Penkių Dzūkijos regiono savivaldybių deleguoti atstovai pasirašė Alytaus regiono plėtros tarybos steigimo sutartį ir nuostatus. Interviu su Alytaus rajono savivaldybės meru Algirdu Vrubliausku.
– Šiais metais priimta Regioninės plėtros įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytas regionų plėtros tarybų statuso pakeitimas. Kas šia linkme jau padaryta Alytaus regione?
– Alytaus rajono savivaldybės taryba lapkričio 12 d. posėdyje nusprendė steigti naują savarankišką juridinį asmenį – Alytaus regiono plėtros tarybą. Regiono plėtros taryba steigiama kartu su kitomis savivaldybėmis, kurios priklauso Alytaus apskrities teritorijai – Lazdijais, Varėna, Druskininkais bei Alytaus miesto savivaldybe.
Pritarėme steigimo Sutarties ir Nuostatų projektams, už kuriuos Alytaus regiono plėtros tarybos steigiamajame susirinkime aš esu įpareigotas balsuoti kaip Alytaus rajono savivaldybės vadovas. Tarybos kolegiją sudaro 10 delegatų – po du iš visų penkių regiono savivaldybių. Alytaus rajono savivaldybei kartu su manim atstovauja vicemerė Dalia Kitavičienė.
Mūsų tikslas – kuo greičiau suformuoti Alytaus plėtros tarybos administraciją, rengti bendrus regiono projektus ir priimti savarankiškus sprendimus, kurie bus naudingi visam Pietų Lietuvos kraštui. Esu tikras, kad, veikdamos kartu ir išvien, mūsų savivaldybės daugelį svarbių klausimų galės spręsti kompleksiškai, per bendrus projektus galės gauti ir įsisavinti daugiau lėšų, tokiu būdu konkuruoti su kitais regionais. Gali būti ir taip, kad mūsų projektai taps ambicingesni, persikels į kitų gretimų savivaldybių teritorijas, tačiau visa tai tik pasitarnaus geresniam, gražesniam krašto gyvenimui.
Siekiame spartinti socialinę, ekonominę regiono plėtrą, darnų urbanizuotų teritorijų vystymą, mažinti atskirų regiono savivaldybių skirtumus.
Kartu Alytaus regiono plėtros taryba kelia sau uždavinį tapti lygiaverte kitų savivaldos ir centrinės valdžios institucijų partnere planuojant investicijas bei socialinius ir ekonominius regiono projektus. Mes aktyviai dalyvausime Vyriausybei atrenkant šiuos projektus ir teiksime savo išvadas dėl finansavimo, teiksime pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinei regioninės politikos tarybai visais regioninės politikos formavimo bei įgyvendinimo klausimais.
Turime savo viziją, kaip tvarkyti regioną konkurencingos, augančios ekonomikos sąlygomis, kaip skatinti darnios bendruomenės formavimąsi, panaudoti gamtos išteklius turizmui ir rekreacijai, kartu – puoselėti kultūrinį Pietų Lietuvos paveldą.
Vadovaudamiesi šia vizija, įsipareigojome per artimiausią mėnesį parengti Ateities ekonomikos DNR plano Alytaus regiono plėtros projektą, kuriame išgryninsime atskirų savivaldybių stiprybes ir kursime bendras galimybes, vieni kitus palaikydami, stiprinsime regioną, racionaliai panaudodami naują ES finansinę perspektyvą. Esu įsitikinęs, kad Alytaus regionas turi potencialo ir gali tapti vienu iš Lietuvos regioninės politikos lyderių.
Finansų ministerija yra parengusi ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planą. Diskutuosime ir tarsimės visi: savivaldybių tarybų nariai, verslo ir pilietinės visuomenės atstovai, mūsų regione rinkti Seimo nariai, kad parengtume Alytaus regiono DNR metmenis. Mes turime būti valstybės ateities ekonomikos DNR plane, susitarti dėl investicijų, vadinamojo gerovės portfelio. Tai darome jau dabar, nelaukdami nurodymų, nes tai mūsų regiono interesas.
– Kokių projektų, Jūsų manymu, reikėtų imtis regiono mastu?
– Mano nuomone, pirmiausia tai – darnūs aplinkai ir gamtai projektai: atsinaujinančių energijos šaltinių, susisiekimo gerinimo, turizmo planai. Jie kurtų palankią aplinką, ekonominę struktūrą investicijoms ir verslo vystymui. Taip pat turime vietos bendruomenėms duoti įrankius, kuriais būtų skatinamas gyventojų aktyvumas, verslumas, kultūros paveldo puoselėjimas, mažinama socialinė atskirtis.
Alytaus rajone jau kelis metus vykdome atsinaujinančių energijos šaltinių įdiegimo projektus, padedame gyventojams. Keičiantys senus šildymo katilus gyventojai, be valstybės paramos, gauna ir 10 proc. savivaldybės paramą. Šiais metais pradėjome remti buitinių nuotekų įsirengimą – skiriame iš savivaldybės biudžeto po 300 eurų. Saulės elektrinės jau įrengtos šešiuose savivaldybės įstaigų pastatuose, „žalioji“ energija bus gaminama dar septyniose švietimo, sveikatos apsaugos įstaigose.
Galimybes diegti atsinaujinančius energijos šaltinius mato ir verslas. Jau vyksta vėjo jėgainių parko įrengimo paruošiamieji darbai Simno seniūnijoje. Diskutuojame apie vandentvarkos projektą, kelių tvarkymą, naujų dviračių takų tiesimą. Ypač svarbus regiono objektas – kelias Alytus–Kaunas, kuriam verkiant reikia remonto.
Kalbant apie regiono transporto linijas, neabejotinai iškils laivybos (krovinių ir keleivių gabenimo) Nemuno upe projektas, taip pat – aviacijos panaudojimo galimybė, bendri kultūriniai maršrutai, tokie, kaip, pvz., Jokūbo kelias ir kt. Kalbant apie ekonomikos, ekologijos bendrus projektus, siūlysime modernų žemės ūkio tvarkymą, įgyvendinant vadinamojo trąšų žemėlapio sukūrimą.
– Nors šie metai kupini įvairiausių netikėtumų, bet savivaldybė neapleido pradėtų ar suplanuotų darbų, tad kokiais nuveiktais darbais galite pasidžiaugti?
– Labai džiaugiamės atnaujintu Kurnėnų mokyklos kompleksu. Tai Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno išskirtinis projektas, dovana Lietuvai – 1934–1936 m. pastatyta unikali mokykla. Šiemet ją atnaujinome, prikėlėme naujam gyvenimui. Per metus atlikome kultūros paveldo statusą turinčio komplekso tvarkymo darbus, išsaugojome labai daug autentikos. Čia bus sudarytos sąlygos tradiciniams amatams, organizuojamos edukacijos, parodos, kultūriniai ir švietėjiški renginiai bei šventės. Mes turime perlą – toliau tęsime darbus, kad jis pradėtų švytėti, kad jame būtų įvairios veiklos!
Nors ir pandemijos režimu, bet šventėme Simno – mažosios kultūros sostinės metus, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 500 metų jubiliejų.
Didelį projektą įgyvendinome Miklusėnų gyvenvietėje – suremontuotos gatvės, apšvietimas, įrengtos laisvalaikio zonos.
Džiaugiamės, kad daugiau jaunų žmonių apsigyvena mūsų rajone. Stengiamės sukurti jiems palankias darbo ir gyvenimo sąlygas, artiname prie žmonių švietimo, sveikatos priežiūros paslaugas, rajone teikiamos mobilios medicininės paslaugos, kurios ypač aktualios COVID-19 pandemijos metu. Vienas iš svarbių projektų – mobiliosios ambulatorijos, kuriose įrengta moderniausia įranga ir kurios pagal poreikį galės atvykti į bet kurią rajono gyvenvietę.
– Kokie rajono išskirtinumai ir kaip juos sekasi panaudoti stiprinant rajono ekonomiką?
– Alytaus rajono ekonomikos pagrindą lemia vietos ištekliai, tokie, kaip žemės ūkis ir jo produkcijos perdirbimas, medienos perdirbimas, turizmo ir poilsio paslaugos, kuriems augti, plėstis, kurtis yra geros geografinės bei infrastruktūros galimybės, sudaromos administracinės sąlygos. Remiame verslą, nustatome tik simbolinius mokesčius, geriname kelių, aplinkos infrastruktūrą. Pvz., individualios veiklos licenciją mūsų rajone galima įsigyti vos už 1 eurą.
Analizuojame poreikį ir galimybes atnaujinti buvusį aerodromą Krokialaukio seniūnijoje. Randame naujų plotų veiklai. Sutvarkėme valstybinėje žemėje stovėjusius bešeimininkius pastatus ir sklypus. Tas teritorijas pritaikysime viešiesiems poreikiams arba pasiūlysime verslui.
Rajono galimybes ir potencialą įvertina ir žmonės, jie į Alytaus rajoną keliasi gyventi ne tik iš šalia esančio Alytaus miesto, bet ir kitų vietovių, grįžta iš didmiesčių, užsienio. Jaunėja gyventojų amžius. Gimus vaikui, savivaldybė tėvams skiria 500 eurų išmoką.
Rajono gyvenvietėse įrengėme 23 daugiafunkcines sporto aikšteles. Kultūros centras, jo filialai, savivaldybės remiamos bendruomenės šiemet surengė daugiau kaip 60 įvairių kultūros renginių, efektyvus vaikų ir suaugusiųjų neformalusis ugdymas. Tai skatina žmonių bendruomeniškumą.
Be žemės ūkio veiklos, Alytaus rajone skatiname pramonės ir verslo įmonių kūrimąsi, jų šiemet įkurta daugiau. Viena iš didžiausių – užsienio kapitalo įmonė „Vita Baltic“, turime gerai išvystytą baldų pramonę. Skatiname gyventojus imtis kaimo turizmo, vandens pramogų, sezoninės prekybos poilsio vietose, kulinarinio paveldo pristatymo, edukacijos ir kitokių įdomių, retų verslų, pvz. komerciniams tikslams skirtų medžių paulownia tomentosa auginimo.
– Žvilgsnis į 2021-uosius metus. Kokie darbai laukia savivaldybės?
Taip patskaitykite
– Šiuo metu rengiamas 2021–2028 m. strateginis plėtros planas, kuriame numatysime kelią tolyn. Prioritetas – tvari, darni ekonomikos plėtra ir išvystyta infrastruktūra, veiklios, susitelkusios bendruomenės, kurių rajone yra net 61. Taip pat svarbu – socialiai atsakinga savivalda, svetingas, žalias, turistams įdomus rajonas.
Ateinančiais metais daugiau veiklų bus Kurnėnų mokykloje, įrengsime muziejų prie populiaraus Butrimonių miestelio fontano. Rajonas bus dar „žalesnis“ – diegsime saulės elektrines viešuose pastatuose. Tikimės, kad pajudės Punios piliakalnio tvarkymo darbų projektas, kurį, mums dalyvaujant kaip partneriams, įgyvendina Nemuno kilpų regioninio parko direkcija. Šalia per Nemuną kursuojančio laivo prie Punios piliakalnio turėtų atsirasti keltas. Jis sujungs Punios miestelį ir nuostabaus grožio Punios šilą, kuriame planuojame įrengti atskiras rekreacines zonas.
Žinoma, toliau bus tvarkomi keliai, viešosios erdvės. Pandemija lėtina veiklas, bet tikiuosi, kad ir savivaldybė, ir verslas išnaudosime visas galimybes judėti į priekį, darysime viską, kad Dzūkijos, Pietų Lietuvos krašto žmonės gyventų geriau ir šviesiau.