Praėjo Devintosios Suaugusiųjų švietimo savaitės, skirtos kitokiai ir savajai kultūrai, renginiai. Į Vlado Mirono vidurinę mokyklą penktadienio popietę rinkosi bendruomenės nariai – rusai, totoriai, lietuviai ir kitų tautybių žmonės.
Šių metų antraštėje „Kultūra + Kalba = Kultūrų dialogas“ užfiksuotas programos tikslas – susitikti su Daugų bendruomenėje gyvenančiais tautinių mažumų atstovais, susipažinti su jų tradicijomis, papročiais, muzika, kulinariniu paveldu. O dar svarbiau – atrasti skirtingas kultūras vienijančius dalykus, parodyti dėmesį šalia esančiam žmogui.
Senovinis dzūkų šokis, kurį pradėjo mokyklos vaikų ir jaunimo šokių kolektyvai sukvietė visus susirinkusius į bendrą ratą.
Daugų seniūno pavaduotojas Algis Marčiukonis skaitė pranešimą apie Dauguose ir jo apylinkėse gyvenančias tautines mažumas, jų skaitlingumą.
Poetės, „Tėkmės“ klubo narės Aldonos Kazlauskienės deklamuojamuose poezijos posmuose daug vietos skirta tolerancijai, žmogaus dvasinėms vertybėms.
Rusų tautybės poetė Olga Riabinina – Šermukšnienė kalbėjo, kaip svarbu gyvenime darna – darna su savimi, su namais, su šeima, su pasauliu ir galiausiai su Visata. Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas, reikia išmokti džiaugtis jo akimirkomis, gyventi meile ir meilėje, – tokia skambėjusių jos sukurtų posmų potekstė.
„Nuo paties žmogaus viskas priklauso“ – sakė Olia Kazlauskienė (kazakė) ir Marina Juonienė (rusė). Gera gyventi, kai jauti dėmesį bendradarbių, kai šeimoje viskas gerai. Tačiau visada smagu mintimis sugrįžti į praeitį, priglusti prie savo šaknų ir pasisemti stiprybės. Jos papasakojo apie savosios tautos tradicijas, papročius, vaišino tradiciniais valgiais -ypatingais koldūnais
Lietuvos totorių bendruomenės sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas pasidalino mintimis apie totorių bendruomenę Lietuvoje, supažindino su tautos istorija, knygomis, savuoju raštu. Paskatino prisidėti prie paminklo, skirto Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Vytautui, statybos, pakvietė apsilankyti internetiniam puslapyje, skirtame Lietuvos totorių bendruomenei, padovanojo mokyklai vertingų leidinių.
Dauguose nuo seno gyvena šios etninės grupės žmonės, kurie pasižymi darbštumu, puoselėja savas tradicijas, papročius. Įdomu buvo susipažinti su kulinariniu paveldu, paragauti skanių tradicinių valgių – šimtalapio (atvežė Jokubas Jakubauskas), Rozalijos Ridzvanavičienės ir Irenos Asanavičienės pyragų, sužinoti jų gaminimo receptus.
Mintimis apie praleistus gyvenimo metus Londone pasidalijo lietuvių kalbos mokytoja Irena Maževičienė. Buvęs mokyklos pradinių klasių mokytojas Vladas Verenius dalijosi prisiminimais iš karinės tarnybos sovietų armijoje, kalbėjo apie savo kaimynus – totorius, žavėdamasis jų darbštumu, ypač puikiais kulinariniais gebėjimais.
Renginio vedėja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Danguolė Ovčinikovienė kalbėjo: „Mes, lietuviai, galime būti tik sąlygiškai ramūs. Trečioji emigrantų karta (kaip ir ankstesnės) jau šiandien sprendžia aktualius tapatybės klausimus: mokyti ar nemokyti vaikus lietuviškai, supažindinti ar ne su savąja kultūra, papročiais, tradicijomis, išpažinti ar ne savąjį tikėjimą ir kt. Mūsų ne tiek daug – vos trys milijonai, o mes vis dar pasiklydę savuosiuose „tapatybės labirintuose“, vis dar neapsisprendę dėl kertinių, pamatinių dalykų, vis dar žvalgomės vieni į kitus ir taip nedrąsiai tariame Lietuva, Trispalvė, Kalba, Laisvė…Drąsiau „.
Mokykloje dar ilgai įvairiomis kalbomis skambėjo dainos, mokėmės ratelių, žaidimų, dalijomės prisiminimais, patyrėme gerų emocijų.
Renginio pabaigoje mokyklos direktorius Almantas Jakimavičius padėkojo susirinkusiems, įteikė atminimo dovanėles, suvenyrus. Smagu visiems pabūti kartu, pasidžiaugti , kad esame turtingi gerumu, tolerancija, išmintimi. Man nepatinka sąvoka „Tautinės mažumos“, – pasakė jis. Mes visi esame šios žemės šeimininkai, viena bendruomenė, netgi, jeigu norite, viena šeima. Mus jungia istorija, teritorija, darbas, tikėjimas, viltis… Rūpestingai globokime vieni kitus.
