JAV viešėjusi žymi
daininkė Džordana Butkutė ištarė frazę, kurią net ir po šimtmečių cituos
šviesiausi pasaulio protai ir kuri turėtų tapti įkvėpimu XXI amžiaus
lietuviškajam folklorui: ,,Niekada negrįžkite į Lietuvą‘‘. Vincas Kudirka,
Jonas Basanavičius ir kiti lietuvybės sergėtojai vartosi karstuose, tačiau mes,
kosmopolitiško pasaulio piliečiai, kartojame jos žodžius lyg per anoniminių
alkoholikų susirinkimą ir galvojame: ,,Kas mes tokie, kad su ja nesutiktumėme?‘‘
Todėl reikia galų gale griebti jautį už ragų ir nuspręsti: verta ar neverta
grįžti į Lietuvą?
Grįžkime:
1) Grįžkime į Lietuvą, nes Lietuva tarsi motina
suteiks visas gyvenimui reikalingas garantijas ir mums nereikės imti paskolos
butui, už kurį po to mokėsime visą gyvenimą ne tik mes, bet ir dar bent
keturios būsimos kartos.
2) Grįžkime į Lietuvą, nes šios šalies stabili politinė sistema garantuoja, jog visi
įstatymai bus priimami tik siekiant padėti eiliniam žmogui. Mūsų atlyginimų
užteks sumokėti už elektrą, butą, karštą vandenį, šilumą, išmaitinsime šeimą ir
dar liks kelionei į Maljorką.
3) Grįžkime į Lietuvą, nes visi Lietuvos žmonės yra
švelnūs, džiugūs, nepavydūs ir besidžiaugiantys gyvenimu. Ir spjaukime į veidą
tiems, kurie panosėn kaišios kažkokius popierius su savižudybių statistika. Jie
tiesiog reti pavyduoliai. Juk kaip galime būti niūrūs, jeigu pagal kitą
statistiką (išgerto alkoholio kiekį) tik nežymiai atsiliekame nuo Vengrijos.
4) Grįžkime į Lietuvą, nes mūsų vaikai po
universiteto baigimo visada gaus gerai apmokamą darbą su karjeros galimybėmis.
Pasistenkime ignoruoti žodžių junginį ,,proto nutekėjimas‘‘. Bėga iš mūsų
šalies tik be atsakomybės jausmo, arogantiškas ir neturintis jokių ambicijų
jaunimas. Kitaip sakant, piktžolės. Mums tokių ir nereikia.
5) Grįžkime į Lietuvą, nes antras Lietuvos himnas
,,Trys milijonai‘‘ praranda prasmę. Nedainuosime gi ,,mūsų tik pusantro milijono‘‘
kaip kokių latvių.
Negrįžkime:
1)
Negrįžkime į Lietuvą, nes Anglijoje
mes mokame puikiai asimiliuotis. Kiekvienas sutiktas anglas, išgirdęs bent
vieną mūsų darkyta anglų kalba tariamą frazę, iškart klausia:,,Poland?‘‘ ir,
mums inirtingai užginčijus, jog mes iš Lietuvos, tik konstatuoja faktą:,,F**king
Russia”.
2)
Negrįžkime į Lietuvą, nes tik mūsų dėka Lietuva dar
gali kažką pasiekti Eurovizijoje. Kai Airija ir Jungtinė Karalystė mūsų
atstovams duoda aukščiausius įvertinimus, o statistinis britas, susiėmęs už
galvos, bėga pirkti gaublio ir ieškoti kam jo šalis dalina balsus, mes
jaučiamės didele jėga.
3) Negrįžkime į Lietuvą, nes nieko nėra puikiau, kaip
po sunkios darbo dienos atsigulti ant lovos ir, žiūrint į lubas, galvoti apie
šeimą, gimines, draugus. Na ir kas, kad Lietuvos landšaftą matome tik per
televiziją. Nieko gero ten nėra. Netikite? Paskaitykite Antano Baranausko
,,Anykščių šilelio‘‘ pirmą eilutę:,,Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę…‘‘
4) Negrįžkime į Lietuvą, nes mūsų Prezidentas daugiau
laiko pragyveno užsienyje. Pagalvokime apie tai, kad kiekviena diena, nugyventa
svetimoje šalyje, mūsų šansus vadintis ,,Jo Ekselencija‘‘ padidina mažiausiai
dvigubai.
5) Negrįžkime į Lietuvą, nes Lietuva neturi
dviaukščių autobusų, dangoraižių, metro, Laisvės statulos ir išpardavimų, kurie
prasideda ketvirtą valandą ryto. Žodis ,,Tėvynė‘‘ šiais laikais jau
nebemadingas ir gero tono ženklu tapo kalbėti su anglišku akcentu.
Taigi, gerbiamieji, gerai
pagalvokite prieš rinkdamiesi.