Alytiškis aktorius bei režisierius Robertas Šarknickas Kalėdų Seniu tampa jau dvylikti metai. Devynis kartus jis, eidamas šias „pareigas”, įžiebė šventinę eglę Alytaus Rotušės aikštėje. Anot R. Šarknicko, Kalėdų Seniais gali būti tik tie, kurie myli vaikus ir patys yra šiek tiek naivūs bei tiki stebuklais.
Veltiniai suteikia dvasingumo
„Aš šiuo personažu tapau būdamas 19 metų. Pamenu, mokykloje Kalėdų Seniu visada būdavo moteris, tačiau vienąkart ji atsisakė šio vaidnems. Taigi nebebuvo kam, o kadangi manyje įžvelgė esant pasiutiškumo ir improvizacinių gebėjimų, paprašė juo pabūti. Šis vaidmuo man tiesiog prilipo”, – „Mano Dzūkijai” pasakojo pašnekovas.
Jis pats pasisiuvo netgi ypatingą Kalėdų Senelio kostiumą. ,,Šis kostiumas išskirtinis, nes prie jo yra veltiniai, kurie suteikia tikrumo bei dvasingumo. Juokaudamas dažnai sakau, kad dėviu pasiskolintus iš Laplandijos Senelio rūbus. Juk reikia tikrajam Kalėdų Seneliui padėti”, – didžiavosi R. Šarknickas.
Pasak jo, Kalėdų Senelis – suaugusių išmonė, puikiai pritaikyta vaikams, kad šie galėtų jaustis laimingi. ,,Tai tarsi geroji dvasia”, – sakė jis.
Menininkas prisimena, kad iš pradžių šis darbas buvo tik malonumas, už jį negaudavo jokio atlygio. ,,Juk buvau dar jaunas ir ,,žalias”, – šypsojosi. Vėliau, įgijus patirties, viskas pasikeitė. ,,Mane, kaip Kalėdų Senelį, pradėjo kviestis darželiai, įmonės, netgi Alytaus ir kitų miestų savivaldybės. Tapau populiarus”, – neslėpė R. Šarknickas.
Lupikautojai apsimetėliai
Anot režisieriaus, šiam darbui tenka paaukoti nemažai laiko, sveikatos ir pinigų.
,,Pastaruosius 4 metus esu labai užsiėmęs, netrūksta kūrybinės veiklos, tad kartais tenka ir atsisakyti Kalėdų Senio vaidmens, kad ir kiek siūlytų pinigų”, – aiškino pašnekovas. Anot jo, būti Kalėdų Seniu nėra lengva, ypač jei žvelgi į šį darbą atsakingai.
,,Pastaruoju metu regime daug apsišaukėlių „senelių”, kurie nesugeba improvizuoti. Jie tik lupa pinigus”, – pastebi R. Šarknickas. Anot jo, reikia džiaugtis, kad dar ne visi tokie nevykėliai: ,,Supratingi žmonės atsirenka įdomius, kūrybingus Kalėdų Senelius.”
Kalėdų Senio darbas kupinas nuotykių ir netikėtumų. ,,Pamenu įdomiausią ir šlapiausią nutikimą. Viena mergaitė troško pasėdėti ant Kalėdų Senelio kelių. Aš išpildžiau jos norą. Iš begalinės laimės mergaitė net apšlapino mano kelnes. Išliko „šiltas” prisiminimas”, – juokėsi R. Šarknickas.
Šiais metais aktorius atlieka Kalėdų Senelio vaidmenį šventiniuose karnavaluose.
,,Tai pirmi metai, kai neįžiebiau Alytaus miesto eglės. Tačiau likau šokiruotas šių, 2008-ųjų metų, Alytaus miesto eglės įžiebimo šventėje pasirodžiusiu Kalėdų Seneliu. Pasistaipė kaip reperis, kalba – vaikigalio, neišmokusio pamokos. Nesuprantu, kaip galima leisti tokiam „seneliui” sveikinti vaikus – juk taip formuojamas vaiko supratimas apie netikrą senelį,” – piktinosi R. Šarknickas.
Vaikus aplankė du „Seniai”
Punios kultūros namų direktorius, muzikantas Gintautas Šmitas Kalėdų Senelio vaidmenį atlieka apie 20 metų.
„Sykį per naujametinę vakaronę man pasiūlė pabūti Kalėdų Seneliu ir išdalinti dovanas. Pirmasis debiutas taip pavyko, kad tai tapo tradicija”, – pasakojo jis.
G. Šmitui šis darbas – malonumas: „Įdomu betarpiškai bendrauti su vaikais. O kaip nuostabu matyti jų pastangas deklamuojant eilėraštukus.”
Praėjusiais metais G. Šmitas į karnavalą ėjo ne vienas. Kartu su juo Kalėdų Seniu buvo persirengęs ir jo draugas, kurį artistas pristatė kaip svečią, atvykusį iš Laplandijos.
„Įsivaizduokite, kokį įspūdį vaikams paliko juos vienu metu aplankę net du Kalėdų Seneliai. Apie pusmetį po to vaikučiai džiaugsmingai apie tai kalbėjo. Kartais, eidamas į karnavalą, pasiimu akordeoną. Pagroju, padainuoju vaikams”, – pasakojo G. Šmitas.
Prieš keliaudamas lankyti Punios miestelio vaikų, kraštietis Kalėdų Senis prie parduotuvės pakabina skelbimą, pranešantį, kuriuo metu jis vaikštinės po miestelį.
„Kiekvienoje šeimoje būnu iš anksto laukiamas, – džiaugėsi vyriškis. – Atėjęs į svečius, pirmiausia pasibeldžiu į langus, tik po to įeinu.”
Būna, kad vaikai išsigąsta, net pabėga ar pasislepia. ,,Svarbu išmanyti vaikų psichologiją, turėti gerai susiformavusius bendravimo su vaikais įgūdžius. Reikia mokėti prie vaiko prieiti, neišgąsdinti, maloniai nustebinti, sudominti”, – aiškino pašnekovas.
Susijęstraipsniai
