„Esu vienas iš daugybės, gerokai per milijoną, pasaulio žmonių, kurie serga nepagydoma liga -alkoholizmu. Tokių, kaip aš – daug ir Lietuvoje. Jie – niekuo iš kitų neišsiskiriantys mokytojai, savivaldybių darbuotojai, įvairių įmonių vadovai, žurnalistai, statybininkai, bedarbiai”, – tokį atvirą ir sukrečiantį skaitytojo laišką neseniai gavo mūsų savaitraščio redakcija.
Mūsų amžiaus maras
Visuomenės sveikatos priežiūros institucijos skelbia pavojų: alkoholizmas Lietuvoje plinta it maras, be to, auga nauja geriančiųjų karta. Statistikos departamentas skelbia, kad pastaruoju metu sparčiai didėja mirtingumas nuo virškinimo sistemos ligų, ypač nuo „alkoholinės” kepenų ligos – kepenų cirozės ir fibrozės. 2004-2007 metų laikotarpiu vyrų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis padidėjo 1,8 karto, moterų – 1,6 karto.
„Mano Dzūkijai” savo išpažintį atsiuntęs Vytautas pasakoja: „Kad turiu problemą, suvokiau, kai po eilinio nežinia kiek savaičių trukusio gėrimo pakliuvau į ligoninę. Mane vėl „ant kojų stačiusi” medikė tiesiog pasiūlė nueiti į anoniminių alkoholikų (AA) susirinkimą. Tada ir supratau, jog gyvenime galima turėti ir kitokių tikslų, nei tuomet man atrodęs vienintelis – kur ir kaip gauti išgerti. Keisčiausia – nors panašių atvejų yra visur, ypač provincijoje – kad aš visiškai „sėkmingai” tuomet darbavausi pradinių (!) klasių mokytoju.”
Kažkada kaimo mokyklose dirbęs pavaduojančiu pradinių klasių mokytoju vyriškis prisimena, kad pirmoje klasėje teko mokyti 4,5 metų vaiką. Į mokyklą jį tėvai leido tik dėl to, jog jis ten galėjo nemokamai pavalgyti. Savaitgaliais vaikas maisto negaudavo – visas pašalpas, netgi tada, kai jas gaudavo tik maisto produktais, tėvai tiesiog pragerdavo.
Anot Vytauto, norint atsikratyti šios pražūtingos ydos, svarbiausia pačiam sau prisipažinti, jog sergi. Sunkiausia – skaičiuoti pirmąsias blaivybės dienas.
„Dabar jau nebeskaičiuoju, seniai ir į AA susirinkimus nebevaikštau, bet manau, jog tai – vienas veiksmingiausių iki šiol žinomų alkoholizmo gydymo būdų. Be abejo, tai nėra panacėja. Pažįstu daugybę žmonių, kurie po kelių ar net keliolikos AA susirinkimų lankymo vėl pradėjo gerti. Žiauriau nei bet kada. Pažinojau ir tokių, kurių po tokių ilgų blaivybės metų ir paskui užklupusių „užgėrimų” jau nėra gyvųjų tarpe”, – apie žiaurią alkoholikų realybę pasakojo Vytautas.
Geriausia – negerti
Istorikai tikina, kad polinkio lėbauti dzūkų senolių genuose tikrai nebuvo – alkoholio vartojimas itin išplito II pasaulinio karo metais. Pakeitus bendruomenines tradicijas, radus kitokių pasilinksminimo būdų, galbūt ši yda būtų išgyvendinta – tačiau tai nėra paprasta.
Sergančiųjų alkoholizmu Dzūkijoje daugėja. ,,Gydytis kreipiasi vis jaunesnio amžiaus pacientai, moterys, merginos. Ir statistiniai duomenys rodo, kad alkoholikų amžius jaunėja”, – teigė pašnekovė.
,,Už šių skaičių slypi psichologinės alkoholikų šeimų problemos: smurtas, nesirūpinimas vaikais”, – aiškino V. Bucevičiūtė.
Alkoholis labai keičia žmogaus elgesį: sumažėja elgesio kontrolė, sprendimai priimami neįvertinus galimų pasekmių ir rizikos. Išryškėja agresyvus kai kurių žmonių elgesys.
,,Net ir nedidelės alkoholio dozės sutrikdo koordinaciją, vairavimo įgūdžius. Alkoholio kenksmingumas kepenims, širdžiai, kasai, smegenims nuodugniai įrodytas moksliniais tyrimais. Ilgalaikis priklausomybės alkoholiui progresavimas sukelia ir gilina depresiją ir neretai baigiasi savižudybe”, – ,,Mano Dzūkijai” pasakojo medicinos psichologė.
Didelis pavojus paaugliams
V. Bucevičiūtė pabrėžia, kad alkoholis labai pavojingas jaunimui. ,,Daugelis jaunuolių alkoholį vartoja kaip vaistą. 25,4 proc. berniukų ir 5,2 proc. bandžiusių žalotis mergaičių gydosi alkoholiu –
taip mėgina nuraminti skausmą, nerimą, liūdesį”, – aiškino medikė.
Paaugliai sveria už suaugusius mažiau, jų mažesnės kepenys, todėl geriant labai greitai didėja alkoholio koncentracija kraujyje. ,,Vaikų organizmui alkoholis greičiau pakenkia. Paaugliai gali tapti alkoholikais per labai trumpą laiką”, – perspėja V. Bucevičiūtė.
Itin sparčiai pasireiškia trumpalaikis alkoholio poveikis: sulėtėja reakcija, nyksta refleksai, sumažėja judesių koordinacija, slopsta gebėjimas aiškiai mąstyti, sutrinka atmintis. Apsinuodijęs alkoholiu vaikas pradeda vemti, jam pablogėja regėjimas, neretai prarandama sąmonė, o kritiniais atvejais net ištinka koma ir mirtis.
Didelės įtakos paaugliams turi reklama – jie viliojami spalvingais „miksais” ir kitais neva „lengvais” gėrimais. Anot V. Bucevičiūtės, paaugliai geria nesąmoningai ir tai kelia pagrįstą susirūpinimą, kad užaugs nauja geriančiųjų karta.
Alytaus mieste rengiami prevenciniai projektai, kurių tikslas – išaiškinti jauniems žmonėms apie alkoholio žalą, stiprinti jų psichologinį atsparumą, ugdyti savimonę.
Daugelio ligų priežastis
Alkoholio vartojimas turi įtakos daugeliui ligų išsivystyti. Pasak V. Bucevičiūtės, pagrindinė diagnozė – alkoholizmas, būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas. ,,Dzūkijoje šia liga dažniausiai serga 20-40 metų vyrai, rečiau, bet sunkiau serga moterys bei paaugliai”, – pasakojo medikė.
Medicinos psichologė teigia, kad polinkį į alkoholizmą lemia ir asmenybės psichologinės ypatybės, organizmo medžiagų apykaitos ypatumai, tradicijos, auklėjimas, aplinka, paveldėjimas, psichiką traumuojančios aplinkybės.
,,Alkoholizmas prasideda iš lėto, paprastai po 5-10 metų piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinencijos sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis jau geria vienas, slapta ir bet kokį alkoholį. Sergančiojo organizme daugėja liguistų pakitimų. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija; rečiau būna širdies kraujagyslių sistemos sutrikimų, kuomet pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija”, – aiškino medikė.
Kaip ypač sunkią lėtinio alkoholizmo komplikaciją ji įvardija alkoholinę psichozę. ,,Sergantis lėtiniu alkoholizmu būna irzlus, dirglus, priekabus, įkyrus, nesusivaldo, agresyviai elgiasi, silpnėja jo valia. Ilgainiui ima drebėti rankos, sutrinka rašysena, degraduoja protiniai sugebėjimai, mažėja lytinė potencija, moterys tampa nevaisingos. Sutrinka širdies veikla, gali išsivystyti kepenų cirozė. Ligonis praranda atsakomybę, liaujasi domėtis darbu, rūpintis šeima, net ir pačiu savimi, paisyti moralės normų; ilgainiui jam telieka vienas interesas – išgerti”, – apie dramatiškas pasekmes pasakojo pašnekovė.
Kaip atsikratyti priklausomybės?
Anot V. Bucevičiūtės, svarbiausia – ar pats žmogus nori gydytis ir turi tam motyvaciją.
,,Jei tokį ligonį pas mus atveda šeimos nariai, pavargę nuo alkoholiko – prognozė prastesnė. Vargu ar toks žmogus laikysis gydymo režimo ir stengsis vykdyti gydytojo nurodymus. Tokiems pacientams skiriame medikamentinį gydymą, taikome ir psichoterapiją”, – gydymo ypatumus aiškino medicinos psichologė.
Dzūkijos medicinos įstaigose teikiama pagalba nuo alkoholizmo kenčiantiems žmonėms – tik reikia, kad jie patys to norėtų. Yra ir anoniminių alkoholikų klubų, kur tokie žmonės gali susitikti ir kalbėtis su savo „likimo” draugais.
,,Supraskite, jei žmogus pats nenori atsikratyti ar išspręsti problemos – jam niekas negali padėti”, – apgailestauja V. Bucevičiūtė. Psichologė mano, kad žmonės, nesaikingai vartojantys alkoholį, dažniausiai taip pateisina savo psichologines problemas, dažnai jie turi ir asmenybės sutrikimų.
,,Žmogus turi ne tik norėti spręsti savo problemas, bet ir žinoti, kad vieno susitikimo su specialistu nepakaks. Mažiausiai dvejus metus reikia lankytis psichoterapeuto konsultacijose”, – tvirtino psichologė.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Psichiatras Linas Slušnys: „Alkoholizmo pradžia – nekalta: atsitiktiniai išgėrinėjimai, kurie ilgainiui kartojasi. Tuo metu žmogus nenori pripažinti, kad turi problemą. Antrajame etape žmogus taip pat dar nepripažįsta, kad yra alkoholikas, tačiau jau ieško progų išgerti. Tai vadinamas „nuotaikos pataisymo” etapas. Alkoholio vartojimas šiame etape žmogui tarsi neturi pasekmių, tačiau jo aplinka jau kenčia. Žmogus išleidžia daugiau pinigų, tampa mažiau darbingas. Bet tai mato tik aplinkiniai, jis pats dar nelabai. Trečiame etape žmogus jau turi susitaikyti su tuo, kas vyksta, nes atsiranda sveikatos sutrikimų, jis gali netekti darbo, pajamų. Sėkmingu atveju, jei jis tai suvokia – ieško pagalbos. Mes, gydytojai, kaip tik ir dirbame su žmonėmis, kurie atsidūrę trečiajame etape. Pirmame ir antrame etape žmonės paprastai į mus nesikreipia.
Visuomenė nemano, kad tai problema, veikiau norma gerti bet kur, bet kada ir su bet kuo. Gali būti pavadintas kvailu, jei atsisakai. Visi mes esame daug labiau alkoholikai nei įsivaizduojame. Suaugusieji neturėtų rūkyti, gerti prie vaikų. Kai pasidomi, kodėl nepilnamečiai pradeda rūkyti, gerti, pasirodo, kad kalčiausi ne draugai, kaip mes manome, o tėvai. Alkoholio vartojimas dabar kaip neurolingvistinė programa, kuri ragina „išgerk, išgerk, išgerk”. O žmogus – silpna būtybė. Nesu abstinentas, esu už saikingą vartojimą, vadinamąjį prancūzišką, kai išgeriama viena taurė ir ji būna kaip socializavimosi dalis.
Žinomiausi, efektyviausi alkoholizmo gydymo metodai – Minesotos, „12 žingsnių” programos. Taip pat ir pirminė pagalba – detoksikacija. Tačiau aš prieš, kad už ją mokėtų valstybė. Žmogus tai turi padaryti iš savo kišenės, kad suprastų, jog tai brangu. Tai svarbu ir psichoterapiniu požiūriu.”