Miestas, kadaise garsėjęs kaip pasiligojusių piliečių ramybės oazė,
šiandien sparčiai plečia teikiamų paslaugų spektrą: nuo moderniausių
SPA centrų, iki kalnų slidinėjimo trasų bei golfo aikštynų. Tikimasi,
kad Druskininkai ilgainiui užaugs iki modernaus tarptautinio kurorto
lygmens.
Nors
sanatorinis gydymas ilgą laiką buvo miesto vizitine kortele, miesto
valdžia dar 2000-aisiais suvokė, kad kurortas trokštamų poilsiautojų
srautų neišlaikys, jei nebus plečiamas teikiamų paslaugų spektras.
Šiandien Druskininkai yra vienas patrauklesnių Lietuvos kurortų,
daugeliu aspektų pajėgus konkuruoti su populiariąja „močiučių” Palanga.
Tiesa, ambicingus investicinius
projektus pristato dauguma Lietuvos miestų. Tačiau daugeliu atveju
sėkmingu jų įgyvendinimu įtikėti trukdo akivaizdus ne tik darnios
plėtros, bet, kartais atrodo, ir apskritai jokios strategijos
nebuvimas. Druskininkai kol kas išlieka malonia išimtimi.
Siekia tapti tarptautiniu kurortu
Be
Druskininkų šiuo metu kurorto statusą turi Birštonas, Neringa ir
Palanga (su prie jos prijungta Šventosios gyvenviete). Kurortinės
teritorijos statusai suteikti Anykščiams bei Ignalinai, Strigailiškio
ir Palūšės kaimų dalių teritorijai, Trakams bei Zarasams. Teigiama, kad
tai padeda miestams ar teritorijoms pritraukti daugiau investicijų,
skatinti turizmą. Ir nors šie tikslai paprastai nurodomi kaip
pagrindiniai, kurortinio miesto statusas pirmiausia turėtų įpareigoti
jų valdžią plėtoti darnios plėtros strategiją visuose lygmenyse – tiek
urbanistinės plėtros, tiek socialiniame.
Tai,
kad vien kurorto statuso nepakanka, aiškiai parodo susiklosčiusi
situacija šiuo statusu besipuikuojančiuose miestuose. Verslininkai,
linkę investuoti būtent Druskininkuose, mus tikino, jog, lyginant su
kitais kurortais, racionaliai vykdoma miesto plėtra žadina tikėjimą
tiek sėkminga miesto ateitimi, tiek verslo perspektyvomis. Tuo tarpu
padėtis kituose šalies kurortuose, optimizmo neįkvepia.
Druskininkuose nekilnojamojo turto projektą
„Saulės sonata” vystančios bendrovės „Prime Real Estate” generalinis
direktorius Rimvydas Baranauskas „City24.lt” sakė, kad apsispręsti,
kurį iš Lietuvos kurortų pasirinkti elitinio antrųjų namų komplekso
realizavimui nebuvo sunku.
„Nors
Palanga ir Šventoji turi jūrą ir yra apipintos sentimentų, šiuose
kurortuose perspektyvų nematau. Tuo tarpu Druskininkus matau kaip
regioninį kurortą, pritraukiantį poilsiautojus 500-1000 km atstumu, nes
analogų šiam miestui aplinkui nėra, ir jis sėkmingai konkuruos su
Vokietijos, Čekijos, ir panašiais kurortais”, – kalbėjo R. Baranauskas.
Verslininko teigimu, Druskininkai pasirinko vienintelį teisingą kelią –
atsikratyti sanatorinio kurorto įvaizdžio, akcentuoti paslaugų
multikompleksiškumą – ir tuo keliu sėkmingai juda pirmyn.
Kokią miesto ateities viziją mato jo meras?
„Druskininkai – modernus ir savitas tarptautinis kurortas, teikiantis
aukštos kokybės sveikatinimo, turizmo, rekreacijos paslaugas bei
užtikrinantis aukštą gyvenimo kokybę”, – miesto viziją pristatė
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Klausiamas,
kas konkrečiai laiduoja šios drąsios idėjos įgyvendinimą, patikino, jog
2008 m. kovo mėn. patvirtintas Druskininkų savivaldybės teritorijos
bendrasis planas užtikrina šio kurorto išskirtinumą – turizmo rinkai
palanki geografinė padėtis, didelis gamtinis ir kultūrinis potencialas,
patrauklios turizmo srities paslaugų kainos ir gera jų kokybė. Jei
pavyks įgyvendinti planus, Druskininkai taps traukos centru ne tik
lietuviams, bet ir svečiams iš kaimyninių šalių. Tačiau pirmiausia
dedamos pastangos atsikratyti sanatorinio kurorto, į kurį sveikatos
atgauti plūsta tik pasiligoję žmonės, įvaizdžio.
Tačiau, tai jokiu būdu nereiškia, jog atvykę
poilsiauti į Druskininkus ilgainiui nebegalėsime mėgautis purvo
voniomis, povandeniniais masažais ar kitomis maloniomis ir pamėgtomis
procedūromis. „Kurortas turi gilias sveikatingumo tradicijas, kurias
sudaro gausūs kurorto gydomieji – mineralinio vandens ir gydomųjų
durpių – ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir
kurorto plėtros poreikius. Šių išteklių pagrindą sudaro turtingi vidaus
vandenys ir rekreaciniai miškai. Druskininkų savivaldybės strateginiame
plane šių tradicijų tąsa – pagrindinis uždavinys”, – „City24.lt”
patikino kurorto meras Ričardas Malinauskas.
Slidinėjimo centras – tarp geriausių Europoje
Nepaisant vis prastėjančių prognozių šalies
ekonomikai, Druskininkų savivaldybė dėmesį sutelkė į aktyvaus poilsio
paslaugų plėtrą: ketinama įrengti slidinėjimo trasas, naują kultūros,
konferencijų ir viešbučio kompleksą, rekonstruoti oro uostą, statyti
tiltą per Nemuną. „City24.lt” mero teiravosi, ar ekonomikos lėtėjimas
neprivers koreguoti ambicingų planų.
„Rizika, be abejo, yra visuomet. Ji
egzistuoja net ir tuomet, kai situacijai rinkoje apibūdinti netaikytini
žodžiai „sąstingis”, „krizė”, „nuosmukis” ir panašūs į juos. Dar
2000-aisiais, kuomet buvo pradėta „gaivinti” Druskininkų kaip kurorto
veikla, daug sprendimų buvo vadinami rizikingais ir netgi – labai
rizikingais. Tačiau rezultatas akivaizdus – pasverta, įvertinta ir
alternatyvomis apsaugota rizika pasiteisino. Todėl tikime, kad ta pati
taktika bus efektyvi ir ateityje”, – sakė Druskininkų meras. Jis
pridūrė, jog miesto valdžia yra numačiusi alternatyvius sprendimus,
jeigu viena ar kita plėtros plano dalis būtų laikinai sustabdyta.
„Tačiau, pirmiausia, esame pozityviai nusiteikę”, – tvirtina meras.
Investuotojai kviečiami prisidėti prie
daugiafunkcinio kalnų slidinėjimo centro statybos, pvz., įrengiant
šalia numatytą viešbutį ir kitus komercinius objektus. Laukiama
iniciatyvų, padėsiančių išnaudoti vandens telkinių privalumus bei
dviračių ir pėsčiųjų takus. Druskininkams, mero manymu, dar trūksta
žirgyno. Čia atsiras erdvės ir motosportui, atnaujinus Druskininkų
aerodromą – ir aviacijos sportui bei su juo susijusioms pramogoms.
Jau artimiausiu metu šalia sanatorijų ir
Druskininkų vandens pramogų parko, turi atsirasti du stambūs traukos
centrai: Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras (kurio
įgyvendinimu rūpinasi Kūno kultūros ir sporto departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir, kuriam jau skirta 10,9 mln. Lt iš
Valstybės investicijų programos) ir pačios savivaldybės projektas –
visus metus veiksiantis daugiafunkcinis kalnų slidinėjimo centras
(numatoma bendra projekto vertė – 154 mln. Lt).
Jau
projektuojamas slidinėjimo centras kurorto svečiams galės pasiūlyti ne
tik uždaras 400 m slidinėjimo trasas, ledo areną ir ledrogių
(bobslėjaus – red. past.) trasas, bet visą paslaugų kompleksą su teniso
kortais, riedučių ir dviračių trasomis, mokyklėlę pradedantiesiems
slidinėtojams, nuomos punktus inventoriui ir aprangai, laipynių
atrakcionus ir t. t. „Pagal techninę charakteristiką ši slidinėjimo
trasa taptų viena geriausių Europoje. Pavyzdžiui, planuojamos
slidinėjimo trasos ilgis Druskininkuose yra 400 m, kai tuo tarpu
daugumos Europos dengtų slidinėjimo trasų – 330-370 m. Artimiausias
panašaus lygio objektas yra tik Vokietijoje”, – pastebi meras.
Tikimasi, kad slidinėjimo trasos pritrauks
turistus iš viso aplinkinio regiono – Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,
Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir netgi iš Maskvos.
Kaip ir Vandens pramogų parko atveju,
projektas bus įgyvendinamas taikant valdžios ir privačiojo sektoriaus
partnerystę. Viešųjų lėšų dalį rengiamasi gauti iš Europos Sąjungos
struktūrinių fondų ir nacionalinių bei savivaldybės biudžetų ir
programų. Privataus kapitalo investicijos numatomos viešbučiui šalia
slidinėjimo trasų, įrengiant erdves įvairiems komerciniams objektams:
parduotuvėms, barams, restoranams, nuomos punktams. Planuojama, kad
pirmuosius savo lankytojus slidinėjimo trasos galės priimti jau 2010 m.
pabaigoje.
Pagaliau Vyriausybė perdavė Druskininkų
savivaldybei iki šiol profsąjungoms priklausiusį ir per 18
nepriklausomybės metų visiškai nustekentą buvusios didžiausios
Druskininkuose Nemuno sanatorijos turtą su vienintele tokio dydžio
koncertų sale ir istoriniu Karolio Dineikos sveikatingumo parku.
Savivaldybė jau paskelbė viešųjų pirkimų
konkursą koncertų salės rekonstrukcijos projektavimo darbams. Numatoma,
kad dviejų aukštų pastate įsikurs 2 kino salės, bendrai talpinsiančios
daugiau kaip 300 žiūrovų ir apie 900 vietų koncertų salė. Preliminari
projekto vertė – 10 mln. Lt.
Istorinio K. Dineikos parko ir kitų parkų miesto centrinėje dalyje sutvarkymui artimiausiu metu numatoma skirti apie 12 mln. Lt.
Netoli Druskininkų esančiame Kamorūnų kaime
privati bendrovė „Dzūkijos golfas” jau pradėjo 10 mln. Lt vertės golfo
aikštyno įrengimą. Aikštynas kuriamas 60 ha vaizdingame žemės sklype su
Dzūkijai būdingais smėlynais, pušynais ir per jį tekančiu Vilkės
upeliu. Beje, šio projekto autorius – jaunas architektas iš Švedijos,
Johan Benestam, kuris išgarsėjo pastatęs garsaus Amerikos
multimilijonieriaus Donaldo Trumpo golfo klubą Niudžersyje. Darbus
tikimasi baigti 2009 m. pavasarį. Tai bus trečiasis golfo aikštynas
Lietuvoje.
Infrastruktūrą plėsti skatina užsieniečiai
Numatomas įspūdingas turistų srauto augimas
neišvengiamai verčia investuoti į miesto infrastruktūrą, pritaikant ją
didėjantiems transporto srautams.
Oficialiais Druskininkų turizmo ir verslo
informacijos centro duomenimis, vidutinė metinė bendro turistų
skaičiaus augimo dinamika jau nuo 2002 m. kasmet viršija 20 proc.
Paskutiniu metu pastebimas didelis svečių iš užsienio susidomėjimas
kurortu: 2007 m. svečių iš užsienio skaičius padidėjo 34 proc.
„Didelė ir vis didėjanti kurorto svečių dalis
keliauja gana didelį atstumą, kurį patogiausia būtų įveikti lėktuvu.
Ypač skundžiasi atvykstantieji iš Vakarų Europos, nes būtent jiems
tenka įveikti prastus Lenkijos kelius. Tai nepatogu bei mažina
Druskininkų tarptautinį patrauklumą ir konkurencingumą”, –
pastebėjimais dalinosi miesto meras R. Malinauskas.
Todėl imtasi iniciatyvos atnaujinti prieš
kelis dešimtmečius sėkmingai eksploatuotą, o šiuo metu tik mėgėjų
reikmėms naudojamą Druskininkų aerodromą. Baigus atnaujinimo darbus čia
galės leistis iki 30 tonų ir iki 70 vietų turbopropeleriniai lėktuvai.
Druskininkai bus lengvai ir greitai pasiekiami visiems ne tik
kaimyninių, bet ir tolimesnių Europos Sąjungos ir kitų šalių turistams.
Numatoma Druskininkų aerodromo atnaujinimo
vertė – apie 17 mln. Lt. Šiuo metu jau gautas finansavimas projektavimo
darbams pradėti (300 tūkst. Lt iš nacionalinių paramos programų, o 75
tūkst. Lt prisidėjo pati Druskininkų savivaldybė), vykdomi projektavimo
darbų paslaugos pirkimai.
Kitas miestui reikšmingas projektas – Tilto per Nemuno upę statyba.
Didžioji miesto dalis ir turistų paslaugų
objektai išsidėstę dešiniajame Nemuno krante, centrinėje jo dalyje.
Vienintelis esamas tiltas verčia vykstančiuosius iš kairiojo Nemuno
kranto į miesto centrą daryti 5 km lanką. Todėl pagrindinis kurorto
„gyvenimas” vyksta dešiniajame krante, o kairysis yra „apmiręs”. Tačiau
būtent kairiajame Nemuno krante projektuojamas naujasis kalnų
slidinėjimo centras, galėsiantis vienu metu priimti 500 lankytojų.
Naujasis tiltas sujungs kairįjį Nemuno krantą
tiesiogiai su miesto centru, o tuo pačiu ir didžiausius aktyvaus
poilsio paslaugų objektus – Vandens pramogų parką ir Uždarą kalnų
slidinėjimo kompleksą. Naujojo tilto dėka abu didžiausi traukos
objektai bus pasiekiami pėsčiomis. Tai, mero manymu, ašyje esantis
Vandens pramogų parkas ir Kalnų slidinėjimo centras, sudarys palankias
sąlygas verslo, ypač smulkaus ir vidutinio, vystymui.
Projekto metu bus ne tik pastatytas 190 m
ilgio ir 13 m pločio automobilių tiltas, bet ir sutvarkyti privažiavimo
keliai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės šalia tilto, nutiesti
dviračių bei pėsčiųjų takai, sujungiantys miesto centrą su tarptautine
dviračių trasa Euro Vela 11.
Visa projekto vertė – 30 mln. Lt. Projekto
dokumentacijai parengti panaudota 345 tūkst. Lt PHARE PPF lėšų ir 100
tūkst. Lt savivaldybės biudžeto lėšų. Tilto statybos darbai jau
pradėti.
Visų laikų garsiausio lietuvių dailininko ir kompozitoriaus
M.K.Čiurlionio miestas Druskininkai jau dabar apdovanojami tokiais
epitetais, kaip savaitgalio poilsio sostinė, mat čia dienai kitai
atsikvėpti traukia nemažai Lietuvos didmiesčių gyventojų, ypač
vilniečių. O kultūros renginiai – kaip tarptautinis literatūros
festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo”, festivalis „Muzika be sienų”
ir pan. – miestui suteikia ne tik inteligencijos, bet ir apgaubia jį
romantiškumo aura. Reikia tikėtis, kad pavykus sėkmingai įgyvendinti
numatytus projektus, kurortas taps tikra „romantikos sostine” ne tik
lietuviams, bet bus patrauklus ir lengvai bei patogiai pasiekiamas
visiems, trokštantiems atgauti fizinę bei dvasinę pusiausvyrą.
Trumpa Druskininkų miesto istorija:
Dabartinio
miesto ir jo apylinkių teritorijoje aptikta mezolito ir neolito
archeologinių radinių – akmeninių kirvukų, titnago dirbinių, keramikos
liekanų. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a. Nemuno ir
Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis.
Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika.
Druskininkas,
tai – asmuo, vertęsis druskos gavyba, pardavimu, pristatymu, tad
vietovės vardas yra glaudžiai susijęs su druska. Nuo senovės čia tryško
mineralinių druskų turinčios versmės.
Šaltinių
gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniai kaimiečiai. Jie pastebėjo,
kad pabraidžiojus po kai kuriuos Panemunės šaltinius greičiau išgyja
žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII-XIX a. pr. apsukresni
druskininkiečiai pradėjo „gydymo” verslus. XVIII a. ypač išgarsėjo
liaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.
1789
m. Druskininkais susidomėjo ir vietovę aplankė Lietuvos ir Lenkijos
karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu
rūmų gydytojas pradėjo tirti Druskininkų mineralinio vandens gydomąsias
savybes ir 1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkus paskelbė
gydomąja vietove.
Tačiau tikru
kurortu Druskininkai tapo po profesoriaus I. Fonbergo 1835 m.
išspausdintų Druskininkų šaltinių mineralinio vandens cheminės sudėties
tyrimų.
Pateikus duomenis
carui Nikolajui I, gautas leidimas vystyti Druskininkuose kurortą, nors
neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio
pradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m.
praplėsta iki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po
gaisro buvo pastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų
gydykla. 1841 m. įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas
buvo gerinti ir plėsti Druskininkuose kurortinį gydymą.
Per
Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m.
pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo,
tačiau kurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos
krašto bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augo
besigydančiųjų skaičius, pastatyta daug naujų vilų.
1924-1939
m. buvo ypač populiarus gydytojos E. Levickos gydymo saule, oru ir
judėjimu parkas (Zaklad lecznicznego stosowania slonca, powietrza i
ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikų sektoriai.
Sovietmečiu
kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSR žmonių gydymui.
Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineralinio vandens ir
gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosi apie
400 000 žmonių.
Druskininkus
garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę
menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis ,
gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz).