Iš rugių arba kvietrugių varoma tradicinė lietuviška naminė degtinė turėtų būti oficialiai vadinama „arielka”. Toks yra naujojo žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus atnaujintos darbo grupės noras. Šiuo metu rengiamuose įstatymų projektuose ketinama įrašyti, kad „arielką” oficialiai galėtų gaminti ir fiziniai asmenys, tačiau jie neturėtų teisės prekiauti šiuo stipriuoju gėrimu.
Darbo grupės narė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė DELFI sakė, kad visi reikiami įstatymų pakeitimai Seimo komitetus turėtų pasiekti dar vasarį, o tada jau Seimas spręstų, kaip ir kada įteisinti „naminukės” gamybą.
Rengiamuose teisės aktuose jau turėtų būti įrašytas ir „arielkos” pavadinimas. „Reikia sutvarkyti pavadinimą ir priėmėme istorinį pavadinimą arielka”, – teigė R. Sirusienė-Lamauskienė.
Darbo grupė siekia, kad šis stiprus alkoholinis gėrimas nebūtų apmokestinamas akcizu.
„Mes nenorėtume mokėti akcizo, nes „naminukės” neketiname pardavinėti, nes ji būtų kaip dalis kulinarinio paveldo, bet su tuo niekaip nesutinka kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos miniterija”, – sakė pašnekovė.
Siūloma, kad fizinių asmenų varyta namine „arielka” būtų galima vaišinti tik kaimo turizmo sodybų svečius.
Šiuo metu naminę degtinę oficialiai gali gaminti tik įmonės.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo tinklalapyje rašo, kad žodis „arielka” yra nevartotina svetimybė.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne rašoma, kad žodis „arielka” verčiamas kaip degtinė. Žodis „arielka” yra kilęs iš baltarusių kalbos žodžio „garelka”, panašiai degtinė vadinama ir kitose slavų šalyse.
DELFI primena, kad 2007 m. Seime priimtas Tautinio paveldo produktų įstatymas atvėrė kelią „naminukės legalizavimui. Įstatyme numatyta sukurti Tautinio paveldo produktų instituciją, kuri kartu su Vyriausybe rūpintųsi tautiniu paveldu ir saugotinų gėrybių, maisto produktų ir amatų sąrašo turiniu.
Šiame sąraše turėtų atsidurti ir tradiciniu būdu gaminta naminė degtinė.