Gimė 1958 m. balandžio 1 d. Rusijoje, Komių Dėl nuoskaudų, kurios širdy susėdę,
autonominėje respublikoje, Syktyvkare. Mama Elena buvo siuvėja, tėvas
Vytautas – inžinierius-mechanikas. Šeimoje augo trys broliai. Nuo 1968
m. gyvena Lietuvoje. Baigęs Kauno politechnikos instituto Automatikos
fakultetą įgijo automatizuotų valdymo sistemų inžinieriaus specialybę.
2002 m. baigė Lietuvos teisės universitete teisės ir valdymo studijas.
2003 m. apgynė teisės magistro laipsnį.
Jo
iniciatyva 1990 m. Syktyvkare pastatytas paminklas su Gediminaičių
stulpais, skirtas 1941 m. tremtiniams, likusiems amžinai ilsėtis
svetimoje žemėje. Pomėgiai – istorija, šachmatai, kelionių apybraižų
skaitymas, geografija, futbolas, neįprasti gamtos reiškiniai. Moka
anglų, vokiečių, rusų, lenkų kalbas. Vedęs, turi dvi dukteris.
Kadaise dešimtokai, lydėdami vienuoliktokus į gyvenimą, Juliui Sabatauskui dovanojo rusų poeto Aleksandro Tvardovskio linkėjimą:
Užuojautos iš nieko nemaldauk,
Gali ar negali, turi plušėti, –
Įsikinkei vežiman, tai ir trauk.
Tu kelio nepameski dėl takelio,
Save perniek iššvaistęs į dalis.
Tu jauskis lemtį taip tvarkyti galįs,
Kad joj kiti surastų savo dalią,
Kažkam širdy atslūgtų sopulys.
Savo
valios, darbo, atkaklumo ar likimo valia šie žodžiai tapo jo gyvenimo
kelrode žvaigžde ir kredo, o poezija J.Sabatauską lydi visur ir visada
– darbe, šventėje ar paįvairinant tikslią ir griežtą teisinę kalbą.
Išskirtumėte kokias nors žmogaus charakterio savybes, kurias privalo turėti politikas?
Nemanyti,
kad esi visažinis, neturėti išankstinės nuostatos ir sugebėti
pripažinti klaidas. Yra tokia pasaka apie karalių, kuris pažadėjo pusę
karalystės tam, kuris pasakys, ką labiausiai žmonės išmano. Juokdarys
atsakė – visi išmano viską: kaip gydyti ligas, kaip auginti javus, ypač
kaip valdyti karalystę. Karalius nepatikėjo. Tuomet juokdarys apsirišo
žandą, tarytum jis būtų ištinęs. Kiekvienas sutiktasis jam davė
patarimų, ką reikia daryti, kad danties skausmas sumažėtų, ir karalius
taip pat. Daugelis mano nusimaną, kaip ir ką reikia daryti valstybėje,
ypač jei taptų Seimo nariu. Akivaizdu, kaip didžioji dalis lietuvių
puikiai „išmano” krepšinį… Išmanymas, supratimas ateina tik
įsigilinus į situaciją, faktą, aplinkybes. Tik pasvėrus argumentus iš
visų pusių, galima priimti sprendimą ir tuomet įtikinti kitus jo
teisingumu. Kita vertus, charakterio tvirtumas turi būti toks, kad
palenkti žmogų būtų galima tik argumentais, bet ne kitais būdais. Dar
vienas bruožas būtinas politikui – sugebėjimas pripažinti savo klaidą.
Tas, kuris to nesugeba, neturi jokios ateities.
Politika ir šiandienė ekonomikos krizė infliacijos akivaizdoje – kiek ir kaip tai susiję?
Energetikos
išteklių – dujų, naftos – kainoms Lietuva negali daryti įtakos ir jas
pakeisti. Veikia pasaulinės rinkos taisyklės, o kainas diktuoja tos
šalys, kurios tuos išteklius turi. Kai auga energetikos kainos, jos
paliečia visą ūkį – paslaugų sferą, gamybą. Tokiu atveju politikai,
vykdomoji valdžia gali vykdyti griežtą kainų politiką, taip vadinamuoju
diržų susiveržimo principu, t. y. mažinti biudžeto išlaidas.
Infliacijos augimą sąlygoja ne tik kylančios energetikos kainos, bet ir
išaugęs vartotojų poreikis. Žmonių poreikis vartoti gana didelis,
prekybos apyvarta kiekvienais metais pakyla 20 procentų. Tačiau šiemet
žymiai sumažėjo mokesčių iš pridėtinės vertės mokesčio. Ką tai liudija?
Tai gali būti nerimo ženklas, iš kitos pusės – teigiamas dalykas.
Vadinasi, žmonės pradėjo taupyti mažiau pirkdami. Apsaugant gyventojus,
bankai iškart sugriežtino kreditų ėmimo sąlygas. Ekonomika priklauso
nuo politikos tiek, kokios sąlygos įstatymuose nustatyta tvarka bus
sudarytos ūkio sektoriams, verslui steigtis, kokia bus mokesčių
politika. Tačiau tai susiję ne vien su įstatymų leidėjais, bet ir su
vykdomąja valdžia, ypač – savivalda.
Kad ir kokias
pareigas žmogus užimtų, jis visada lieka šeimos tėvu. Turite dvi dukras
ir mažutėlę žavią anūkę. Ko linkite vaikams?
Kiekvienas
tėvas vaikams, aišku, linki laimės. Kitas klausimas – kas ta laimė.
Laimė, kai tu esi kam nors reikalingas, laimė, kai tu esi nevienišas
bet kur – gyvenime, darbe. Laimė surasti savo antrąją pusę, kuri būtų
šalia, suprastų tave ir tuomet, kai reikia palaikyti ir kai reikia
aštrų, nemalonų kritikos žodį išsakyti. Laimė, kai išėjus į užtarnautą
poilsį tave prisimena. Laimė, kai jau nebegali savimi pasirūpinti ir
tave prižiūri vaikai. Yra tautoje nuomonė – jei gimė mergaitė, tai
gerai, tave nukaršins, tu ramiai numirsi. Mūsų šeimoje esame trys
broliai. Kai mama gulėjo sunkios ligos patale, nevaldė kairės pusės,
nesikėlė, mes visi trys pasikeisdami paromis budėjome. Deja, tai truko
neilgai, tik du mėnesius. Manau, tai irgi žmogaus laimė – tinkamai
prižiūrėti ir palydėti į amžinąjį poilsį.
Jei gyvenime vyktų stebuklai, o Jūs būtumėte Aladino lempos šeimininkas, ko paprašytumėte džino?
Situacija,
kai tampi stebuklingos lempos džino šeimininku, man primena šiandienę
situaciją. Kai mūsų kandidatai, norėdami būti išrinkti į Seimą, žada
dangaus maną ir nebūtus dalykus. Ir kas keisčiausia, žmonės jais tiki.
Kad kaipmat padvigubinsime algas, pensijas, sumažinsime mokesčius už
šildymą, sutvarkysime švietimo sistemą, išrausime su šaknimis
korupciją… Kai žmogus gyveni savo galimybių ribose, žinai, ką gali
pats, ką gali kolegos ir mes visi kartu. Tai kiekvienas privalo žinoti.
Jei galėčiau, padaryčiau, kad visi būtume vieningi. Kad nebūtų kalbama,
jog lietuvis lietuviui priešas, kad visa Lietuva – lietuviai, lenkai,
žydai, rusai – būtų išvien.