Šiais metais Lietuva mini mūsų valstybės vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 1000-metį. Tai gera proga prisiminti ir įprasminti kiekvieno miesto istorinius įvykius, kurie turėjo svarbios reikšmės tolimesnei vietovės raidai, ekonominiam augimui, žmonių tarpusavio ryšiams plėsti.
Alytuje nepelnytai užmarštin grimzta geležinkelio istorija, prasidėjusi daugiau negu prieš šimtą metų ir suvaidinusi lemiamą vaidmenį Dzūkijos sostinės plėtroje, daugelio jos gyventojų likimuose. Praėjusių metų vasarą, rašte AB „Lietuvos geležinkeliai” generaliniam direktoriui, prašydamas dovanoti miestui seną garvežį, kaip buvusios geležinkelio linijos istorinį akcentą, Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla teigė, kad senoji strateginė geležinkelio linija Varėna – Alytus – Simnas – Suvalkai – Augustavas – Gardinas užima svarbią vietą visoje Lietuvos geležinkelių istorijoje. Ši linija abiem galais jungėsi su europinės reikšmės Peterburgo – Varšuvos geležinkeliu ir užtikrino greitą susisiekimą tarp šių miestų bei prekių ir krovinių tiekimą.
XIX a. pabaigoje, 1895-1899 m. ši geležinkelio linija sujungė Alytų su Vilniumi ir kitais miestais. Alytus pradėjo kilti kaip carinės Rusijos provincijos gynybinis miestas, jame įrengtos fortų sistemos, per Nemuną ties Alytumi nutiestas aukščiausias – 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs geležinkelio tiltas. Traukiniai pradėjo kursuoti vadinamuoju didžiuoju puslankiu nuo Gardino iki Varėnos, gabendami ne tik statybines medžiagas, bet ir įvairias prekes, kitus krovinius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. rugpjūčio mėnesį besitraukianti rusų kariuomenė Alytaus geležinkelio tiltą susprogdino. Vokiečiai toje vietoje skubiai pastatė 35 metrų aukščio medinį tiltą, kuris išstovėjo iki 1927 m. Deja, Geležinkelių valdyba šį tiltą, kaip pavojingą traukinių eismui medinį statinį, nugriovė. Taip pat nuėmė bėgius geležinkelio ruože tarp Alytaus ir Antrosios Varėnos.
1944 m. iš Alytaus besitraukdama hitlerinės Vokietijos kariuomenė susprogdino miesto geležinkelio stotį ir išardė geležinkelio bėgius iki Šeštokų. Tik po 15 metų (1959 m.) Alytuje vėl nuaidėjo skardus traukinio švilpukas. Tuomet pripažinta, kad Alytus yra svarbiausias Pietų Lietuvos miestas, todėl nutarta jį geležinkelio linijomis sujungti su Šeštokų – Kazlų Rūdos geležinkelio ruožu. Alytui sparčiai plečiantis ir augant kaip pramonės centrui, per dieną keleiviniai dyzeliai kursuodavo po 5 – 7 kartus, veždami į miesto įmones darbininkus iš aplinkinių kaimų bei rajonų. Taip pat smarkiai padidėjo pervežamų krovinių kiekis.
1984 m. birželio 20 d. vakariniame miesto pakraštyje buvo atidaryta nauja geležinkelio stotis, o 1997 m. kovo 14 d. iš senosios Alytaus geležinkelio stoties išvyko paskutinis sąstatas. Nutarta, kad geležinkelis dalija miestą į dvi dalis, traukinių keliamas triukšmas trukdo augančio miesto gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, todėl geležinkelio bėgiai išardyti, vietoj jų nutiestas Sveikatingumo takas.
Tarsi akimirka prabėgo beveik 25 metai nuo tos dienos, kai Alytuje graudžiai nuaidėjo paskutinio traukinio atsisveikinimo švilpukas. Vis dėlto, daugelis alytiškių nostalgiškai prisimena tuos laikus, kai buvo rengiama geležinkelio sankasa, kai į darbą ar namo, pas kitame rajone gyvenančius gimines buvo galima nuvažiuoti traukiniu. Nemažos dalies alytiškių gyvenime geležinkelis buvo tapęs neatsiejama kasdienybės realija.
Štai toks trumpas ekskursas po įvairialypę miesto geležinkelio praeitį. Miesto kultūros paveldo istorijai brangūs šie prisiminimai. Todėl, įprasmindami Lietuvos vardo paminėjimo 1000-metį, galėtume prisiminti ir Alytaus miesto kultūros paveldą – XIX a. pabaigos istorinę vertybę – senąjį geležinkelį. Manome, kad tam nereikėtų didelių lėšų ir kapitalinių darbų. Tiesiog užtektų vieno ryškaus akcento, kokio nors atributo. Pavyzdžiui, buvusioje geležinkelio atkarpoje kaip paveldosaugos akcentą galėtume pastatyti restauruotą seną garvežį. O kaip jūs manote? Ar pritartumėte tokiam sumanymui?
Laukiame alytiškių pasiūlymų, pageidavimų, prisiminimų. Rašykite el. paštu: [email protected] arba skambinkite tel. (8 315) 55 189.
Gražina Tankevičienė, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus Vyriausioji nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė
Susijęstraipsniai
