Lietuvai tik įstojus į Europos Sąjungą, apčiuopiamus pokyčius iš karto turbūt pajuto tik nedaugelis šalies gyventojų. Tačiau viena grupė – keliautojai – galėjo iškart pasinaudoti ir įsitikinti ES teikiamais privalumais: įvažiuojant į kitą Europos šalį nebeliko patikrinimų ir ilgų eilių muitinėse.
Pagal turizmo departamento duomenis, ir dabar didžioji dalis turistų iš Lietuvos vyksta atostogauti į Europos Sąjungos šalis. Nuo Lietuvos įstojimo į ES tokių keliautojų skaičius nuolat augo (iki dabartinio ekonominio nuosmukio). Europoje mėgsta atostogauti tiek patys europiečiai, tiek svečiai iš kitų žemynų. Net penki ES miestai – Londonas, Paryžius, Roma, Barselona, Dublinas – priklauso lankomiausių pasaulio vietų dešimtukui. Keliauti po Europą šiuo metu yra visai paprasta. Nuo 2007 metų gruodžio Lietuvai tapus pilnateise Šengeno erdvės nare, vykstant į kitas Europos Sąjungos šalis pasienio kontrolės punktuose nebereikia gaišti laiko dokumentų patikroms.
Priklausydami Šengeno erdvei, nebesukame galvos dėl mokesčių už įsivežamus ar išsivežamus daiktus – beveik visas asmeniniam naudojimui skirtas prekes galima įsigyti ir parsivežti į namus be jokių apribojimų ar muitų. Taip pat keliaujant ES šalyse galima ramiau jaustis dėl tam tikrų nemalonių atvejų: jei pasimestų bagažas ar vėluotų skrydis, europiniai teisės aktai užtikrina, kad visi keliautojai bet kurioje ES vietoje turėtų tas pačias teises ir gautų kompensacijas nepriklausomai nuo pilietybės, nuo socialinės ar kitokios padėties.
Planuojant kelionę nereikėtų pamiršti mokesčių. Skrisdami lėktuvu mokame įvairius oro uosto ir aptarnavimo mokesčius, kurie kartais būna neįtraukti į reklamoje parodytą bilieto kainą. O kai kurių kompanijų skrydžiuose tokie mokesčiai būna didesni net už pačią skrydžio kainą. Pirkdami lėktuvo bilietą internetu nepamirškite, kad ES vartotojų teisės numato, jog keleivis privalo iškart aiškiai matyti visą kainą su visais mokesčiais.
Tokiose šalyse, kaip Italija, Ispanija ar Prancūzija, mokėsite gerų kelių arba privačių automagistralių mokestį, o štai Olandijoje, Belgijoje, Austrijoje, Liuksemburge mokamų kelių nėra. Jūratė, dirbanti vienoje Danijos įmonėje, sakė, kad lietuvaičiai, susiruošę automobiliais aplankyti Skandinavijos šalis, dažnai pamiršta į kelionės išlaidas įtraukti ir mokestį už tiltus, nors šiose šalyse mokamų kelių nėra. „Iš Kopenhagos važiuodami į Malmę ar Orhusą, neišvengsite mokesčių už važiavimą tiltais, kurie svyruoja apie 100 litų į vieną pusę”, – sakė ji.
Mažiausiai mokesčių moka keliaujantieji po Europą traukiniais ir keltais. Paprastai mokėsite ne daugiau nei 15 eurų už rezervaciją greitajame traukinyje arba norėdami turėti garantuotą sėdimą vietą kelte. Palyginus su oro uosto aptarnavimo mokesčiais tai nėra daug. Tačiau nereikėtų tikėtis tokių didelių kompensacijų, kaip iš oro vežėjų, nes dėl vėluojančio kelto ar neatvykusio traukinio geriausiu atveju galima susigrąžinti tik sumokėtus pinigus už bilietą.
Studijas praėjusią vasarą baigusi Sigita pasakoja, kad universiteto baigimo proga su dar keturiais bendrakursiais nutarė išbandyti InterRail – keliavimo traukiniais po Europos šalis sistemą jaunimui. Kelionės startas buvo Berlyne, įsigijus apie 160 eurų kainuojantį 10 dienų galiojantį bilietą. Lietuvaičių kelionės maršrutas driekėsi link lankytinų Italijos, Kroatijos, Vengrijos vietovių ir baigėsi Lenkijoje. „Nors maršrutas buvo intensyvus, iš šios kelionės liko labai geri įspūdžiai. Europoje keliauti trakiniais ypač patogu, nors kartais jie vėluoja. Svarbu nepraleisti progos laiku išbandyti šį keliavimo būdą, nes pigesniais bilietais gali naudotis ne vyresni nei 26 metų europiečiai”, – dalinosi įspūdžiais Sigita.
Vis daugiau žmonių keliauja susipažinti su naujomis kultūromis, kraštovaizdžiais, pasirinkdami įvairiausias transporto priemones. Lietuviai taip pat ne išimtis: į Europos Sąjungos šalis keliauja pačiais įvairiausiais būdais, o po šalies įstojimo į Sąjungą – dar intensyviau ir įvairiau. Jaunimo kelionių agentūros darbuotoja Daiva Bartusevičiūtė sako, kad Lietuvai įstojus į ES, agentūros iškart pajuto keliautojų suaktyvėjimą – atsivėrusios sienos paskatino peržengti Lietuvos ribas.
„Keliautojų srautą galima padalinti į kelias grupes: emigruojančiuosius ar vykstančiuosius į užsienį užsidirbti, lankančiuosius gimines ir draugus, ieškančiuosius naujų įspūdžių, besidominčiuosius kitomis šalimis ir atostogaujančiuosius. Pirmosios dvi grupės turi keletą pagrindinių krypčių – Didžioji Britanija, Airija ir pan. Trečiosios grupės žemėlapis labai platus. Atostogaujantieji pagal kelionių organizatorių pasiūlymus daugiausia rinkosi Pietų Europos kurortus, slidinėjimo kurortus Tatrų ir Alpių kalnuose. Keliaujantieji savarankiškai rinkosi pačias įvairiausias kryptis. Kalbant apie Europą, populiariausios išlieka Vakarų ir Pietų Europos valstybės”, – pasakojo Daiva. Anot jos, dar prieš pat prasidedant krizei, vis populiaresnės darėsi trumposios kelionės į kaimynines šalis arba Europos šalių sostines. Tai lėmė geros kainos, ilgieji šventiniai savaitgaliai, sparčiai gerėjusi ekonominė padėtis.
Nors šiandien ekonominės sąlygos ir nėra pačios geriausios kelionėms, visada įmanoma surasti pigesnių ir alternatyvių keliavimo būdų. Norėdami užsitikrinti sklandžią kelionę, nepamirškite dar prieš jos pradžią išsiaiškinti – kur ir kokius mokesčius turėsite susimokėti pakeliui.
Įdomūs faktai:
* Jei dėl skrydžio vėlavimo sugaišote daugiau nei 2 val., reikalaukite alternatyvios kelionės ar iki 300 eurų kompensacijos.
* Pradingus bagažui, nesitikėkite gauti didesnės nei 550 eurų išmokos, todėl registruojamame bagaže niekada nepalikite brangių ir dūžtančių daiktų.
* Jeigu nutiko taip, kad dingo susitikimui skirtas dalykinis kostiumas, iš oro vežėjo galite reikalauti bent minimalios kompensacijos naujam drabužiui įsigyti.
* Nepavykus geranoriškai susitarti dėl įvairių kelionės nesklandumų, galite kreiptis į nacionalines ir ES vartotojų teisių institucijas.
* ES šalys – Jungtinė Karalystė ir Airija – Šengeno erdvei nepriklauso. Šveicarija, Norvegija ir Islandija nors ir nėra ES narės, bet Šengeno erdvei priklauso.