Alkoholinių gėrimų prekybos sąstingis, darbo savaitės trumpinimas, pasiruošimas darbuotojų atleidimui bei valdymo struktūros peržiūrėjimas – rūpesčiai, šiuo metu prislėgę didžiausią Lietuvos alkoholio gamybos įmonę „Alita”.
Prekyba beveik nevyksta
Bendrovė optimizuoja veiklą ir tikisi atlaikyti dvigubą naštą – pasaulinę ekonomikos krizę ir savos valdžios užridentą padidintų akcizo mokesčių akmenį.
„Šių metų sausio pradavimų negalima palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, nes prekyba iš esmės nevyksta. Parduodami tokie maži kiekiai produkcijos, kad net neverta kalbėti. Smuko visų gaminių pardavimai, bet mokesčiai labiausiai pakenkė stipriesiems gėrimams”, – tvirtino „Alitos” bendrovės generalinis direktorius Vytautas Junevičius.
Anot vadovo, krizė alkoholio pramonėje prasidėjo praėjusių metų pradžioje, kai akcizo mokestis buvo padidintas 20 proc. Antrąjį 2008-ųjų ketvirtį tapo pastebimi ir bendrosios ekonominės krizės požymiai. V. Junevičiaus nuomone, šiais metais padidinti akcizą dar 15 proc. buvo nelogiškas sprendimas. Tokią mokesčių naštą atlaikyti sunku. Konkuruoti, pavyzdžiui, su aludariais, kuriems tekusi lengvesnė mokesčių našta, neįmanoma.
„Šiuo metu alus – vienintelis alkoholinis produktas, kuriam mokesčiai neperžengė logikos ribų ir dar nepaguldė ant menčių. Vienas alhoholio procentas aluje apmokestinamas penkis kartus mažiau negu degtinėje”, – tvirtino V. Junevičius.
Verslininkas neabejoja, kad įtakos prekybos alkoholiu sumažėjimui turėjo ir prekybos laiko apribojimas. „Alita” dar nepaskelbė praėjusių metų veiklos rezultatų, tačiau pateikti išankstiniai 9 mėnesių duomenys nėra džiuginantys. Bendrovė per minėtą laikotarpį, preliminariais duomenimis, patyrė 5,9 mln. litų bendrosios veiklos nuostolį. Teigiama, kad tokie rezultatai gauti dėl 2007 metais įsigytos bendrovės „Alita Distribution” plėtros ir finansinės investicinės veiklos, kurią lėmė ir investicijos į Belgrado alaus daryklą „Beogradska Industrija Piva”.
Atsižvelgdama į visa tai, bendrovė pakeitė metų veiklos prognozę. Buvo planuojama, kad 2008 metų bendrosios pardavimų pajamos sumažės nuo 220,2 mln. litų iki 195 mln.
Darbuotojus gins profsąjunga
Vienas pirmųjų žingsnių, kurį žengė „Alitos” vadovai, kovodami su užklupusiais sunkumais, buvo darbo savaitės sutrumpinimas iki keturių dienų. Planuojama tokiu grafiku dirbti pirmąjį ketvirtį. „Nedirbame, nes produkcijos neperka, o sandėliuose kaupti nėra prasmės”, – aiškino V. Junevičius.
Kitas žingsnis – 20-25 proc. darbuotojų atleidimas. Šiuo metu bendrovėje dirba 320 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių – kiek daugiau nei 2000 litų.
Atleidimo lapeliai dar nėra įteikti nė vienam darbuotojui. Dabar šie klausimai derinami su profsąjunga. Analizuojama, kuriuose baruose sumažinus darbuotojų skaičių, būtų galima daugiausiai sutaupyti.
Neabejojama, kad bus atleidžiama visų sričių darbuotojų, ypač dirbančių gamyboje. Mažiausiai atleidimo lapelių bus įteikta administracijai.
Anot „Alitos” darbuotojų profsąjungos pirmininkės Mildos Baranauskienės, pirmiausia bus išsiaiškinta, ar atleidimai yra ekonomiškai pagrįsti. Juk „Alitoje”, kaip ir bankrutavusioje „Alytaus tekstilėje”, dirba specifinių specialybių darbuotojai. Jiems susirasti darbą bus labai sudėtinga arba visai neįmanoma.
„Kol kas nesu įsitikinusi, kad akcizų padidėjimas galėjo sukelti tokį didelį darbuotojų atleidimą. Mano žiniomis, „Alita” praėjusius metus baigė be nuostolių”, – teigė M. Baranauskienė.
Bendrovės profsąjungos lyderės nuomone, kartais pasitaiko, kad prisidengus ekonomine krize, išsprendžiamos ir kitos problemos.
Kokybės aukoti nežada
„Vienintelis kelias įveikti ekonominius sunkumus – ieškoti rezervų ir optimizuoti gamybos apimtis. Teko peržiūrėti visus ateities planus. Dabar lauksime bent jau pirmojo ketvirčio pirmos pusės, kad galėtume daryti išvadas. Šiandien kalbėti apie investicijas, naujų produktų kūrimą būtų per drąsu”, -nelinksmai kalbėjo bendrovės vadovas V. Junevičius.
„Alita” ir ateityje žada gaminti mūsų šalyje ir užsienyje pripažintus stipriuosius gėrimus bei putojantį vyną.
„Kokybiška produkcija mums leido išlikti didžiosios blokados metu, neaukojome jos tada bandydami sumažinti savikainą, neaukosime ir dabar”, – tvirtino V. Junevičius.
Privatizavimo istorija – politinis reikalas
Šio mėnesio viduryje buvo išplatintas pranešimas, kad Tėvynės sąjungos atstovo Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė žada dar kartą sugrįžti prie prieštaringai vertinamo „Alitos” bendrovės privatizavimo.
Vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį tikimasi atsakyti naujo tyrimo metu, ar valstybei gali būti padengta beveik 36 mln. litų žala, padaryta bendrovę pardavus dabartinių jos vadovų komandai.
Prieš keletą metų „Alitą” pardavus įmonės vadovų komandai už 57,55 mln. litų, nors italų verslininkas Luigiterzo Bosca už alytiškių bendrovę siūlė gerokai daugiau – 90,7 mln. litų, kilo įtarimų dėl galimai neskaidraus privatizavimo proceso. 2006 metais speciali Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant įmonę, valstybei buvo padaryta žymi 35,905 mln. litų žala. Prabėgus metams, Lietuvos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad 2003 metų Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos” privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai. Tačiau viskas liko kaip buvę, nes tuometinės Vyriausybės, kuriai vadovavo Gediminas Kirkilas, sudaryta darbo grupė nustatė, kad bendrovės privatizavimo sandorio sustabdyti neįmanoma, kadangi jis buvo įgyvendintas iki Konstitucinio teismo sprendimo.
Praėjusį rudenį, pasikeitus Vyriausybei, vėl ištraukta „Alitos” privatizavimo „korta”. Anot bendrovės generalinio direktoriaus V. Junevičiaus, šis klausimas politinis, mažai susijęs su pačia bendrove ir jos vadovais, kaip privatizavimo dalyviais. „Tai Vyriausybių tarpusavio sąskaitų suvedinėjimas. Aš netikiu, net neįsivaizduoju, kad tai galėtų kaip nors tiesiogiai paliesti bendrovę. Manau, kad grįžimas dar kartą prie privatizavimo klausimo yra buvusios Vyriausybės veiklos, o ne mūsų vertinimas”, – teigė V. Junevičius.
