Sakoma, jog lietuviai – verslininkų tauta. Išties, stambios lietuviško kapitalo įmonės po truputį užkariauja ne tik mūsų šalies, bet ir kai kurių kaimyninių valstybių rinkas. Tačiau ar verslas – būtinai tik didžiulės korporacijos, gaunančios milijoninius pelnus? O kaip smulkusis verslas? Ar neturintys nei didelio kapitalo, nei milžiniško kolektyvo, tačiau kupini idėjų žmonės gali būti sėkmingi verslininkai?
Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje šimtus kartų daugiau nei verslo gigantų. Štai 2007 metų duomenimis Lietuvoje veikė 361 įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, tuo tarpų įmonių, kuriose dirba iki 19 darbuotojų, buvo 138060. Išties milžiniškas skirtumas. Tačiau ar jis reiškia ir tai, kad smulkiesiems verslininkams sukurtos palankios sąlygos veikti?
„Valstybė galėtų uoliau mus ginti. Atrodo, jeigu ne Europos Sąjungos reikalavimai, kartais nesulauktumėm jokios pagalbos“, – sakė radikaliai nusiteikusi vienoje Kauno turgaviečių nedidelę prekybos įmonę turinti ponia Svetlana. Kaimyninės krautuvės savininkas nesutiko: „Viskas priklauso nuo požiūrio; tie, kuriems nesiseka, visada ras, ką apkaltinti. Valstybės rūpestis gal ir galėtų būti didesnis, bet ir dabar sudarytomis sąlygomis nesiskundžiu“. Tiek valstybė, tiek ir ES institucijos skiria nemažai dėmesio smulkaus verslo aplinkai gerinti. Nemaža dalis ES struktūrinių fondų lėšų nukreipta būtent į šį segmentą, siekiant inicijuoti palankesnius įstatymus smulkiajam verslui.
Visoje Lietuvoje galima surasti ES parama pasinaudojusių sėkmingai dirbančių smulkiųjų verslininkų. Viena tokių – Olga Minakovska, Šalčininkų rajone įkūrusi vandens turizmo paslaugų įmonę. Gavusi ES paramą verslininkė pirko baidarių, kitos reikalingos įrangos ir pradėjo ją nuomoti turistams, plaukiantiems Merkio upe. Verslininkė teigė, jog prieš prašant paramos tikrai būtina pasitarti su ją jau gavusiaisiais, nes susigaudyti dokumentų ir reikalavimų džiunglėse itin nelengva, ypač pradedantiesiems. „Buvo įvairių minčių, vienu metu net gailėjomės prašę paramos, tačiau visa tai tik dėl labai sudėtingos sistemos – mums, visai neturėjusiems patirties, buvo sunku,“ – teigė verslininkė, – „kita vertus, girdėjau, jog dabar tvarka labai supaprastinta, tad svarstau galimybę paramos kreiptis dar kartą.“ Iš tiesų paramos prašymo ir gavimo tvarka buvo pakankamai sudėtinga, o tai atbaidydavo tiek smulkiuosius, tiek ir stambesnius verslininkus – daug kas manė, jog daug paprasčiau yra imti paskolas iš bankų, o sutaupytą laiką ir jėgas skirti verslui. Tačiau šiandien situacija kitokia: kartu su naujomis paramos priemonėms į Lietuvą atėjo ir kiek supaprastina jos teikimo tvarka – pareiškėjams teks įveikti mažiau biurokratinių kliūčių, o ir pati parama atkeliaus greičiau. Tikimasi, jog tai paskatins smulkiuosius verslininkus paramos prašyti aktyviau. „Kai sąlygos palankesnės, be abejo patarčiau pasinaudoti proga ir paprašyti ES paramos; mes tikrai nesigailime tai padarę“ – sakė O. Minakovska.
ES parama smulkiesiems verslininkams – tai daugiausia tiesioginės finansinės išmokos. Štai 2007 metais iš dešimties naujųjų ES šalių Lietuva gavo daugiausia ES lėšų: beveik 3,5 proc. šalies bendrųjų pajamų. Didžiausia šios ES paramos dalis atiteko verslininkams, taip pat ir smulkiesiems. Be to, visai neseniai specialiai smulkiajam verslui sukurta nauja paramos dalijimo schema. Pagal ją parama teikiama ne tik dotacijų pavidalu, bet ir naudojant modernias priemones – teikiant kreditus, kuriant investicinius fondus. Kitaip tariant, užuot tiesiog skyrusi verslininkams tam tikras pinigų sumas, ES tapo savotišku banku, teikiančiu kreditus. Kokia iš to nauda? Lėšos, kurios bus investuotos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai, ilgainiui bus sugrąžintos fondams, ir jas vėl bus galima investuoti. Tai prailgins ES paramos poveikį, taigi praplės ir paramos gavėjų, greičiausiai ir sėkmingų verslininkų, gretas. Šiai programą planuojama skirti apie 275 mln. litų; manoma, kad šie pinigai papildomai pritrauks per 1 milijardą litų privačių lėšų, o jų naudą pajus apie 4000 mažų ir vidutinių įmonių.
Skatinti smulkų ir vidutinį verslą itin daug stengiamasi ir visos ES mastu. Štai, pavyzdžiui, 2000 metais visos ES valstybės pasirašė Europos mažųjų įmonių chartiją, kuria įsipareigojo skirti ypatingą dėmesį verslumo sugebėjimams ugdyti, verslo kūrimo sąlygoms paprastinti, efektyvesnio smulkiųjų verslininkų atstovavimo salygoms sukurti, prieigai prie naujausių technologijų užtikrinti ir kitiems veiksniams, galintiems nulemti smulkiųjų verslininkų sėkmę. Tiek Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas, tiek panašūs ES narių teisės aktai buvo pataisyti taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus ir kad smulkus verslas įgytų daugiau perspektyvų išlikti šiandienos pasaulyje.
Ar žinote, kad:
- Bendra su ES struktūrinių fondų pagalba dabar įgyvendinamų projektų vertė Lietuvoje viršija 3 milijardus litų.
- Europos Sąjungoje yra apie 23 milijonus mažų ir vidutinių įmonių. Tai sudaro 99% viso verslo.
- MVĮ sukuria daugiau kaip 100 milijonų darbo vietų Europoje, kai kuriuose sektoriuose tokios įmonės sudaro tris ketvirtadalius darbo vietų.
- Labiausiai iš ES šalių MVĮ paplitusios Italijoje (47%) ir Lenkijoje (41%).
- Visa su ES paramos gavimu susijusi informacija prieinama internete adresu www.esparama.lt
- 2009 m. gegužės 6 d. -14 d. vyks pirmoji Europos verslininkystės savaitė – tai akcija, skirta paskatinti verslumą visoje Europoje ir informuoti verslininkus apie paramą, kurią jie gali gauti Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis.
