Pasaulio leidinių antraštės
rėkte rėkia – krizė. Finansų, bankų, ekonominė, galbūt net moralinė
– valstybių. Lietuvoje, bent iki šiol, buvo gana tyku. Teigiama,
kad esame ne itin susiję su tomis pasaulio rinkomis, kurios dabar kenčia
labiausiai. Vis dėlto permainų vėjus savo asmeninėse kišenėse
jaučiame jau dabar.
Nebus ko valgyti?
„Mano Dzūkijai” rūpėjo
išsiaiškinti, ką apie pasaulį užgriuvusią finansinę krizę mano
Dzūkijos regiono gyventojai.
Daugiavaikei alytiškių šeimai
šią vasarą buvo suteiktas 15 tūkst. litų vartojimo kreditas. Šie
žmonės pirko automobilį. Tačiau šiandien ši šeima išgyvena neramius
laikus: „Štai jau paskutines dienas dirbu ,,Snaigėje”. Gamykla
– ant bankroto ribos, tad neteksiu darbo. Atsirado ir rimtų sveikatos
problemų. Neramu, kaip reiks grąžinti skolą bankui”, – pasakojo
moteris.
Šeimos galva taip pat jaučia
įtampą, nes niekaip nepavyksta rasti nuolatinio darbo, reikia
išlaikyti 3 vaikus, o juk mažiausiajai – 2 metukai. Sutuoktiniai labiausiai
nerimauja, kad sumokėjus komunalinius mokesčius ir mėnesinę kredito
įmoką, gali pritrūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms. ,,Vaikams
juk nepasakysi, kad nėra ko valgyti”, – sakė jie. Visgi socialinių
rūpesčių prislėgta šeima turi vilties, kad pavyks šią krizę
ištverti – jie tikisi rasti nuolatinį darbą. O kol sugrąžins skolą
bankui, žada netgi keisti gyvenimo įpročius: mažiau išlaidauti,
daugiau taupyti, atsisakyti kelionių.
Kita mūsų kalbinta pašnekovė,
valstybės tarnautoja, prieš keletą metų gavo 30 tūkst. litų paskolą
buto remontui.
,,Pasiėmusi paskolą, susiveržiau
kiek galiu”, – teigė jauna moteris. Jos nuomone, krizė mūsų šalyje
jau seniai egzistuoja, tik ne visiems vienodai ji turi įtakos. ,,Maisto
produktus ir kitas būtiniausias prekes perku kuo pigesnes. Anksčiau
dantų pastą galėjau sau leisti nusipirkti už 15 litų, dabar jai
teskiriu tik 5 litus”, – pasakojo valstybės tarnautoja. Moteris nerimauja,
kad viskas nuolat brangsta ir dar brangs.
„Juk turėsiu dar ne vienerius
metus vykdyti įsipareigojimus bankui, visą avansą atiduodu, o suteiktos
paskolos pritrūko net kai kuriems baldams įsigyti”, – skundėsi
ji. Anot jos, skaudžiausia, kad reikia keisti gyvenimo įpročius:
pirkti pigesnes prekes, nuolat planuoti išlaidas, o pramogas tenka
užmiršti. Baisu, kad gali išaušti tokia diena, kai uždirbtų pinigų
užteks tik paskolos mėnesinei įmokai ir komunaliniams mokesčiams
sumokėti.
Gelbsti optimizmas
Vieniša motina, dirbanti pardavėja
privačiame sektoriuje, prieš 2 metus būsto renovacijai gavo
110 tūkst. litų paskolą. Labiausiai stebina tai, kad, nepaisant nuolatinių
kalbų apie ekonominę krizę, ji išlieka optimistė.
,,Nesijaučiu blogai. Net 3
metus ruošiausi šiam žingsniui. Žinojau, kas laukia, savo valia
tai pasirinkau”, – pasakojo ji. Imti paskolą ryžosi būdama tikra
dėl savo darbo vietos. Džiaugiasi, kad bankas suteikė puikią
galimybę metams atidėti paskolos grąžinimą. ,,Dabar jau metus laiko
stabiliai atidavinėju skolą. Tačiau mano gyvenimo įpročiai
nepakito. Neskriaudžiu savęs ir savo šeimos. Svarbiausia, kad mano
vaikas net nejunta, kad kažkas mūsų gyvenime pasikeitė”, – sakė
ji. Moteris dar nejunta ekonominės krizės, mano, kad pasiskolinta
suma nėra labai didelė. Džiaugiasi, kad visad atlieka papildomų
pinigų: „Dar niekad nebuvo tokių momentų, kad neturėčiau pinigų”.
Jei ateis sunkesni laikai, optimistė tikisi sulaukti pagalbos
iš artimiausių žmonių.
Domina bankų padėtis
Pasaulyje susiklosčiusi situacija
bei nuolatinis informacijos apie finansų krizę srautas sukėlė ir
natūralią mūsų krašto gyventojų reakciją.
„Lietuvoje stiprėjant ekonomikos
atokvėpio nuotaikoms, augant nerimui dėl pasaulio finansų sektoriaus
įtakos mūsų ekonomikai, gyventojų finansinis elgesys tampa vis atsargesnis.
Ne išimtis ir dzūkai. Tačiau kokios nors panikos nėra. Viskas vyksta
natūraliai, kaip visada: atliekami mokėjimai, priimami indėliai,
išduodamos paskolos, vyksta konsultacijos”, – pasakojo Julita Varanauskienė,
SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Nutraukti terminuotųjų indėlių
sutarčių ir pasiiminėti indėlių žmonės neskuba. Tačiau ekspertė
pastebėjo, kad pakito skolinimasis iš banko.
„Skolinimosi apimtys, lyginant
su praėjusiais metais, sumažėjo. Tam turėjo įtakos ir apskritai
prastesnės nuotaikos dėl ateities – galbūt žmonės laukia šildymo
sezono ir pirmųjų sąskaitų už šildymą, neaiški nekilnojamojo
turto kainų perspektyva ir griežtesni banko reikalavimai imant paskolą
bei didėjančios palūkanos”, – sakė ji.
SEB banko Alytaus filialo direktorius
Darius Lynykas sakė pastebintis, kad alytiškiai labiau susirūpinę
dėl savo santaupų: „Juk žiniasklaida skleidžia įvairią informaciją.
Natūralu, kad žmonės domisi savo pinigais, kad ateina į banką konsultuotis,
aiškintis, kokia iš tiesų situacija.”
Tiesa, banko padalinio vadovas
mano, kad šiai kredito įstaigai krizė negresia, nes visi komerciniai
bankai atitinka Lietuvos banko reikalavimus, „bankų sistema
veikia stabiliai”. Be to, padaugėjo indėlininkų, patikinčių bankui
savo pinigus.
„Nėra pagrindo panikuoti.
Stengiamės alytiškius nuraminti, atsakyti į visus rūpimus klausimus”,
– tikina D. Lynykas.
