Policijos pareigūnai kreipiasi į visus pastarosiomis dienomis mūsų šalyje vykstančių mitingų organizatorius ir dalyvius, ragindami nuomonės raiškos teise besinaudojančius piliečius savo teises ginti teisėtomis priemonėmis ir savuoju elgesiu nepaminti atstovaujamų demokratijos vertybių.
Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai dalyvauti taikiuose susibūrimuose, reikšti nuomonę pilietiniais klausimais, tuo pačiu – pareigą gerbti kitų asmenų teises, laisves ir orumą.
Nesankcionuotų mitingų rengėjai dažnai nesiruošia paisyti gerai žinomų socialumo ir moralės taisyklių, tvirtinančių, kad gerieji tikslai gali būti pasiekti tik moraliomis, teisingomis bei teisėtomis priemonėmis. Bet koks kvietimas ignoruoti įstatymus, neleistinais būdais pasinaudoti piliečių nuomonių raiškos teisėmis yra nesuderinamas su demokratinėmis vertybėmis, todėl kompromituoja jas paminančius mitingo iniciatorius. Beatodairiškai reiškiamas nepasitenkinimas savaime skatina ir kitus pažeidimus – agresiją, smurtą, viešąją netvarką.
Primename, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 69-1291) reglamentuoja bendrą tvarką ir taisykles organizuojant susirinkimus bei atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Pagal šį įstatymą susirinkimų organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus.
Pagal nustatytą tvarką organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo. Susirinkimų vietą (procesijų bei eitynių maršrutą), laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu arba jo įgaliotu atstovu.
Šis įstatymas nustato susirinkimų organizavimo sąlygas bei tvarką miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose. Savivaldybės gali nustatyti nuolatines susirinkimų vietas ar patalpas.
Neleidžiama organizuoti susirinkimų, mitingų, piketų ir kitokių grupių ar pavienių asmenų akcijų valstybės valdžios ir valdymo įstaigose, savivaldybių, policijos, bausmių atlikimo, socialinės reabilitacijos, taip pat krašto apsaugos, saugumo tarnybos, prokuratūros, teismų patalpose, kariniuose daliniuose ir objektuose, valstybiniuose bankuose, atominės energetikos ir kitose specialaus darbo saugos režimo arba ginkluotos sargybos saugomose įmonėse.
Susirinkimai prie Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės bei teismų pastatų gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, o prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, prokuratūros, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų įstaigų, karinių dalinių bei kitų specialaus darbo saugos režimo ar ginkluotos sargybos saugomų objektų – ne arčiau kaip 25 metrai nuo pagrindinio įėjimo į šiuos pastatus bei objektus, ir visais atvejais garantuojamas laisvas priėjimas ir privažiavimas prie jų.
Vieši susirinkimai gali būti vedami nuo 8 iki 23 valandos ir tik susirinkimo organizatorių suderintu su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu ar jo įgaliotu atstovu laiku. Susiderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik apšviestose vietose ir netrikdant kitų gyventojų poilsio.
Draudžiami susirinkimai, kurių dalyviai yra ginkluoti arba turi lengvai užsidegančių, stipriai veikiančių arba radioaktyvių medžiagų, alkoholinių gėrimų; apsirengę karine uniforma arba apsiginklavę pasyviąja ginkluote (šalmais, neperšaunamomis liemenėmis ir kt.), slepia savo veidus kaukėmis ar yra kitaip užsimaskavę, kad negalėtų būti atpažinti, – tai liudija apie jų pasiruošimą padaryti teisės pažeidimus. Taip pat pagal įstatymą netoleruojami dalyviai, kurie vairuoja transporto priemones taip, kad tai kelia grėsmę eismo tvarkai ir saugumui, sudaro pavojų susirinkime dalyvaujančių bei kitų asmenų saugumui, sveikatai, pažeidžia viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, yra nuogi bei kitaip savo išvaizda ar turimais ir demonstruojamais daiktais ciniškai pažeidžia dorovę, susirinkimų metu sakomomis kalbomis, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais akivaizdžiai kursto pažeisti arba pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus.
Policijos pareigūnas, stebintis, ar laikomasi įstatymų susirinkime, turi prisistatyti jo organizatoriams ir būti tame susirinkime.
Primename, kad už Susirinkimo įstatymo pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato sankciją – baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
Visiems suprantami ekonomikos sunkmečio labiausiai paliestų gyventojų išgyvenami netikrumo, nusivylimo, nepasitenkinimo jausmai. Tačiau brandiems ir atsakingiems žmonėms akivaizdu, kad nepritekliai negali būti pašalinti skatinant nesantaiką ir nusižengiant visuomeninėms normoms.
Kviečiame nepasiduoti provokaciniams raginimams ir dėkojame už supratimą.