Susijęstraipsniai
Lapkričio 20- 21 d. Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla kartu su Vilniaus, Panevėžio, Kauno, Radviliškio savivaldybių vadovais bei Kauno regioninės energetikos agentūros atstovais lankėsi Helsinkyje (Suomija) ir dalyvavo ten įvykusiame tarptautiniame miestų merų forume energetikos klausimais.
Į renginį buvo pakviesta apie 110 atstovų iš 22 šalių: Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Rumunijos, Serbijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos bei Turkijos ir Kolumbijos.
Forumo dalyviams surengta ekskursija į Helsinkio miesto šilumos – vėsinimo tinklų jėgainę, taip pat – seminaras, kuriame perskaityti 4 pranešimai, vyko pasisakymai, „apskritojo stalo” diskusijos, pateiktos tolimesnių veiksmų gairės.
Europa – už švarią, atsinaujinančią energetiką
Seminaro metu Europos Sąjungos energetikos komiteto narė Stina Soewarta atkreipė dėmesį, kad ES prioritetas – 20/20/20, t.y., 20 proc. sumažinti anglies dvideginio emisijas, 20 proc. padidinti energijos efektyvumą ir integruoti 20 proc. daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Problema globali – sprendimai turi būti vietiniai. Miestai – pagrindiniais šio proceso varikliais.
2006 m. buvo pasiūlytas Merų paktas, 2008 m. jis pradėtas įgyvendinti, pasirašymo ceremonija numatyta 2009 m. vasario 10 d. Briuselyje. 82 miestai jį jau pasirašė, 117 miestų išreiškė susidomėjimą.
ES yra atsakinga už investicijas, skirtas tikslams pasiekti, naudojant esamus išteklius bei naujus instrumentus. Komisija negali teikti miestams pastovių subsidijų; keisti fondų skirstymą nacionaliniame lygmenyje, keisti struktūrinių fondų skirstymą. Tačiau komisija, suteikdama techninę pagalbą, gerins miestų prieigą prie fondų, rems inovatyvias idėjas per programą „Pažangi energetika Europai”, gerins projektinę pagalbą ir pripažinimą ES lygmenyje, įsteigdama Pakto sekretoriatą, skatins gerosios praktikos sklaidą, naudodama rezultatų palyginimo metodiką.
Numatomos iniciatyvos:
-
- Komisijos ir Europos investicinio banko techninė pagalba;
- Darnios energetikos fondo įsteigimas;
- Komisija pateiks būsimų investicijų būdus.
Finansuos ir savivaldybių projektus
Marjut Santoni, Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato atstovas, tvirtino, kad Komisija suteiks finansavimą Europos rekonstrukcijos ir plėtros arba Europos Tarybos plėtros bankui, arba Europos investiciniam bankui. Šie bankai per kreditines linijas finansuos vietinius bankus, o pastarieji – savivaldybes (per parengtus projektus).
Savivaldybėms skirta 117 milijonų eurų, 60 kreditinių linijų (vandens, tiekimo, nuotekų, kelių, viešojo transporto, atliekų, šilumos ūkio projektams).
Energijos efektyvumo finansavimo lėšas gali gauti savivaldybės, energetinio serviso (paslaugų) kompanijos, mažos bei vidutinės įmonės.
Projektai turi būti parengti taip, kad pastatų sektoriuje padėtų sutaupyti 20 proc., o pramonėje – 30 proc. energijos / emisijų.
Mario Aymerichas, Europos investicinio banko (EIB) atstovas, teigė, jog yra paskaičiuota, kad projekto „20/20/20” tikslams pasiekti iki 2020 metų bus investuota 600 – 700 milijardų eurų.
EIB finansuoja energijos efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių integracijos projektus (viešieji pastatai, socialinis būstas, savivaldybės infrastruktūra (pvz., apšvietimas), kogeneracinė šilumos/elektros gamyba) bei miesto transporto gerinimo veiklą.
Remiami projektai miesto transportui sukurti: „švarieji” autobusai; viešojo transporto sistemų integracija; miesto logistika bei „švaraus vairavimo” mokymai. Projektai remiami išperkamosios nuomos (lizingo) paskolomis.
Remiamos programos: „ Jaspers” – lėšų įgijimas iš struktūrinių ir sanglaudos fondų; „Jasika” – savivaldybių fondų (atsinaujinančių) steigimas.
Helsinkio jėgainė – konkretus taupymo pavyzdys
Energetikos įmonė „Helsingin Energija” tiekia šilumą ir elektrą Helsinkio gyventojams bei vėsina jų pastatus. 93 proc. Helsinkio pastatų yra prijungti prie šilumos tinklų. Šilumos tinklų įmonė buvo kogeneracinio šilumos ir elektros gamybos būdo iniciatorė. Jau daugiau nei 50 metų energija gaminama tokiu ekonomišku, efektyviu ir palankiu gamtai būdu. Taip sutaupoma apie 35 proc. energijai gaminti naudojamo kuro (gamtinių dujų ir anglies). Kogeneraciniu būdu pagamintos elektros energijos kiekis Helsinkyje sudaro 85 proc., o šilumos – virš 90 proc.
Aktyvus darbas su gyventojais leido sumažinti specifinį šilumos sunaudojimą nuo 67 kWh/kub. m per metus (1972m.) iki 42 kWh/kub. m per metus (2006 m.).
Centralizuotas vėsinimas – tai vėsinimo energijos centralizuota gamyba ir paskirstymas. Tam yra nutiesti atskiri tinklai. Centralizuotas vėsinimas daugiausia naudojamas biuruose ir komerciniuose pastatuose. Žiemos metu naudojamas jūros vanduo, todėl 30 proc. energijos priskiriama atsinaujinančiai. Vasaros metu naudojami absorbciniai aušintuvai, imantys elektros gamybos metu pagamintą kondensacijos šilumą. Tai padidina kogeneracinės įmonės veiklos efektyvumą.
Nuo 2006 m. pradėta naudoti nuotekų šiluma. Uoloje įrengta jėgainė yra didžiausia tokio tipo pasaulyje. Įrengti 5 elektriniai šilumos siurbliai užtikrina 90 MW šilumos galingumą ir 60 MW vėsinimą. Išvalytas nuotekų vanduo patenka į šilumokaitį, kur atiduoda šilumą tinklų vandeniui, prieš tai atšaldytam šilumos siurblyje. Šilumą siurblys perduoda vandeniui, kuris jau tiekiamas vartotojui.
Apibendrinimas
Pedras Ballesterosas Torresas, EK Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas, pažymėjo, jog svarbu įtikinti visuomenę, parodyti miestų gyventojams, jog savivaldybių vadovai remia gamtą tausojančių, atsinaujinančių energijos išteklių projektus bei pasiryžę juos įgyvendinti. Buvo pateikta Merų pakto realizacijos schema, apimanti dalyvaujantį miestą, sekretoriatą, rėmėjus, finansavimą, techninę – mokslinę pagalbą ir kt.