Svajones įsigyti naują butą
ar namą, pakeisti savo automobilį naujesniu ar atostogas su visa šeima
prie jūros šiltuose kraštuose gali tekti atidėti porai metų, nes
visą pasaulį ėmė kaustyti sąstingis. Ekonomistai sako, kad aukštyn
ir žemyn banguojanti ekonomika neria žemyn, tačiau guodžia, kad
po 2-3 metų sugrįš geri laikai.
Požeminiai krizės smūgiai
Nors kasdieniame gyvenime Dzūkijos
žmonės galbūt kol kas nepastebi pasaulio ekonomikos svyravimų padarinių,
neabejojama, kad jie atsiris ir iki mūsų.
Be to, kategoriškesnių krizės
vertinimų vengiama prieš artėjančius Seimo rinkimus. Ar Dzūkijos
žmonės, kurie nepolitikuoja, o užsiima kasdieniniu verslu, jau pajuto
pasaulinės krizės seisminius virpesius?
Kaip pripažįsta Alytaus verslo
inkubatoriaus direktorė Eglė Žilinskienė, sąvoka „krizė” kasdien
skamba regiono verslininkų lūpose. Didžiausią nerimą jiems kelia
vėluojantys atsiskaitymai tarp įmonių. Tai – tarsi domino kaladėlių
namelis, kuomet viena nuvirtusi kaladėlė nugriauna visas likusias:
viena nepajėgi atsiskaityti įmonė nemokumu „užkrečia” kitas
su ja reikalų turinčias bendroves, šios – savo klientus.
„Silpniausia grandis – smulkiausios
įmonės. Dažnai joms vadovauja ne itin daug patirties turintys verslininkai,
jiems pritrūksta ryžto priimti radikalius sprendimus, trūksta patirties,
kaip, iškilus sunkumams, sureguliuoti apyvartinių lėšų srautus.
Taigi bankrotai šioje grandyje – neišvengiami”, – „Mano Dzūkijai”
teigė E. Žilinskienė.
Anot jos, sunkmetį galbūt
sklandžiausiai išgyvens labiau patyrusios, ilgiau rinkoje veikiančios
ir todėl rinkos dėsnius geriau išmanančios bendrovės – jų vadovai,
tikėtina, sugebės per tam tikrą laiką subalansuoti atsiskaitymus
ir finansų srautus.
Gal JAV – per toli?
Tiesa, pasak „Mano Dzūkijos”
pašnekovės, dabartinius sunkumus su pasaulio ekonomikos svyravimais
sieja nebent verslo atstovai. Gyventojams, neplėtojantiems savo verslo,
labiau rūpi, kas vyksta šalia, gimtajame mieste ar krašte.
Tuo tarpu finansinė krizė
Jungtinėse Valstijose jau yra lyginama su didžiuoju sąstingiu šioje
šalyje praėjusio amžiaus 3-ojo dešimtmečio pradžioje – ji bumerangu
griauna Azijos ir net Rusijos rinkas. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai
ir politikai demonstruoja olimpinę ramybę – „krizė mus aplenks
arba turės tik nedidelės įtakos”.
Susidaro įspūdis, tarsi gyventume
XIII-ojo amžiaus Lietuvoje su išplėtotu natūriniu ūkiu, kuriame
užsienio importas ir eksportas, tarpfinansinės struktūros ir jų
svyravimų įtaka globaliai rinkai – negirdėti dalykai.
„Iš tiesų, žvelgiant plačiau,
esame aiškiai susiję su globaliais pokyčiais”, – sako E. Žilinskienė.
Alytaus verslo inkubatoriaus vadovei visai neseniai teko viešėti Jungtinėse
Valstijose – ten, anot pašnekovės, krizės apraiškos akivaizdžios,
ypač nekilnojamojo turto sektoriuje.
„Grįžus į Lietuvą, galima
pastebėti panašių reiškinių nekilnojamojo turtu srityje”, – tikina
E. Žilinskienė.
Verslininkai nepanikuoja
Kita vertus, ji sako, kad Dzūkijos
krašto verslininkai nepuola į paniką: „Jei jie leistų sau pesimistiškai
galvoti, jie nebūtų verslininkai. Turint verslą, reikia tikėti,
kad ateityje bus geriau”.
Mėgindami sumažinti nepalankių
ekonominių smūgių poveikį, verslininkai imasi nepopuliarių sprendimų:
stengiasi išsiversti su kuo mažesniu darbuotojų skaičiumi, ryžtasi
mažinti atlyginimus, tiesa, ne aukščiausios kvalifikacijos specialistams
– jų uždarbis liko nepakitęs, – o mažiau kvalifikuotiems darbininkams.
„Prieš porą metų be 4000
litų atlyginimo per mėnesį net nėję į kalbas, dabar kai kurie
darbininkai džiaugiasi susiradę darbą už 1500 litų. Tai tarsi grįžimas
atgal, į praeitį, bet nieko nepadarysi – rinka viską pakoreguoja
savaip”, – svarsto E. Žilinskienė.
Alytaus verslo inkubatoriaus
direktorė pagiriamąjį žodį tarė ir gana lanksčiai dirbantiems
bankams.
Ne vien neigiamos pasekmės
Bankininkai gyventojus ir ramina,
ir perspėja: ekonominiams sunkumams nepasirengusias įmones gali ištikti
ir bankrotai, tuo tarpu gyventojams sunkmetis gali turėti ne tik neigiamų,
bet ir teigiamų pasekmių.
Viena iš tikėtinų pozityvių
permainų – nekilnojamojo turto kainų korekcija gyventojų naudai.
„Gyvenamojo nekilnojamojo
turto sandorių skaičius krenta dėl to, kad neadekvačiai išaugus
būsto kainoms, gyventojai jo nebeįperka. Be to, šiuo metu Lietuvoje
tvyro kainų kritimo lūkesčiai – pirkėjai tikisi būsto pigimo, atideda
savo sprendimą įsigyti būstą ateičiai. Tai lemia rinkos sąstingį
ir grėsmes nekilnojamojo turto vystytojams ir statytojams. Tuo tarpu
gyventojams tokia visuotinė kantrybė turėtų išeiti į naudą, nes
tam tikrų pervertintų būsto segmentų kaina bus priversta kristi”,
-dėsto Dnb NORD banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė .
Anot jos, po kelerių metų
būsto statybos vėl turėtų įgauti populiarumą. Vertinant ilgesnį
laikotarpį, išlieka potenciali gyvenamojo būsto paklausa – pagal
šiuos parametrus Lietuva atsilieka nuo Europos senbuvių.
Vis dėlto neguodžia tai,
kad skaudžiausiai dabartinį sunkmetį pajus mažesnes ir vidutines
pajamas gaunantys gyventojai – taigi tie, kuriems ir taip rūpesčių
per akis. Jiems negailestingai smogs spartus kainų augimas.
Lietuvoje – saugu?
„Lietuva yra gyva pasaulinės
ekonomikos dalis, bet kalbant apie pasaulio finansų krizę, mes esame
palyginti saugus regionas. Mūsų šalyje dominuoja tradiciniai bankai,
kurie beveik nėra investavę į JAV investicinius bankus. Skandinavų
bankai, kurie valdo mūsų bankus, su tokiais JAV bankais taip
pat yra mažai finansiškai susiję, todėl rinkos griūtis JAV jiems
turės nedaug įtakos. Daugiausia ryšių su JAV bankais turi Didžiosios
Britanijos bankai, tačiau jie Lietuvoje neturi filialų”, – aiškino
Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas
Leika.
Anot ekonomisto, dauguma gyventojų
gali pajusti keletą krizės pasekmių. Bankai dar labiau sugriežtins
skolinimosi sąlygas. Jos ir dabar pakankamai griežtos dėl bendros
ekonominės situacijos, bet netrukus taps dar sunkesnės.
Be to, Lietuvoje nukentės
tie žmonės, kurie yra investavę į vertybinius popierius. Lyginant
su JAV, kur 60 proc. gyventojų yra investavę į akcijas, pas mus tuo
užsiima nedaug gyventojų, daugiausiai jauni žmonės, gyvenantys
didmiesčiuose, taigi ši aplinkybė regionams ne itin svarbi.
Trečia, daugiausiai dėl psichologinių
dalykų, jautri visuomenės dalis – pensininkai – pamatę, kad
krenta pensijų fondų akcijos, skuba atsiimti savo pinigus iš
pensijų fondų.
„Tai labai neracionalu. Neabejotinai
nuosmukį keis kilimas”, – primena Lietuvos banko ekonomistas.
Susijęstraipsniai
