„Roges ruošk vasarą“ – byloja liaudies išmintis. Tad kol mūsų Lietuvėlės neužvertė sniego kalnai, nusprendžiau apžiūrėti Alytaus slidinėjimo trasą.
Kaip teigiama oficialiuose pranešimuose, prie 135 ir 190 metrų ilgio trasų veiks keltuvai, nuomos punktas, vėliau turėtų atsirasti ir motelis, ir kavinė su pagalbinėmis patalpomis, persirengimo kambariais, dušais. Alytaus valdžia viliasi, kad už daugiau kaip 2 milijonus litų įrengtos slidinėjimo trasos bus vienos geriausių, moderniausių Lietuvoje ir į jas pavyks pritraukti klientų iš šalia Alytaus esančių kurortų – Dzūkijos sostinė įsikūrusi tarp Birštono ir Druskininkų.
Gruodžio mėnuo, o Alytuje, kaip nekeista, – sniego nė kvapo. Pravažiavus skardinių garažų „kompleksą“, kelią užtveria geltona juosta. Prie apsaugos būdelės sutiktas apsaugininkas maloniai pasiteirauja kokiu tikslu čia atvykau. Atsakau, kad noriu slidinėjimo trasą apžiūrėti.. „Maloniai prašom, tik purve nenuskęskit“, – perspėja.
Kol kas motelio, nuomos punkto, kavinukės ar persirengimo kambarių nematyti, tik iš tolo matosi keltuvas, kuris turėtų kelti žiemos sporto mėgėjus į kalną. Tvora taip pat dar neaptverta, tad jei netikėtai iškristų sniegas, vargu ar ši trasa galėtų priimti slidininkus. Kad ir ką bekalbėtų valdžios atstovai, Alytaus slidinėjimo trasa man visai neprimena vienos moderniausių šalyje. Prie garažo sutiktas alytiškis, prisistatęs Jonu, atsainiai numoja ranka slidinėjimo trasos link ir greitakalbe beria: „Ar gi čia trasa? Per pusę minutės nuo kalno nusileisi, o paskui valandą lauksi, kad į viršų užkeltų? Nežinau kieno čia „išmislas“, bet ši trasa pasmerkta“ – liūdną ateitį piešia Jonas. Jis taip pat girdėjęs, kad Druskininkuose statoma dengta 380 metrų ilgio, 50 metrų pločio ir 42 metrų aukščio trasa, kuri veiks ištisus metus ir kainuosianti daugiau nei 60 milijonų litų. „Druskininkuose jau dabar yra ir viešbučiai, ir kavinės, o pas mus tik vaikiškas kalniukas su „lebiodke. Pamatys turistai šituos garažus, dings iš čia neatsisukdami“ – žodžių nerenka Jonas.
Išties, sunku ką čia daugiau ir bepridurti, tačiau šiandien realybė yra tokia. Ar čia kada nors ši trasa sulauks slidinėtojų, ar ji pataps, anot mūsų valdžios, dar vienu traukos objektu – parodys laikas. Dabar belieka mūsų valdžios vyrams ir moterims sekmadieniais nepamiršti sukalbėti poterių, kad šios gražios svajonės virstų realybe. Neprošal būtų ir mišias užpirkti, kad Dievulis sniego nepagailėtų… Tad mielieji žiemos pramogų mylėtojai, jei turite nusipirkę kelialapius į Alpes, Slovakijos kalnus, dar jų neplėšykite…
Gero Jums slidinėjimo…
