Naujieji mokslo metai – jau čia pat, bet beveik
100 „Volungės” vidurinės mokyklos vienuoliktokų dar nežino, kur jie
mokysis, o pedagogai – irgi sutrikę.
Aklavietėje atsidūrė mokykla, kurioje keturiasdešimt klasių, beveik tūkstantį vaikų, moko apie 80 pedagogų.
„Mes nenorime palikti savo mokyklos, nes čia
viskas tenkina. Ji mums pirmoji ir vienintelė, mokytojai – labai geri
specialistai. Beveik visi čia ateisime rugsėjo 1-ąją.
Jei mūsų nepriims, nežinau, ką toliau darysime.
Esame išsigandę dėl savo ateities ir atsidūrę kryžkelėje”, – kalbėjo
mokyklos mokinių tarybos pirmininkas vienuoliktokas Justinas
Lingevičius.
Mokytojai išgyvena dėl moksleivių, bet nerimą
kelia ir jų pačių ateitis. Jie dar nepasiskirstę darbo krūvių ir
neparengę ugdymo planų. Kol nepatvirtinti šie planai, negali būti
skirtas ir finansavimas.
Reforma suvaržė teisę rinktis
Moksleivių nuomone, miesto tarybos nariai ir švietimo skyrius pažeidžia moksleivių ir tėvų teisę rinktis mokyklą.
Prieš šį suvaržymą jie protestavo tylos akcija, piketu prie savivaldybės.
Moksleivius remia jų tėvai ir mokytojai.
Tokią situaciją sukūrė Alytuje pradėta vykdyti švietimo tinklo pertvarka su užmoju ją baigti vieniems pirmųjų Lietuvoje.
Iki 2012 metų šalies švietimo sistemoje neturėtų likti vidurinių mokyklų, o tik pradinės, pagrindinės ir gimnazijos.
„Volungės” ir „Vidzgirio” mokyklų tarybų nariai
Kauno apygardos administraciniam teismui apskundė miesto tarybos kovo 6
dienos sprendimą dėl šių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo.
Jis nebeleidžia šioms mokykloms šiemet formuoti
vienuoliktų klasių, o kitąmet – ir dvyliktų. Taip keičiamas mokyklų
statusas iš vidurinės į pagrindinę.
Teismas sustabdė pertvarką
Balandžio 16 dieną teismas priėmė nutartį
sustabdyti šiuo sprendimu įtvirtintą mokyklų struktūros pakeitimą, kol
jį išnagrinės teisėjai.
Posėdis yra numatytas rugsėjo 30 dieną.
Bet jau kitą dieną savivaldybės taryba priėmė
naują sprendimą „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplekto
skaičiaus”, kuriuo „Volungės” ir „Vidzgirio” mokykloms irgi
nebeleidžiama formuoti vienuoliktų klasių.
Kovoje už išlikimą ir toliau nenusiteikusi
pasiduoti „Volungės” bendruomenė kaltina savivaldybę, kad ji nevykdo
teismo nutarties ir siekia sunaikinti vidurinę mokyklą, išvydama iš jos
mokinius į kitas tokias pat mokyklas.
„Pirmiau reikėjo įkurti daugiau gimnazijų, nes
dabar į dvi viso miesto vienuoliktokai tikrai netilptų. Varyti juos į
kitas vidurines – iš viso kvailystė”, – piktinosi „Volungės” mokyklos
pedagogai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
Julius Sabatauskas irgi įsitikinęs, jog savivaldybė, neleisdama
mokyklai formuoti vienuoliktų klasių, nevykdo teismo nutarties.
Per brangūs mokytojai
„Jei sukviestume moksleivius ir pradėtume aiškinti, į kurią mokyklą jiems eiti, tuomet teismo nutartį pažeistume.
Steigėjas miesto savivaldybė turi teisę nustatyti mokykloms klasių komplektų skaičių, nes pati jų išlaikymą finansuoja.
„Volungės” mokyklai trūksta didelės sumos.
Jos mokytojų kvalifikacija aukštesnė nei
vidutinė, todėl atlyginimams reikia gerokai daugiau pinigų. Ir ne visos
klasės visiškai sukomplektuotos”, – aiškino rajono savivaldybės
švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.
Valdininkas yra įsitikinęs, jog ateityje Alytuje
bus tik gimnazijos, nes jose mokymo lygis daug aukštesnis ir tiktai
jose akredituotos vidurinio ugdymo programos.
„Kai žmonėms siūlai iš „Žiguli” persėsti į
„Mercedes”, o jie nesutinka, tai jų pačių teisė ir valia. Taip galiu
lyginti mokymo lygį vidurinėse mokyklose ir gimnazijose”, – kalbėjo
vedėjas.
V.Valūnas patvirtino, kad „Volungės” mokykla
privalo nedelsdama vykdyti tarybos sprendimą rengti mokymo planą be
vienuoliktų klasių.
Baiminasi sunaikinimo
Tuo tarpu aukštos kvalifikacijos „Volungės”
pedagogai mano, kad jų mokykla gali vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Jie primena, jog jau kalbama, kad bus pakeisti įstatymai, kurie leis
gyvuoti vidurinėms mokykloms ir po 2012 metų.
Todėl Alytaus miesto tarybos sprendimai laikomi skubotais ir nelogiškais, kurie griauna stiprias mokyklas.
Tam pritaria ir visus 24 metus nuo mokyklos atidarymo jai vadovaujantis direktorius Leonas Gailius.
Tačiau vadovas tvirtino privaląs vykdyti ne
teismo nutartį, o mokyklos steigėjo – miesto tarybos sprendimus, taip
pat tiesioginio savo darbdavio švietimo skyriaus nurodymus.
Vis dėlto L.Gailius rugpjūčio 11 dieną kreipėsi į
savivaldybės administraciją ir dar kartą prašė leisti formuoti
vienuoliktas klases.
„Jei gaučiau tokį leidimą, vienuoliktokai kaip kulkos per dieną sulėktų su pareiškimais. Ir dėl penktokų neaišku.
Leista formuoti keturias jų klases, o norą
mokytis mūsų mokykloje jau pareiškė 140 penktokėlių tėvai. Kaip reikės
bent dvidešimčiai atsakyti?” – sunerimęs svarstė L.Gailius.
Direktorius įsivaizduoja, kad baisiausia bus
rugsėjo 1-ąją, jeigu atėjusiems vienuoliktokams teks padėkoti už tai,
kad jie susirinko į šią mokyklą, bet bus priversti išeiti iš jos ir
ieškoti kitos jau prasidėjus mokslo metams.