65,7 tūkst. jaunuolių iki 29 metų šalyje ieško darbo. Daugiausia nedirbančių jaunuolių Lietuvoje lapkritį registruota Kaune (21,2 proc.), Alytuje (19,6 proc.) ir Lazdijuose (18,1 proc.), apie tai informuoja Užimtumo tarnyba.
Mažiausia nedirbančio jaunimo yra Pakruojyje (3,9 proc.), Varėnoje (6,5 proc.) ir Neringoje (6,8 proc.).
Per mėnesį jaunimo iki 29 metų nedarbo rodiklis paaugo 1,3 proc., o palyginti su 2019 m. lapkričio 1 d. – 9,4 proc. Labiausiai didėjo 16–24 metų jaunuolių registruotas nedarbas – nuo 14,5 proc. iki 16,5 proc.
„Jaunimo didėjantis nedarbas susijęs su sektoriais, kuriuos labiausiai paveikė karantinas ir ekstremali situacija. Dauguma jų dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse, kurios šiuo laikotarpiu optimizavo funkcijas ir žmogiškuosius išteklius. Mažiau kvalifikuoti ir mažesnę darbo patirtį turintys darbuotojai, ypač jaunimas, neteko darbo”, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, pasak kurios prie nedarbo didinimo birželį prisijungė 18 tūkst. studijuojančio jaunimo, mat registruotis juos paskatino galimybė gauti darbo paieškos išmoką.
Šiais metais Užimtumo tarnyboje darbo ieškančių jaunuolių daugiausiai įregistruota rugsėjį – net 19 tūkst. jaunuolių, kai vidutinis mėnesio vidurkis buvo 6,6 tūkst.
Paskutinėje darbovietėje jauni vyrai dažniausiai dirbo parduotuvių pardavėjais (12,6 proc.), padavėjais (8,2 proc.), nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais (4,0 proc.), nekvalifikuotais darbininkais (3,8 proc.), barmenais (3,6 proc.), krovikais (3,4 proc.), jaunos moterys – parduotuvių pardavėjomis, padavėjomis ir barmenėmis, vyrai – nekvalifikuotais darbininkais ir padavėjais.
Lapkričio 1 d. registruotiems 16-29 metų jaunuoliams paskirta darbo paieškos išmoka: 69,9 proc. – 200 Eur, 30,1 proc. – 42 Eur.
Susijęstraipsniai
