Kompiuteriai ir programinė įranga tampa prieinami vis didesnei visuomenės daliai, be jų daugelis mūsų jau neįsivaizduoja ne tik darbo vietos, bet ir savo kasdienybės. Informacinės technologijos – viena iš labiausiai besivystančių sričių, todėl šias prekes skuba parduoti gamintojai ir pardavėjai. Įvairios akcijos, pasiūlymai nėra lengvai ,,perkandami“ eiliniam pirkėjui, kartais nelabai ir suprantančiam, kas konkrečiai parduodama ir kiek iš tikrųjų tai kainuoja.
Jau penkiolika metų Alytuje gyvuojančios IĮ ,,Bioksas“ savininko Arūno Čepulio pastebėjimu, alytiškiams ekonominiai sunkumai bent jau iki šiol netrukdė domėtis kompiuterine technika ir ją įsigyti. Nors praėjusieji metai įmonei buvo šiek tiek prastesni nei užpernai, tačiau tai labiau įtakojo padidėjusi konkurencija tarp pardavėjų: kompiuterinės technikos, parduodamos salonuose, parduotuvėse ar prekybos centruose, pasiūla labai didelė.
Pastaraisiais metais galiojusi mokesčių lengvata įsigyjant kompiuterinę įrangą iš dalies skatino prekybą. Tad šiais metais ją panaikinus, kompiuterinės technikos pardavėjai jaučia tam tikrą nerimą.
,,Manau, galimybė susigrąžinti beveik trečdalį pirkinio sumos daug kam buvo aktuali- juk 700-800 litų nesimėto. Be to, kiekvienas, jeigu tik išgali, visuomet stengiasi įsigyti naują daiktą. Niekas nenori nešioti dėvėtų batų ar marškinių, tas pats ir su kompiuteriais: norisi, kad naujas pirkinys būtų modernesnis, galingesnis“,- pasakoja A.Čepulis. Žinoma, visuomet buvo besitenkinančių ,,antrine“ rinka, t.y. perkančių naudotą techniką. Iškilus problemoms su įsigytu nauju gaminiu, klientui visuomet galima padėti jas išspręsti firmos darbuotojų arba servisų, tiekėjų jėgomis. Perkant naudotą techniką, problemos sprendžiamos sunkiau, nes jai garantijos arba visai netaikomos, arba terminai daug trumpesni. Todėl ,,Biokse“ retai prekiaujama naudota technika.
Praveriant salono duris, svarbiausia, pasak A.Čepulio, kiekvienam pirkėjui žinoti, ar kompiuterio jam tikrai reikia, jeigu reikia- tai konkrečiai kam. Svarbu ir gerai apgalvoti, kiek tam galime skirti pinigų. ,,Jeigu pirkėjas jau ateina apsisprendęs, problemų paprastai nekyla. Tiesa, dažnai pasitaiko, kad norai viršija galimybes. Pasikalbama, paaiškinama, jog su vieno ar kito modelio kompiuteriu klientas galės visiškai patenkinti poreikius, atlikti darbus, nors prieš kaimyną pasididžiuoti, kad nusipirko,,krūčiausią“ modelį, gal ir neteks“,- pašnekovas mano, kad kliento pasitikėjimą lemia ir geras įmonės vardas, girdėti atsiliepimai.
Išsirinkti kompiuterio modelį – tik pirmasis ir ne pats sunkiausias žingsnis. Ne specialistui sudėtingiau rinktis programinę įrangą, domėtis programomis, jų galimybėmis ir kainomis. Baisiausia, kai įsigijus brangų daiktą paaiškėja, jog su esamomis programomis dirbti nesi įpratęs arba tiesiog nemoki.
Dauguma programinės įrangos vartotojų Lietuvoje šiuo metu įpratę naudotis Windows XP ar panašia operacine sistema, salonuose kainuojančia apie 700 litų. Savo kompiuterio neįsivaizduojame ir be MS Office, į kurio sudėtį įeina populiariausios MS Word, MS Excel, MS Access, MS PowerPoint ir kitos programos, atsieinančios dar apie 1800 litų. Tad perkant programinę įrangą legaliai, už ją tenka sumokėti beveik tiek pat ar net daugiau nei už patį kompiuterį.
Tiesa, šalia mokamų programų yra ne blogesni nemokami jų pakaitalai, tačiau vartotojai nelabai noriai jais naudojasi. Nemokamų alternatyvų, pavyzdžiui, ,,Linux“ šeimos operacinės sistemos ar ,,Open Office“, daugumai vartotojų visiškai užtektų, bet joms įvaldyti reikia laiko ir noro. MS Office programomis moka naudotis dauguma IT vartotojų, todėl iškilus bet kokiam klausimui, gali pasitarti su bendradarbiu, draugu, kaimynu. Nemokamos programos nėra taip išpopuliarėjusios ir nedaug žmonių jas yra įvaldę.
Pagrindinė priežastis, pono Arūno nuomone, – žmonių tingumas ir nenoras mokytis.
,,Mokytis žmonės nenori ir vargu, ar norės. Atėjusio kliento, besiskundžiančio, kad kažkas neveikia, paprastai klausiu: ,,O jūs instrukciją skaitėte?“ Spėkite, koks atsakymas? ,,Ne, neskaičiau“, nors ji elementari, vos kelių lapelių. Pastebiu, kad daugelis savo išprusimui, akiračio plėtimui neskiria nė dešimties minučių per dieną , nė valandos per mėnesį. Galbūt tai lemia itin greitas gyvenimo tempas, nuolatinis bėgimas, pervargimas,- mintimis dalijasi pašnekovas, manantis, kad vartotojams gali padėti tik žinios. – Informacinės technologijos, žinoma, vystysis, ir kuo toliau, tuo greičiau, todėl mes turime suspėti. Be abejo, galime protestuoti ir nesinaudoti kompiuteriu. Tačiau tokią galimybę sunkiai įsivaizduočiau: grįžti atgal – neįmanoma“.
Kaip dažniausiai įgyjama programinė įranga? Specialisto patarimai mažai patyrusiems vartotojams
Jeigu nenorima mokytis, o mokamas programas nusipirkti brangu, tuomet lieka vienintelis kelias- tapti piratu ir naudotis programomis nelegaliai. Prieš keletą metų net ir išsivysčiusiose Europos šalyse piratų skaičius tarp namų vartotojų, naudojančių nelegalią programinę įrangą, buvo apie 20-30 procentų. Atsižvelgiant į tų šalių pragyvenimo lygį, tai nemažas skaičius.
Tad pas mus taip pat senokai vieša paslaptimi tapo tai, kad dauguma namų vartotojų naudojasi nelegalia programine įranga, kurią įgyti žymiai pigiau. Telieka surasti sugebantį padėti specialistą. O tai, pasirodo, nėra labai sudėtinga.
Štai ponas Egidijus (pašnekovo vardas pakeistas), kompiuterine įranga besidomintis penkiolika metų, teigia, kad beveik kiekvienam IT specialistui laisvalaikiu dažnai tenka pagelbėti norintiems pigiai įgyti tą programinę įrangą, prie kurios jie yra įpratę.
,,Taip jau susiklostė, kad ,,Windows XP“ per ilgus metus tapo savotišku standartu, ir eiliniams vartotojams šiuo metu nėra daug alternatyvų. Kompanija Microsoft tapo savo pačios agresyvios marketingo politikos įkaite.Vartotojai prie jos produktų priprato lyg narkomanai prie narkotikų. Suma, už kurią šias programas galima įsigyti legaliai, gerokai per didelė. O įrašyti šią lygiai taip pat dirbančią operacinę sistemą ,,pas gerą dėdę“ kainuoja bent dešimt kartų pigiau. Tad žmonėms pagunda didelė „,- situaciją aiškina pašnekovas.
Nusipirkus kompiuterį be jokios operacinės sistemos arba su nemokama ( iki šiol 99 procentai namų vartotojų pirkdavo kompiuterį su nemokama ,,Linux“ operacine sistema, nes tik kompiuteriui su operacine sistema galiojo mokesčių lengvata), ieškoma pažįstamo žmogaus, kuris instaliuoja norimą operacinę sistemą, antivirusinę programą, MS Office, kitas dažniausiai naudojamas programas. Tai kompiuterio šeimininkui kainuoja apie 50 litų. Jeigu vartotojas prašo išmesti ,,Windows Vista“ ir instaliuoti ,,Windows XP“, iš anksto kalbėti apie kainą būna sunku, nešiojamo kompiuterio atveju tai gali siekti 100 litų.
Ar iš tikrųjų vien vartotojų tingumu galima paaiškinti nemokamų programų nepopuliarumą? ,,Perorientuoti savo mąstyseną prie, pavyzdžiui, ,,Linux“ operacinės sistemos nėra paprasta,- aiškina ponas Egidijus.- Tektų pratintis prie visiškai kitokios komponentų, veiksmų terminologijos.Tai atskiras pasaulis. ,,Windows XP“ – laiko jau išbandyta, visiems pažįstama, stabili sistema, kurios trūkumus ir pasitaikiusias klaideles per ilgą laiką spėta ištaisyti. Jeigu jos kaina būtų sumažinta iki protingos ribos, ją tikrai pirktų ir namų vartotojai, tačiau šiuo metu, manau, kad namų vartotojas su legalia programine įranga – itin retas atvejis“.
Daugumoje šiuo metu parduodamų kompiuterių instaliuojama nauja operacinė sistema ,,Windows Vista“, ilgai reklamuota, pretenduojanti pakeisti išpopuliarėjusią ,,Windows XP Pro“, pono Egidijaus nuomone, eiliniam vartotojui nepateikia nieko geresnio, galbūt yra tik gražesnė, spalvingesnė, turi daugiau grafinių efektų ir šiek tiek naujų terminų.
,,Eilinis vartotojas neišnaudoja net Windows XP galimybių. Instaliuojant ,,Windows Vista“ didėja reikalavimai kompiuteriui, ji galbūt geresnė saugumo, bet ne patogumo atžvilgiu. Paklauskite bet kurio Windows „Vista“ vartotojo, ką jis dirba su šia operacine sistema, ko negalėtų atlikti su ,,Windows XP“? Vargu ar ką nors atsakys“,- dėsto pašnekovas.
IT specialistas sako nematąs būtinybės eiliniams vartotojams pereiti prie naujų programų vien dėl to, kad atsirado kažkas kita: jeigu jie puls mokytis kiekvienos pasirodančios naujienos, tai nespėję įvaldyti vienos, gali sulaukti kitos.
Ką dar naudingo eiliniam, mažai išmanančiam apie šiuolaikines technologijas vartotojui galėtų patarti ponas Egidijus?
Jis pastebi, kad pirkėjai, įsigydami naują kompiuterį, dažnai ieško kuo greitesnio ir galingesnio, nors išnaudoja vos kelis procentus jo pajėgumo, išskyrus retas išimtis, kai žiūrimi didelės raiškos filmai ar žaidžiami naujausi žaidimai.
,,Namų vartotojui, ypač dar nelabai įgudusiam, patariu pirkti šiek tiek (trejus, ketverius metus) žinomos firmos ( IBM arba ,,Lenovo“, „Dell“) naudotą kompiuterį. Didelė tikimybė, kad tas jau naudotas kompiuteris dirbs patikimiau ir ilgiau nei šiuo metu parduodami skirtingų firmų gaminiai, sukomplektuoti ,,vienoje dėžėje“, kai korpusas gamintas vienos firmos, vaizdo plokštė- kitos, operatyvinė atmintis, standusis diskas- dar kitos. Esu matęs kur kas daugiau sugedusių būtent tokių kompiuterių, nors klientai juos pirko naujus“,- pastebėjimais dalijasi IT specialistas, pridūręs, kad naudoto, labai neblogo kompiuterio su operacine sistema kaina gali būti nuo 400-600 litų. Tiesa, jis nepatartų klientui, menkai suvokiančiam apie tokią techniką, pirkti naudotą kompiuterį nepasitarus su specialistu. Tad šiais laikais labai pravartu turėti ne tik savo gydytoją, kirpėją ar siuvėją, bet ir kompiuterių meistrą ar konsultantą.
Kompiuterio ,,amžius“, pašnekovo įsitikinimu, labiausiai priklauso nuo to, kas ir kaip jį naudoja. Jeigu vartotojas – „darbštus“ penktokas ar aštuntokas, turintis daugiau smalsumo nei žinių, labai dažnai kompiuteris ,,sudirbamas“ per dvejus metus. Tiesa, tas „sudirbimas“ dažniausiai yra „programinis“, t.y. kompiuterį perinstaliavus, jis vėl dirbs lyg naujas. Bet jeigu dirbama suvokiant operacinės sistemos veikimą , įranga gali sėkmingai veikti ir dešimtmetį.
Matyt, ši kompiuterininkų ,,laisvalaikio forma“ yra ir dar ilgai bus reikalinga. Pirmoji priežastis, kodėl ieškoma tokių žmonių pagalbos, pono Egidijaus nuomone, didesni salonų paslaugų įkainiai. Antroji labiau psichologinė – dauguma paprastai labiau linkę kreiptis į pažįstamą žmogų, o ne į įstaigą, įmonę. Klientui ramu, kad nereikės pažįstamam aiškintis dėl nelegalių programų, kad nebus pasiūlytas galbūt nebūtinas kompiuterio atnaujinimo variantas.
Pašnekovas priduria, kad paprastai gauna darbo tik spėję įgyti pasitikėjimą specialistai, o jis įgyjamas ne per vieną dieną.
