Įsibėgėjusi finansinė krizė bei naujosios valdžios užmojai peržiūrėti lengvatas į neviltį varo socialiai jautrias žmonių grupes, ypač jaunas šeimas. Valstybės finansų spragos bus lopomos, be kita ko, ir vadinamųjų „vaiko pinigų” sąskaita.
Kam nereikia pinigų?
Keturių centro-dešinės naujosios koalicijos partijų lyderiai pirmadienį pasirašė krizės įveikimo planą, kuriuo siekiama sutaupyti iki 5,3 mlrd. litų.
Šiame plane, teigiamai įvertintame daugelio ekonomikos ekspertų, gausu mokestinių permainų; be to, esama nuostatų, kurios nuvylė nepilnamečius vaikus auginančias šeimas. Itin daug diskusijų sukėlė sprendimas nebemokėti „vaiko pinigų” vyresniems negu trejų metų vaikams, išskyrus atvejus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui bus ne daugiau kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai – 1050 litų.
Nemokamo maitinimo gali tikėtis tik tie ikimokyklinukai ir pradinukai, kurių šeimose pajamos vienam šeimos nariui ne didesnės kaip 525 litų (1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio).
„Mano Dzūkijos” kalbinti jauni tėvai sutiko: 52 litai už vaiką per mėnesį išties nėra dideli pinigai. Tačiau šeimas užgavo pats principas – duoti ir atimti, ir ne iš ko kito, bet iš vaikų. Be to, politikai svarstydami šį savo žingsnį įvardijo, kad vaiko pinigai nebebus mokami „turtingoms” šeimoms. Taigi tarsi darytina ironiška išvada, kad keturių asmenų šeima, kurios mėnesio pajamos yra šiek tiek didesnės negu 4000 litų, jau yra „turtinga”.
Šeima jaučiasi apgauta
„Mano Dzūkijos” žurnalistė užkalbino kelias jaunas Dzūkijoje gyvenančias šeimas. Muzikos mokytoja Violeta su vyru Dainiumi augina 2 mokyklinio amžiaus vaikus. Sutuoktiniai pasakoja per radiją girdėję, kad daugeliui nebebus mokami „vaiko pinigai”.
,,Prieš metus valdžia džiaugėsi, kad visi vaikai turės savo pinigėlius, o dabar nusprendė, kad ir be pinigų vaikai užaugs. Užaugs, niekur nedings. Bet tai jau yra apgaulė. Kiek sutaupys atimdami 52 litus? Tegu savo atlyginimų nekelia, juk ir taip uždirba galybę pinigų, bet kai turi daug, tai norisi dar daugiau”, – apmaudą liejo dviejų vaikų mama. Anot jos, 52 litai – nedideli pinigai, bet turint 2 vaikus – jau visi 100 litų.
Violeta sako, kad jai nemalonu klausytis kalbų apie tokį taupymą. ,,Kam tada kalbėjo apie tvirtus šeimos pagrindus, finansinę pagalbą? Po kelerių metų vėl stebėsis, kodėl gimstamumas mažas. Negalima savos tautos apgaudinėti”, – sakė jauna moteris.
Sutuoktiniams kelia nerimą ir prasidėjęs šildymo sezonas, ir kainų kilimas. ,,Dar gerai, kad yra pigių drabužių parduotuvės, nes nežinau, kaip reikėtų aprengti 2 mokyklinio amžiaus vaikus. Nors dirbame šeimoje abu, pinigų vos vos užtenka”, – pasakojo sutuoktiniai.
Sigita ir Marius, vos kiek vyresni nei 20-ies sutuoktiniai, ką tik susilaukė antrosios dukrelės. Sigita labiausiai bijo, kad gali nutraukti motinystės išmokų mokėjimą, iki vaikui sueis dveji metai.
,,Jei taip nutiktų, gali pritrūkti pinigų mokesčiams už butą”, – baiminosi jauna moteris. Vyresniajai dukrai valstybės skirtus 52 litus sutuoktiniai iki šiol kaupė banko sąskaitoje – taupė vaiko ateičiai. ,,Šie pinigai vaikams tikrai reikalingi, nors už juos daug ko nenupirksi, bet vis šis tas”, – sakė Sigita.
,,Jaučiamės prastai, kiekvieną dieną galvojame, kas bus toliau. Nejau reikės klimpti į skolas?”, – nuogąstavo jauni tėvai. Anot jų, kai kurie valdžios sprendimai jaunų šeimų gyvenimą gali paversti „košmaru”.
Auga vaikas – auga išlaidos
Seimo narė, socialinės apsaugos koordinatorė Irena Degutienė pripažino: yra ir daugiau šaltinių, iš kurių galima taupyti, nepaliečiant socialiai jautrių žmonių grupių.
Politikė sako, jog yra kategoriškai prieš motinystės pašalpų mažinimą ar vaiko priežiūros atostogų sutrumpinimą – tiesa, krizės plane ir yra patvirtinta, kad kūdikio auginimo išmokų skyrimo tvarka keičiama nebus. I. Degutienė pritaria tokiam sprendimui: jos manymu, valstybiniai lopšeliai-darželiai kainuoja brangiau nei mamos buvimas namie su vaiku iki dvejų metų.
Tuo tarpu „vaiko pinigų” perskirstymą politikė pavadino populizmu ir realios situacijos neišmanymu: „Kiek Lietuvoje yra turtingų šeimų, kurių vidutinės pajamos keliskart didesnės už valstybės nustatytas vidutines pajamas? Ant pirštų galima suskaičiuoti tokias šeimas, kurioms gal nereikalingi tie vaiko pinigai. Ne šioje vietoje reikia taupyti”, – pabrėžė parlamentarė. Tačiau jos pozicija apginta nebuvo.
Statistika rodo, kad šiandien sunkiausiai gyvena jauna šeima, auginanti 2 vaikus. Keistai mąstoma, anot I. Degutienės, jog pinigai iki trejų metų vaikui suteikiami, o po to jie kaip ir nereikalingi. Juk tie, kurie augina vaikus, puikiai žino – kuo vaikas vyresnis, tuo išlaidos didesnės.
Apie tai kalba ir „Mano Dzūkijos” pašnekovė Violeta: ,,Jauniems ir taip sunku pradėti gyventi. Norisi gyventi atskirai, kurti savo gyvenimą. Visa tai kainuoja didelius pinigus. Reikia auginti vaikus, juos aprengti, pamaitinti, į mokyklą išleisti. Bet mes iš paskutiniųjų stengiamės, kad vaikams nieko netrūktų, kad jie būtų laimingi.”
Mažiau pramogų
„Savo programoje esate pasisakę už mokesčių lengvatas šeimoms, kurios ikimokyklinio amžiaus atžalai samdo auklę. Ar jos bus svarstomos?” – paklausėme I. Degutienės. Tai, anot jos, ateities klausimas. Mat kai buvo rengiamas šeimos koncepcijos ir paramos įstatymas, dar nebuvo tokios ekonominės situacijos.
„Dabar reikia galvoti, kaip išeisime iš šios krizės nepaliečiant socialinių grupių ir nemažinant šeimos biudžeto”, – svarstė pašnekovė.
I. Degutienė valstybės ūkį siūlo tvarkyti taip, kaip šeimininkė tvarko savo namų ūkį – mažiau pajamų, mažiau pramogų ar skanėstų. Visi turime būti suinteresuoti išeiti iš krizinės situacijos, nepažeidžiant socialiai jautrių grupių – žmonių su negalia, jaunų šeimų, senelių.
Parama tiems, kuriems reikia
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atstovų teigimu, valstybė prisiima pareigą ir naštą kompensuoti pajamų trūkumą įvairioms socialinėms grupėms. Tačiau ne visose valstybėse taip yra. LLRI vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas mūsų savaitraščiui tvirtino, jog Lietuva pagal vaiko priežiūros atostogų trukmę užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje: „Pas mus – ilgiausios apmokamos atostogos. Pavyzdžiui, Turkijoje nėra jokių motinystės atostogų, ir tai laikoma norma. Mūsų valdžia imasi atsakomybės už jaunas šeimas ir kitas socialines grupes. Bet tai šiek tiek demoralizuojantis požiūris. Manau, jei žmogus gali pasirūpinti savimi ir šeima, nereikia laukti paramos iš valstybės.”
Specialisto manymu, reikėtų remti tik tuos, kuriems iš tiesų to reikia. Ir tai, anot jo, derėtų apibrėžti ne pagal socialinę kategoriją ir ne pagal tai, kiek šeima turi vaikų, o pagal pajamų ir turto testą.
Paklaustas, ar reikėtų „vaiko pinigus” atimti iš turtingųjų, o palikti neturtingoms šeimoms, G. Kadziauskas patikino, jog tai – teisingas kelias.
Beje, kas yra turtinga ar neturtinga šeima? Tai, anot pašnekovo, yra daugiau politinis sprendimas. Jei socialinės lengvatos taikomos visiems, pasak eksperto Giedriaus, jos praranda paramos prasmę. „Sveikas darbingas žmogus neturi būti reikalingas valstybės paramos. Universalią paramą, dalijamą visiems, reikia mažinti vadovaujantis sveiku protu. Tokiu būdu valstybė sutaupytų”, – įsitikinęs specialistas.
Moteris – rizikinga darbuotoja?
Laisvosios rinkos instituto ekspertas įžvelgia pavojų moterims sugrįžti į darbo rinką, jei būtų priimtas sprendimas vaiko priežiūros atostogas pailginti iki trejų metų. Tiesa, šiuo atveju laimėtų moterys, nesiekiančios karjeros ir patenkintos mažesnėmis pajamomis. Tačiau ir dveji metai būnant su vaiku yra ilgas atitrūkimas nuo darbo rinkos.
„Moterų įsidarbinimo galimybėms ir jų situacijai darbo rinkoje tai turi neigiamą poveikį. Kalbu ne tik apie tas, kurios turi vaikų, bet apskritai moterys pastatomos į prastesnę padėtį. Jei, pavyzdžiui, yra du kandidatai į darbo vietą, tai darbdavys pagalvos, į kurį apsimoka investuoti – ar į tą, kuris bet kada gali išeiti auginti vaiko 2-3 metus, ar į tą, kuriam tai mažiau „gresia”, – įsidarbinimo galimybes svarstė G. Kadziauskas.
Todėl esą neverta piktintis, kad moterys uždirba mažiau ir užima mažiau vadovaujančių postų. Motinystės pašalpų didinimas ar vaiko priežiūros atostogų prailginimas, specialisto manymu, būtų dar vienas paskatinimas moterims atitrūkti nuo darbo rinkos: „Tad valdžia neturėtų sudaryti papildomų paskatų į moterį žiūrėti kaip į rizikingą darbuotoją. Tuomet ir vyrų bei moterų atlyginimų skirtumas nedidėtų.”