Kaimo turizmo sodybos Lietuvoje
skaičiuojamos šimtais, dauguma jų deklaruoja siūlančios ramų poilsį
gamtos prieglobstyje. Tačiau tokiais pažadais susivilioję klientai
kartais lieka nusivylę: jau kelerius metus pastebima tendencija, kad
šeimoms su vaikais, išsiilgusioms ramybės, kaimo turizmo sodybose
vietos atsiranda ne visada.
Su šeimomis
– prastas verslas
Sodybų savininkai neslepia:
šeimoms su vaikais daugiau galimybių poilsiauti – darbo dienomis,
o štai savaitgaliais – jau sunkiau.
Anot kaimo turizmo verslo atstovų,
priimti šeimas paprasčiausiai neapsimoka – kur kas labiau pasipelnoma,
kai sodyba išnuomojama įvairias progas švenčiančioms kompanijoms.
Tokios, privačiai vadinamos „balių”, sodybos tampa vis populiaresnės,
o vadinamojo ramaus poilsio sodybų – nedaug.
Trakų rajone sodybą turinti
Regina Gedvilienė mūsų savaitraščiui pasakojo, kad iš pradžių
orientavosi į šeimas, bet jų atvykdavo nedaug. Teko prisitaikyti
ir kviestis kompanijas. „Atvyks ar neatvyks šeima – dažniausiai
priklauso nuo oro sąlygų. Būna, subjūra orai, žmonės paskambina
ir pasako, kad nebeatvyks. Toks nepatikimas verslas greitai gali tapti
nuostolingas”, – sakė sodybos savininkė.
Įkaušę svečiai
– agresyvūs
Sodybų šeimininkai pripažįsta,
kad susirinkus švęsti didelėms kompanijoms ir gerokai įkaušus svečiams
įvyksta visokiausių incidentų, neišvengiama smulkių nesutarimų.
Kartais svečiai priekabiauja
dėl menkniekių – pavyzdžiui, piktinasi, kad iki ežero reikia paėjėti.
„Jiems norisi tiesiai iš namo kojas į ežerą įkišti”, – juokėsi
vienos sodybos šeimininkė.
Dažnas šeimininkas, norėdamas
išvengti nuostolių, jei svečiai imtų ir ką nors sugadintų ar sulaužytų,
reikalauja iš anksto pasirašyti sutartį ir sumokėti avansą. Jei
sodyba nuošalesnė, net kilus susistumdymui dažniausiai stengiamasi
apsieiti be policijos – mėginama gražiuoju susitarti dėl nuostolių
atlyginimo, išspręsti kitus nesusipratimus.
Tačiau, kaip pasakojo sodybos
šeimininkė R. Gedvilienė, sykį yra tekę kviesti pareigūnus, nes
girti svečiai sukėlė dideles muštynes.
Pareigūnai prisimena ir atvejų,
kai policija buvo kviečiama tramdyti ne svečius, o pačius sodybų
šeimininkus.
Turi nuolatinių svečių
Už 25 kilometrų nuo Lazdijų,
Veisiejų seniūnijoje, įsikūrusi „Tėviškės” sodyba. Jos savininkas
Adolfas Juodis, šiuo verslu užsiimantis kartu su žmona, sako dėl
klientų nemalonumų nėra turėjęs. Pašnekovas tikino, kad itin kruopščiai
atsirenka klientus, be to, per ilgą laiką atsirado ir nuolatinių
patikimų klientų būrys. „Tėviškės” šeimininkas dažniausiai
priima bendrovių vakarėlių užsakymus, tačiau apsidrausdamas vis
tiek visuomet sudaro sutartis ir ima užstatą.
Vaikų grupės sodyboje priimamos
ilgalaikiam poilsiui – šią vasarą jau vyko trys dešimties dienų
stovyklos.
Sodybos šeimininkas patvirtino
girdėjęs apie nemalonumus, kurių kartais sukelia pasilinksminti atvykę
žmonės. „Ypač dėl to nukenčia mažesnių sodybų savininkai”,
– „Mano Dzūkijai” sakė A. Juodis.
Nepigus poilsis
Apie ramias atostogas prie
vandens telkinio svajojančius potencialius sodybų klientus kartais
atbaido ir tokio poilsio kaina. Mažiausiai – 40 litų už asmenį per
parą, bet tokia nakvynės sodyboje kaina – jau retenybė.
Dažniausiai savininkai užsiprašo
60-80 litų. Kai kur kaina gali šoktelėti ir iki šimto litų vienam
asmeniui. Į šį mokestį įeina ir įvairios pramogos: valtys, žvejyba,
grybavimas, kai kur jodinėjimas ir kitokios aktyvaus laisvalaikio pramogos.
Keturių asmenų šeimai susidaro nemenka suma net tada, kai už pramogas
papildomai mokėti nereikia.
Kartais visą sodybą išsinuomoja
kelios šeimos, bet taip pasitaiko retai.
Pelnas
– svarbiau
„Žinoma, savininkai renkasi
dideles kompanijas. Patys pagalvokite, ar labiau apsimoka priimti dvi
senutes, ar penkiasdešimt žmonių. Tai privatus verslas, jis turi
atsipirkti, todėl dažnai renkamasi ne tai, ko norėtųsi, bet tai,
kas pelningiau”, – savaitraščiui sakė Kaimo turizmo asociacijos
prezidentė Regina Sirusienė.
Pašnekovė sakė negirdėjusi
apie rimtus incidentus ir nemano, kad pašvęsti mėgstančių kompanijų
lankymasis kaimo turizmo sodybose menkina šio verslo autoritetą. Dažniausiai
pasitaikantis nesusipratimas, anot jos – kai svečiai vengia susimokėti
už nakvynę bei suteiktas paslaugas. Statistikos
departamento duomenimis, Alytaus apskrityje 2007 m. veikė 76 kaimo
turizmo sodybos, iš jų 36 įsikūrusios Lazdijų rajone, 20 sodybų
– Varėnos rajone. Beveik aštuonios dešimtys Dzūkijos regiono kaimo
turizmo sodybų vienu metu gali priimti 1609 svečius.
Susijęstraipsniai
