kurie alytiškiai abejoja dėl numatyto kirsti avarinio medžio viešinimo trumpo termino.
Paaiškiname, kad vadovaudamosi Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, savivaldybės informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas. Želdynas tai yra ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas. Šiuo atveju pagal 2009 m. vasario 19 d. išduotą leidimą buvo iškirstas ne želdynas, o vienas avarinės būklės medis.
Būtina turėti leidimus, derinti projektus
Vadovaujantis Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis, mieste augantys želdiniai yra saugotini (išskyrus vaismedžius, vaiskrūmius, natūraliai išaugusius, atžalinės kilmės krūmus). Juos kirsti, persodinti ar genėti galima tik pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotą leidimą.
Prie savivaldybės administracijos yra sudaryta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kuri įvertina prašomų kirsti, genėti ar persodinti saugotinų medžių ir krūmų būklę natūroje, nufotografuoja numatytus kirsti želdinius, surašo aktą.
Komisijos siūlymu nustatomas saugotinų medžių ir krūmų vertės atlyginimo būdas ir išduodamas leidimas arba duodamas neigiamas želdinių kirtimo atsakymas.
2008 metais Aplinkos apsaugos skyrius gavo 285 prašymus leisti kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus. Buvo išduoti 227 leidimai, pagal kuriuos mieste buvo leista kirsti 992 vnt. želdinių (neįskaičiuoti atžalinės kilmės, išvirtę želdiniai). Pagrindiniai motyvai dėl leidžiamų kirsti želdinių – jie buvo pažeisti puvinio ar kitaip pažeistomis gyvybinėmis funkcijomis, keliantys grėsmę pastatams, augantys požeminių komunikacijų apsaugos zonose.
Kad nereikėtų vėliau netinkamoje vietoje pasodintų želdinių kirsti, želdynų tvarkytojai Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje (išskyrus privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje) gali sodinti želdinius tik suderinę apželdinimo projektą arba schemą su miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi.
Vida Mačernienė,
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja