Šiemet valstybė daugiabučiams namams modernizuoti skyrė 52,5 mln. Lt paramą.
Ji išseko jau per pirmąjį pusmetį ir naujų paraiškų priėmimas buvo sustabdytas.
Papildomo finansavimo ir 2009-2010 metams numatytų lėšų pakaks tik tiems 400
projektų, kurie jau laukia eilėje. Kada bus vėl priimamos naujos paraiškos,
Aplinkos ministerija (AM) neskelbia.
Šiuo metu įgyvendinama 17 daugiabučių renovacijos projektų už 36 mln. Lt, iš
kurių 19 mln. Lt yra valstybės parama. Taigi šių ir dar 302 jau renovuotų
daugiabučių gyventojai šildymo sezoną pradės žinodami, kad padidėjusios
išlaidos neprislėgs šeimos biudžeto.
Eilėje – 400 bendrijų
Dar 401 bendrijos investiciniams projektams yra pritarusi Būsto ir
urbanistinės plėtros agentūra. 115 iš šių bendrijų jau gavo teisę organizuoti
rangos darbų konkursus, likusios pareiškė pageidavimų konkursus skelbti. Visų
šių projektų rengėjai iš valstybės norėtų gauti 285 mln. Lt.
Tokią sumą galima surinkti tik sudėjus 2009, 2010 metų biudžeto lėšas ir
papildomą finansavimą iš Ignalinos paramos fondo. AM informavo, kad 2009 metais
daugiabučiams renovuoti iš biudžeto bus skirta 70 mln. Lt, 2010 – 100 mln. Lt.
Iš Ignalinos paramos fondo dar iki šių metų pabaigos turėtų būti skirti
papildomi 86 mln. Lt, o kitais metais – 34 mln. Lt. Iš viso šios lėšos sudaro
290 mln. Lt.
Labai tikėtina, kad esant aukštesniems negu 10 proc. metinės infliacijos
tempams numatyta investicijų suma ateityje pasirodys per maža. Lietuvos šilumos
tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ATN.lt sakė, kad realiai jau
šiandien vienam standartiniam „chruščioviniam” penkiaaukščiui atnaujinti reikia
apie 3 mln. Lt. Visiems keturiems šimtams projektų prireiktų apytikriai 1,2
mlrd. Lt – dvigubai daugiau negu numatyta investicijų suma (631 mln. Lt,
įskaitant ir valstybės paramą).
Nežino, kada vėl priims paraiškas
AM Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė
nesakė, kada planuojama atnaujinti naujų paraiškų priėmimą. „Mes turime savo
apskaičiavimus ir prognozes, tačiau viešai jų išsakyti kol kas negalime”, –
ATN.lt sakė E.Radavičienė.
Tokiais tempais renovuojant daugiabučius įgyvendinti Būsto strategijoje
numatyto uždavinio – iki 2020 metų atnaujinti 24 tūkstančius namų – tikrai
nepavyks. Tai sudaro apie 70 proc. iki 1993 metų pastatytų daugiabučių.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis buvo
pasiūlęs premjerui planą, kaip pagreitinti procesą. R.Kuodis siūlė būsto
renovavimą padaryti privalomą. Būstas turi būti apšiltinamas, o renovavimo
išlaidos būtų finansuojamos iš sutaupytos energijos. Kitaip tariant, už šildymą
gyventojai mokėtų tiek, tarsi jie nebūtų būsto renovavę, o statybos bendrovė
finansuotų visą schemą iš skirtumo tarp esamų ir buvusių energijos sąnaudų.
„Šią schemą yra pasiūlęs Pasaulio bankas, – kalbėjo R.Kuodis. – Ji efektyvi,
nes, pavyzdžiui, pensininkai būstui renovuoti vargu ar rastų papildomą litą. Be
to, pensininkai neturi ir rimtų paskatų sutikti su būsto renovavimu: gal
galvoja, kad liko nedaug gyventi, gal juos ramina tai, kad šildymo išlaidos
jiems ir taip kompensuojamos, gal gąsdina diskomfortas dėl renovavimo
sukeliamo užterštumo dulkėmis.”
Gyventojai nebesidomės
AM Būsto skyriaus vedėja sako, kad pasirinkus tokią schemą gyventojai
apskritai nustos renovuoti būstą. „Valstybė skyrė paramą, kad išjudintų
projektą, ir, kaip matote, tai pasiteisino – finansavimo nebeužtenka, – kalbėjo
E.Radavičienė. – Jei valstybės paramą sumažintume arba visai nutrauktume, labai
sumažėtų projektų. Ar užteks vien augančių šildymo kainų, kad gyventojai
pradėtų modernizuoti savo namus? Mažas pajamas gaunančioms šeimoms vis tiek
kompensuoja šildymo išlaidas.”
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija yra apskaičiavusi, kad 2008/2009 metų šildymo
sezono metu vidutinio 60 kv. m buto šildymas per mėnesį gali kainuoti nuo 350
iki 485 Lt, priklausomai nuo namo būklės. Šiluma nuo šildymo sezono pradžios
gyventojams brangs maždaug 1,5 karto.